Vaikai vis anksčiau susiduria su skaitmeninėmis technologijomis, kurias naudoja pramogai, pažintiniams tikslams ir mokymuisi. Pernelyg dažnas ir gilus naudojimasis internetu sąlygoja žemesnius vaikų mokymosi rezultatus, prastesnę psichikos sveikatą, depresiją, nerimą. Žala gali atsirasti tiek dėl per ilgo internete praleisto laiko, tiek ir dėl pasirenkamo skaitmeninio turinio. Neretai vaikai tampa priklausomi nuo interneto, praranda susidomėjimą ankstesniais pomėgiais, nebeturi valios kontroliuoti savo laiką ir veiksmus skaitmeninėje erdvėje, jaučia nenumaldomą norą pastoviai naudotis internetu ir pan. Šiame straipsnyje aptariama studentų priklausomybė nuo "Facebook", jos priežastys, pasekmės ir galimi sprendimo būdai.
Skaitmeninės technologijos ir vaikų laikas internete
Atliekamų mokslinių tyrimų duomenimis per dešimt metų (nuo 2010 iki 2020 m.) vaikų nuo 9 iki 16 metų internete praleistas laikas padvigubėjo. 89 proc. vaikų jungiasi prie interneto naudodamiesi savo telefonais, o 37 proc. apklaustų vaikų teigia, kad telefone yra prisijungę „beveik visą laiką“. Lietuvoje vaikai vidutiniškai praleidžia internete apie 3 valandas per parą.
Priklausomybės nuo interneto prevencijos ir intervencijos galimybės
Gruodžio pradžioje Kaune vyko mokslinė - praktinė konferencija „Priklausomybė nuo interneto: kaip atpažinti ir padėti“, skirta pedagogams, švietimo darbuotojams ir tėvams. Konferencijoje pranešimą „Priklausomybės nuo interneto prevencijos ir intervencijos galimybės mokykloje“ pristatęs Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas pabrėžė, jog stebint vis didėjantį vaikų įsitraukimą į skaitmeninių technologijų vartojimą, būtina pradėti vykdyti atitinkamas prevencines programas, kurių sėkmei reikalinga visuomenės, mokyklos ir šeimos sąveika. R. Aušrotas sako, kad daliai tėvų trūksta ne tik žinių apie perteklinio interneto naudojimo daromą žalą, bet ir gebėjimų užtikrinti vaiko saugumą internete. „Priklausomybės nuo interneto prevencija pasaulyje žengia pirmuosius žingsnius“, - teigė R. Aušrotas. Todėl būtina naudotis jau esančiomis prevencinėmis strategijomis ir jas taikyti prevencijos nuo interneto gairėms ir metodologijai kurti.
Prevencinių programų efektyvumas
Specialistai yra pastebėję, jog dauguma visuomenės sveikatinimo programų, grįstų žinių perteikimu, neveikia, nes asmenys ignoruoja patarimus ir toliau nevengia žalingo elgesio, net jei žino, kad jis žalingas. Ir tai susiję ne vien su asmenų įsitikinimais ar nenoru keistis, bet ir su tuo, kad sveikatinimo programa pateikia neaktualią informaciją, skatina nerealius pokyčius, adresuota ne į tuos žmones ir naudoja netinkamus metodus. Jaunų asmenų vidines nuostatas formuoja autoritetai, visų pirma tėvai, draugai, influenceriai. Tėvai savo pavyzdžiu turi demonstruoti vaikams tinkamą elgesį su išmaniaisiais įrenginiais, t.y. jeigu vaikui diegiamos skaitmeninės higienos taisyklės, bandoma nustatyti prie išmaniojo telefono praleidžiamo laiko trukmę, riboti savo laiką prie jo turi ir tėvai. Nekelia abejonių, kad taisyklės, kurių laikosi visi šeimos nariai yra paveikiausios formuojant vidines vaiko nuostatas. Antai, jeigu norima, kad vaikas nerūkytų, paveikiausia nerūkyti pačiam, jeigu norima, kad vaikas sveikai maitintųsi ar sportuotų, sveiką gyvenimo būdą propaguoti turėtų ir patys tėvai. kelia abejonių, kad taisyklės, kurių laikosi visi šeimos nariai yra paveikiausios formuojant vidines vaiko nuostatas. Tas pats galioja ir skaitmeninės higienos taisyklių įsisavinime. Svarbiausia taisykles pradėti taikyti vaikams nuo ankstyvo amžiaus, su vaiko amžiumi jos gali kisti, tačiau akcentuotina, kad laikotarpis nuo 5 iki 9 klasės yra kritinis.
Mokyklos vaidmuo formuojant tinkamą elgesį su išmaniaisiais įrenginiais
Mokykla gali ir turi prisidėti prie vaiko gero elgesio su išmaniaisiais įrenginiais nuostatų formavimo. LR teisės aktai nenumato šiuo klausimu jokio reglamentavimo, tačiau pokyčius gali inicijuoti ugdymo įstaigų steigėjai, savivaldybės administracijos švietimo skyriai ir savivaldybės administracija bei pačios mokyklos. Šiuo metu dalis mokyklų, kuriose nėra patvirtintų vidaus taisyklių, liečiančių išmaniųjų įrenginių naudojimą mokykloje ne edukaciniais tikslais, susiduria su sunkumais, jeigu jų mokinių tarpe yra vaikų turinčių priklausomybę nuo interneto. Tokie vaikai gali ištisas pamokas ir pertraukų laiką leisti „sukišę galvas į telefonus“, kas neabejotinai trukdo tiek žinių įsisavinimui, tiek destabilizuoja ir visą klasės psichologinį klimatą. Pasak R. Aušroto, Švietimo įstatyme yra numatyta užtikrinti prevencijos programų įgyvendinimą mokykloje, tačiau priklausomybės nuo interneto prevencija nėra numatyta kaip privaloma prevencijos programos dalis.
Taip pat skaitykite: Kaip studentams maitintis sveikai ir įveikti stresą
Technologijų poveikis asmenybei
Ar pripratę prie didelės spartos interneto, pradedame nemėgti lėtesnio mąstymo vaikų? Ar kartais pagalvojate, kad nuobodžias valandas ir dienas norėtumėte tiesiog „prasukti“ - kaip varginančią ir pabodusią filmo atkarpą? Bėda ta, jog tokio valdymo pultelio mūsų gyvenimai dar neturi. Jei bent į vieną šių klausimų atsakėte teigiamai, galima sakyti, kad technologijos lėtai, bet užtikrintai prisideda prie asmenybės keitimosi. „Vis daugiau mūsų gyvenimo sričių persikelia į virtualias erdves, į pokalbių svetaines“, - sakė Stenfordo universiteto profesorius dr. Elias Aboujaoude. Jis tvirtino, kad naudojimasis moderniosiomis technologijomis, įkurtuvės virtualioje erdvėje labai brangiai kainuoja realybei, kurioje egzistuojame ir veikiame. Kai kuriose studijose tvirtinama, jog priklausomybė nuo mobiliųjų telefonų ir interneto labai panaši į kitas priklausomybes: narkomaniją, valgymo sutrikimus.
Priklausomybės nuo interneto testai
Interneto puslapyje Netaddiction.com siūloma keletas testų, kuriuose užduodami klausimai apie laiką, praleidžiamą internete, apie interneto naudojimosi tikslus ir reikalingumą. Štai čia - keletas testo klausimų pavyzdžių: ar vengiate namų ruošos darbų dėl to, jog norite daugiau laiko praleisti tinkle, ar dažnai tikrinate savo elektroninį paštą, ar dažnai vėlyvu metu, įsijungus kompiuterį, jums prasideda nemiga.
Tyrimai apie studentų priklausomybę nuo interneto
Žurnale Cyberpsychology, Behavior and Social Networking publikuoti tyrimų, atliktų mokslininkų iš Melburno universiteto Australijoje, rezultatai. Ištyrus 173 studentų priklausomybę nuo azartinių lošimų ir interneto, paaiškėjo, jog 5 proc. visų studentų kenčia nuo priklausomybės lošimams, o 10 proc. Paprastai susirūpinimas dėl interneto žalos atsiranda tada, kai žmogus pradeda mažiau bendrauti su šeima, draugais. Tačiau psichologai susidomėjo šiek tiek subtilesnėmis ir klastingesnėmis naujųjų technologijų ir žmogaus sąsajomis. Jie kelia prielaidą, jog, pavyzdžiui, dėl sparčiojo interneto, mobiliojo prietaiso iPhone greičio ir nenutrūkstamo veiksmo internetinėse pokalbių svetainėse, žmogaus asmenybei ir jo suvokimams grasoma dideliais pokyčiais. Tai aptaria dr. E. E. Aboujaoude tvirtina, jog interneto platybėse - vietos apribojimų neturinčiuose elektroniniuose paštuose, duomenų „debesyse“ ir turinio talpinimo svetainėse - laikoma informacija nuolat lenda mums į akis ir mūsų smegenys kaupia informaciją, kurią ne visada derėtų kaupti. Šie nereikšmingi gal net nesvarbūs prisiminimai verčia koncentruotis į praeities įvykius ir blokuoja naujų įspūdžių ir įvykių supratimą. Tarkime, „Flickr“ vartotojas savo sąskaitoje publikuoja 500 atostogų nuotraukų, kurios jam primins menkiausias kelionės smulkmenas, užuot pasilikęs penkias išties brangias nuotraukas. Dr. E. Knygos „The Shallows: What the Internet Is Doing to Our Brains“ autorius Nicholas Carr tvirtino, jog kuo didesnis technologijų poveikis, tuo mažiau lieka pasirinkimų, kaip ir kada technologijas naudoti.
Kaip atsikratyti priklausomybės?
Kai kurie ekspertai tvirtina, kad paprasčiausias būdas atsikratyti priklausomybės yra laiko, praleidžiamo internete, apribojimai. Derėtų nusistatyti limitą, kaip dažnai galima tikrinti elektroninio pašto sąskaitą. Kaip teigė Šv. Bonaventuros universiteto Niujorke profesorė dr. Kimberly Young, priklausomybė nuo interneto panaši į psichologinius valgymo sutrikimus - anoreksiją, bulimiją. Technologijos, kaip ir maistas, yra labai svarbi kasdienio gyvenimo dalis. Kenčiantieji nuo psichologinių naudojimosi internetu sutrikimų negali pamiršti savo bėdos, tačiau lygiai taip pat negali jos kontroliuoti. Su paaugliais dirbantys psichologai ir įvairių institucijų atstovai mano, kad neįmanoma suvaldyti šios jaunimo priklausomybės perkeliant visą atsakomybę tik ant tėvų pečių.
Lietuvos situacija kitų šalių kontekste
Lietuvos skaitmeninės etikos centras, jau kurį laiką atakuojantis politikus dėl nevaldomos paauglių priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų, Australijos sprendimą vertina palankiai. Tačiau Lietuva, vis dar trypčiojanti dėl griežtos pozicijos mobiliųjų telefonų mokyklose naudojimo, vargu ar imsis spręsti šią problemą. Kitų šalių kontekste Lietuva pagal šios problemos mastą atsiduria pirmame trečdalyje (11-15 iš 39-ių šalių). Lyginant su ankstesniais metais pastebima, kad išaugo tiek probleminis socialinių tinklų naudojimas, tiek priklausomybės rizika tarp 5-9 klasių paauglių. Pastebima, kad visose klasėse problema pasireiškė labiau tarp mergaičių nei tarp berniukų. „Socialinių tinklų naudojimas ir galima priklausomybė nuo jų tarp Lietuvos moksleivių - sparčiai auganti problema. Tokia situacija apsunkina sveiką jaunuolių augimą, ypač turint omenyje tai, kad socialinių tinklų platformos faktiškai neprisiima jokios atsakomybės už galimas pasekmes“, - akcentavo tyrimą pristatęs LSMU prof. Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja R.
Taip pat skaitykite: Sportinė veikla: studentų krepšinis
Atsakomybė ir rūpestis vaikų gerove
„Bene dvidešimt metų mes gyvename su nuostata, kad tėvai turi „kovoti“ - stebėti, riboti, kontroliuoti, ką prisijungę internete veikia vaikai, net terminas “tėvų kontrolė„ tai atskleidžia. „Vis žiūrėjome į tai, ką technologijos mums duoda - greitį, patogumą, ryšį, nekreipdami dėmesio į rizikas, kurių dalis visuomenės nemato net dabar, kai pasekmės jau milžiniškos: nerimo sutrikimai, miego problemos, depresija ir kiti sunkumai, kuriuos patiria net vaikai“, - sako R. Moters teigimu, problema nėra laikas, praleistas prie ekranų. Tikroji rizika slypi socialinių tinklų ir platformų dizaino mechanizmuose, kurie skatina priklausomybę: nuolatiniai pranešimai ir kintama atlygio sistema veikia panašiai kaip lošimų automatai. Netikėti pranešimai ir patiktukai nuolat skatina tikrinti, laukti, kas bus toliau. „Patirtis rodo, kad jauni žmonės prie pokyčio prisitaiko greičiau, nei dažnai mes tikimės. Jau beveik prieš metus pradėjome kalbėti apie telefonų naudojimą mokyklose, apie tai ir vėl kalbėsime Seime, vyks klausymai. Stokojame aiškios politikos, kuri būtų paremta vaiko gerove. Mūsų tikslas - kad technologijos būtų ir kuriamos, ir naudojamos atsakingai, su tikru rūpesčiu vaikų, jaunų žmonių ir visų mūsų gerove“, - nuomone dalijasi R. „Socialiniai tinklai ir jų žvaigždės paaugliams suformuoja iškreiptą realybės jausmą. Kai man rodo, kokiais pavyzdžiais jie susižavėję, matau anaiptol ne sveiką kūną, ne tikrą grožį. Tėvai skundžiasi, kad nepavyksta vaikų kontroliuoti net pradinėse klasėse. „Ateina tėvai ir nori, kad mes padarytume stebuklą be jų pagalbos. Tenka kantriai aiškinti, kad namuose turi būti nubrėžtos ribos, kad vaikams reikia jų dėmesio. Nes juk matome, kad suaugusiems yra patogu taip gyventi - duodi telefoną ir gali daryti ką nori“, - sako A. „Stiprinti paauglio sąmoningumą, pasitikėjimą savimi ir savivertę taip, kad jaunas žmogus pats sugebėtų atsirinkti, kiek naudos jam duoda priklausomybė nuo socialinių tinklų, nuo nuolatinio sėdėjimo telefone. ŠMSM kartu su Sveikatos ministerija yra parengusi rekomendacijas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo. Ministerijos pateiktai tokiai Švietimo įstatymo pataisai jau yra pritarusi Vyriausybė, įstatymo pataisą dar turi priimti Seimas. Mokyklos, komentuoja ministerija, privalo pasirūpinti turinio filtravimo priemonėmis, kad nepilnamečiams mokyklos tinklo teritorijoje tam tikras turinys nebūtų pasiekiamas. „Atsakomybė už nepilnamečius už mokyklos ribų pirmiausia tenka tėvams.
Priklausomybė nuo interneto - liga?
Kaip teigia Lietuvos priklausomybės ligų instituto valdybos pirmininkas, gydytojas psichiatras Jonas Fugalis, pirmą kartą terminas „priklausomybė nuo interneto“ buvo paminėtas 1995 metais. Svarbu pabrėžti, kad kol kas priklausomybė nuo interneto nėra oficialiai įtraukta tarp psichikos sutrikimų. Kol kas ligų ar būklių klasifikatoriuje nelabai atsispindi didelė priklausomybių grupė - elgesio priklausomybės. Prie jų priskiriama, pavyzdžiui, priklausomybė nuo azartinių lošimų, pornografijos, masturbacijos ir panašiai. „Nors kol kas ši būklė nėra įtraukta prie psichikos sutrikimų, mokslininkai ir klinikinės praktikos atstovai pastebi, kad tai kuo toliau tuo tampa didesnė bėda, - teigia medikas. - Magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad naudojantis socialiniais tinklais ar internetu smegenyse vyksta panašūs procesai kaip ir tada, kai žmogus vartoja psichoaktyvias medžiagas - ar tai būtų nikotinas, ar alkoholis, ar narkotikai. Pasak J.Fugalio, priklausomybė nuo interneto yra labai plati sritis. Ją galima skirstyti į priklausomybę nuo mobiliųjų prietaisų ar socialinių tinklų. Šios sritys gali, žinoma, persidengti, ir jas išsigryninti labai sunku. Kokio masto tai problema? Psichiatro teigimu, įvairūs šaltiniai teigia skirtingai, kadangi dar nėra susitarta, ką mes vadiname priklausomybe nuo interneto, kokie jos kriterijai, požymiai. Manoma, kad šią priklausomybę gali turėti iki trečdalio žmonių. Jonas Fugalis. J.Fugalio teigimu, priklausomybė - tai liguistas potraukis, polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti kažkokią medžiagą, neriboti jos kiekio, veiksmą vis kartoti ir kartoti.
Dopamino įtaka priklausomybei
„Kad ir kokią medžiagą vartotume - ar tai būtų alkoholis, ar cigaretė, ar kažkoks narkotikas - jį pavartojus ar įsijungus internetą, sulaukus „like“ po kažkokia savo nuotrauka, smegenyse išsiskiria hormonas, kuris vadinamas dopaminu. Jis iš esmės atsakingas už malonumo pojūtį. Pasak jo, problema ta, kad naudojantis socialiniais tinklais, internetu ar vartojant kažkokias medžiagas pirmą kartą vienoks kiekis teikia didžiausią malonumą. Tačiau tokio didelio malonumo nuo to paties kiekio medžiagos arba nuo tiek pat patiktukų antrą kartą nebebus. Žmogus prisimena tą jausmą, jog jam gera, jis norėtų tai pakartoti. Ir jeigu pirmą kartą užteko, kad keletas žmonių palaikintų nuotrauką, tai kitą sykį jau reikės surinkti dešimt arba penkiolika patiktikų. Jei veiksmas kartojamas daug kartų, prasideda nebe toks intensyvus smegenų atsakas, ir tada jau reikia didinti „dozę“. Priklausomybės nuo socialinių tinklų atveju reikia kelti vis daugiau nuotraukų, priklausomybės nuo alkoholio atveju - jau ne vieną taurę, o visą butelį vyno išgerti. Tiesa, anot J.Fugalio, vieni žmonės genetiškai yra labiau linkę į priklausomybes, kiti - mažiau. Net jeigu žmogus ir neturi kažkokio polinkio šeimoje arba artimoje aplinkoje, bet jeigu, tarkim, pavartos tam tikrą kiekį alkoholio ilgus metus, neabejotinai susiformuos priklausomybė. Ar taip pat yra ir su internetu, dar kalbėti sunku, nes pats internetas yra ganėtinai naujas. „Dozes aš miniu ne be reikalo - taip lengviau įsivaizduoti priklausomybę nuo interneto, lyginant ją su kitomis priklausomybėmis, - sako J.Fugalis. - Nėra tikslaus apibrėžimo, kas yra dažnas naudojimas internetu, bet kai kurie specialistai mano, kad tai - daugiau negu dvi valandos naudojimosi internetu per dieną. Ir čia specialistų nuomonės išsiskiria: vieni sako, kad žalinga yra daugiau dviejų valandų naudojimasis įtraukiant ir darbą, ir pramogas, o kiti - kad darbas neįsiskaičiuoja prie šitų dviejų valandų, tad žalingos būtų daugiau nei dvi valandos kažkokiais rekreaciniais arba nusiraminimo tikslais. Tas skaičius - dvi valandos - pripažinkim, skamba labai nerealistiškai, nes šiaip toks įprastas naršymo laikas, kurį matuoja telefonai, gali būti ir šešios valandos per dieną.
Priklausomybės požymiai
Vienas iš požymių, kad jau po truputį gali darytis klampu, psichiatro teigimu, - kai pastebite, kad prisijungę prie interneto būnate ilgiau, negu planavote. Pavyzdžiui, grįžote namo, galvojate: gal 10 minučių paskaitysiu naujienas, po to jau eisiu valyti kambario arba ruoštis rytojaus darbams. Bet tos dešimt minučių nejučia išauga į pusvalandį, valandą, ir tai dar ne pabaiga, nes dar šiek tiek norisi. Kitas signalas galėtų būti tai, jei esate girdėję, kad jūsų artimieji, nesvarbu - pagrįstai ar nepagrįstai, jūsų nuomone, skundžiasi dėl jūsų internete praleisto laiko. Jeigu viskas priklausytų nuo daugumos tėvų, tai, pavyzdžiui, paaugliai niekada negalėtų sėdėti prie kompiuterio - tai irgi nėra realu. Reiktų vadovautos realybės kriterijumi. Specialistas įvardija ir dar vieną požymį, galintį įspėti apie problemą. Pavyzdžiui, sakote ar galvojate: „dar šiek tiek“, „dar keletą minučių“. Jeigu pastebite, kad internete praleidžiate daugiau laiko ir kyla noras truputėlį sumažinti, bet nepavyksta, - tai jau didesnis šauktukas. „Tai gali po truputį tapti bėda, - atkreipia dėmesį J.Fugalis. - Visos priklausomybės pasireiškia savęs apgaule: sau meluojame, kad problemos nėra. Na, ir dar vienas požymis, kuris galėtų atskleisti, kad naudojimasis internetu darosi vis rimtesnė ir rimtesnė bėda, - slėpimas nuo kitų, kiek laiko praleidžiate naršydami internete. Jeigu kažkas paklausia: ką vakar veikei? Ai, šiek paskaičiau naujienas. Kiek laiko skaitei tas naujienas? Na, dešimt minučių. O iš tiesų - valandą ir dvi.
Abstinencija ir tolerancija
Kaip dar gali pasireikšti priklausomybė nuo interneto? Kas yra ta abstinencija? Pavyzdžiui, aiškina J.Fugalis, žmogus pusę metų vartoja priklausomybę galinčius sukelti raminančius vaistus, nes be jų neišsimiega. Ir kažkada gydytojas jų neišrašo, nes nemano, kad jie reikalingi, nori pasaugot žmogų. Neturint ir nepavartojus tablečių keletą dienų žmogui negerai: ima drebėti rankos, kilti nerimas. Arba jeigu nuo alkoholio priklausomas žmogus negauna išgerti, jis pradeda prakaituoti, kyla negeros, net paranojinės mintys. Psichiatro teigimu, įvertinti elgesio priklausomybių abstinenciją gali būti labai sunku, nes tai nėra kažkokių biologinių medžiagų vartojimas. „Pateiksiu pavyzdį iš savo asmeninės patirties. Kažkada buvau išvykęs ir nebuvo galimybės prisijungti prie interneto. Po poros dienų jau pradėjo kilti mintys: ar ten viskas mano namiškiams gerai, ar kažkas naujo įvyko šaly, ar nieko blogo nenutiko? - pasakoja gydytojas. - Man kilo tokie pasvarstymai, bet gali kilti dirglumas, pyktis, įtampa. Galiausiai nedžiugina net aplinka, nes jeigu einu ir nufotografuoju kažkokį gražų pastatą, bet negaliu jo parodyti socialiniuose tinkluose ir sulaukti reakcijos, tai ir tas gražus pastatas nebedžiugina. Kalbant apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, minimas dar ir toks reiškinys kaip tolerancija. Pavyzdžiui, pirmą kartą pavartojus alkoholio, jo pakanka labai nedidelio kiekio, kad žmogus jaustųsi apsvaigęs. Panašiai yra ir esant priklausomybei nuo socialinių tinklų arba interneto - atsiranda noras prie interneto praleisti vis daugiau laiko. Dar vienas išaugusios tolerancijos požymis - jeigu žmogus domisi kompiuterine technika, tai jam norisi vis naujos.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą studijų metu
Priklausomybės pasekmės
Jeigu žmogus vartoja alkoholį ar narkotikus, neigiamos to pasekmės daugumai žinomos. „Pastebėta, kad žmogui įsitraukus į elgesio priklausomybes, gali atsitikti taip, jog jis nebeturi realių asmeninių santykių arba jie palaipsniui sunyksta, - teigia J.Fugalis. - Žmogus vietoj to, kad susitiktų pasikalbėti su savo pažįstamu, pradeda rašyti žinutes. Taip jis save apgauna, įsivaizduoja, kad santykiuose niekas nepasikeitė. Šiomis pandemijos sąlygomis, anot gydytojo, tai nebūtinai blogai, nes internetas, socialiniai tinklai ir visokios programėlės gali padėti palaikyti ryšį, kai jo neįmanoma palaikyti kitaip. Tačiau įsivaizduokime, jeigu nebūtų tokio viruso ir žmonės be jokios objektyvios priežasties bendrautų tiktai virtualiai. Pasak specialisto, problema ta, kad stipriai į internetą įsitraukęs žmogus po truputį pradeda apleisti realius tarpasmeninius santykius. Internetiniai santykiai kurį laiką gali atstoti realų bendravimą, bet ilgesnėje perspektyvoje tai nėra tas pats. Žmonių tarpusavio ryšys nenusakomas tik raidėmis, garso žinute ar kažkokiu vaizdo pokalbiu. Sakoma, kad 90 proc. komunikacijos bendraujant vyksta net ne žodžiais: svarbus balso tonas, intonacija, nes tą patį galime pasakyti skirtingais būdais ir tai reikš visiškai skirtingus dalykus. Kitas dalykas - kūno kalba, kuri taip pat labai svarbi norint suprasti žmogų. Pašnekovo nematant ar matant tiktai zoominę galvą, natūralu, kad tą ryšį išlaikyti sunkiau: reikia daugiau komunikuoti, daugiau sakyti, daugiau mėginti paaiškinti. Virtualūs romanai paprastai vystosi greičiau nei realybėje ir tame dalyvaujantys gali patys nesuprasti, kur įsivėlė. Dar viena pasekmė - tai, kad turintys interneto priklausomybę iš esmės daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono, todėl nukenčia moksleivių ar studentų pažymiai, suaugusiųjų pasiekimai darbe. Priklausomybei, kaip jau minėta, būdinga tai, kad vis daugiau laiko yra skiriama tai veiklai norint gauti tą patį pasitenkinimą ar tą patį efektą, o kitoms veikloms laiko lieka mažiau. Tad jeigu žmogus ieško gražių vietų pasaulyje laikas nuo laiko - šaunu.
Priklausomybė nuo telefono
„Faktas, kad priklausomybė nuo interneto ar socialinių tinklų kenkia mūsų emocinei sveikatai, komunikaciniams gebėjimams, socialiniams santykiams, - sako J.Fugalis. - Tačiau reikia suvokti, kad priklausomybė yra lėtinė biologinė smegenų liga, o ne valios neturėjimas. Priklausomybė nuo mobiliojo telefono (dar vadinama „problematišku telefono naudojimu“ arba „išmaniojo telefono priklausomybe“) - tai elgesio priklausomybės forma, kuriai būdingas nekontroliuojamas ir perdėtas telefono naudojimas, sukeliantis neigiamas pasekmes žmogaus emocinei savijautai, santykiams, darbui ar mokymuisi bei kasdieniam funkcionavimui.
Ryšys su kitomis priklausomybėmis
Nors šiuo metu priklausomybė nuo telefono dar nėra įtraukta į DSM-5 ar TLK-11, ji yra siejama su kitomis elgesio priklausomybėmis, tokiomis kaip:
- Interneto priklausomybė;
- Priklausomybė nuo socialinių tinklų;
- Kompiuterinių žaidimų priklausomybė.
Šios priklausomybės turi panašių mechanizmų: dopamino išsiskyrimas kaip atlygis, išmoktas elgesys, stiprėjantis su kiekvienu „notifikeišenu“, „like’u“ ar pranešimu.
Statistika apie priklausomybę nuo telefono
- 56,7 % Jordanijos universiteto studentų pasiekė ar viršijo priklausomybės nuo išmaniojo telefono ribą pagal SAS-SV skalę (Al Sari et al., 2023).
- 67,8 % Sirijos studentų buvo priskirti prie priklausomų nuo išmaniojo telefono, o tai statistiškai reikšmingai susiję su psichologiniu distresu (Zarour et al., 2024).
- 45,17 % medicinos studentų ir 39,5 % kitų specialybių studentų Indijoje buvo priskirti prie priklausomų nuo išmaniojo telefono pagal SAS-SV skalę (Singh et al., 2023).
- 88,7 % Jordanijos universiteto studentų parodė įvairaus sunkumo psichologinio distreso požymius pagal Kessler skalę, o 59,1 % jų pasiekė sunkų psichologinio distreso lygį (Al Sari et al., 2023).
- 47,5 % tyrimo dalyvių praleido daugiau nei 8 valandas per dieną naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais - tai priskiriama ekranų priklausomybei (Feng et al., 2024).
- 18,7 % britų paauglių (16-18 m.) parodė probleminio telefono naudojimo požymius, o tai siejama su padidėjusia nerimo, depresijos ir nemigos rizika (Woods & Scott, 2024).
- 50 % JAV paauglių jaučiasi priklausomi nuo mobiliųjų įrenginių, o 72 % jaučia poreikį nedelsiant reaguoti į pranešimus (Rideout & Robb, 2020).
- 25 % susituokusių ir 42 % nesusituokusių porų patiria partnerio dėmesio stoką dėl telefono naudojimo („phubbing“) (Roberts & David, 2016).
- 77 % paauglių jaučia nerimą ir stresą, kai neturi prieigos prie telefono - vadinama „nomofobija“ (Yildirim & Correia, 2015).
tags: #studentu #priklausomybe #facebook