Žmogaus emocijos yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia įvairūs smegenų regionai, įskaitant ir smegenų kamieną. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip smegenų kamienas prisideda prie emocijų formavimosi ir raiškos, remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis.
Limbinė sistema ir emocijos
Lmbinė sistemà (lot. limbus - apvadas) yra žmogaus ir stuburinių gyvūnų galvos smegenų funkcinė sistema, kuriai priklauso evoliuciškai senesnės priekinių smegenų žievės ir požievio įvairios anatominės struktūros. Tai senoji žievė (juostinis ir dantytasis vingiai), Amono ragas (hipokampas), migdolinis kūnas, skaidrioji pertvara, speniniai kūnai, skliautas. Ši sistema kontroliuoja biologines motyvacijas, instinktus ir emocijas, tokias kaip pyktis, džiaugsmas, alkis, troškulys, baimė, malonumas, lytinis potraukis ir agresija. Limbinės sistemos veikla yra labai svarbi pažinimui ir atminčiai, nes į ją ateinanti nauja informacija sujungiama su saugomąja ir įvertinama jos reikšmė organizmui.
Smegenų kamieno vaidmuo emocijose
Smegenų kamienas, nors ir laikomas primityvesne smegenų dalimi, atlieka svarbų vaidmenį emocijų reguliavime. Jis atsakingas už pagrindines gyvybines funkcijas, tokias kaip kvėpavimas, širdies ritmas ir kraujospūdis, kurios yra glaudžiai susijusios su emocinėmis reakcijomis. Be to, smegenų kamienas yra svarbus emocinių signalų perdavimo centras, jungiantis aukštesnius smegenų centrus su kūno fiziologinėmis reakcijomis.
Emocijų biocheminis pagrindas
Emocijos įgyja tam tikrų biocheminių medžiagų, kurias gamina smegenys, pavidalą, o po to į jas reaguoja kūnas. Galvos smegenų žievė, laikoma mąstančiąja smegenų dalimi, yra svarbi siekiant suprasti emocinį intelektą. Žievė padeda valdyti emocijas problemų sprendimu, įsivaizdavimu ir kitais pažintiniais procesais. Limbinė sistema, laikoma emocine smegenų dalimi, apima gumburą, siunčiantį žinias žievei. Serotoninas, viena iš cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, sukelia organizme emocines reakcijas, nukreipdama emocines žinias iš smegenų į įvairias kūno dalis. Serotonino reikšmė vaiko emociniam gyvenimui yra didžiulė, nes jis daro įtaką kūno sistemoms. Jis gali padėti vaikui susidoroti su stresu, slopindamas smegenyse informacijos perkrovą. Didesnis serotonino kiekis yra susijęs su agresijos ir impulsyvumo mažėjimu. Šypsena, sukelianti veido raumenų susitraukimą ir mažinanti kraujo pritekėjimą į gretimas kraujagysles, atvėsina kraują ir skatina serotonino gamybą.
Trauminiai prisiminimai ir smegenų kamienas
Atmintis sujungia visus patyrimus ir atsiminimų fragmentus į vieną bendrą mozaiką - tai vadinama asocijavimu. Kai tam tikromis aplinkybėmis yra sužadinamas trauminis prisiminimas, įsijungia emocinės smegenys - limbinė sistema, smegenų kamienas, ir išsijungia tos smegenų sritys, kurios atsakingos už prisiminimo sujungimą į logišką seką. Dėl to tampa neįmanomas tinkamas informacijos integravimas ir saugojimas. Baisus prisiminimas neturi logiškos sekos, tarsi išsibarsto nuotrupomis visose smegenų vietose ir negali būti sujungiamas. Pajutus baimę nustoja funkcionuoti sritis, atsakinga už suvokimą, kad dabar nėra pavojaus ir yra saugu.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Smegenų mirtis ir emocijos
Smegenų mirtis yra būklė, kai žmogaus smegenys visiškai ir negrįžtamai nustoja funkcionuoti. Gydytojai konstatuoja smegenų mirtį tada, kai pas žmogų neregistruojami elektriniai smegenų veiklos impulsai ir sustoja kvėpavimas. Šiuo atveju, žmogaus organizmo gyvybinė veikla yra palaikoma dirbtiniu būdu.
Tyrimai su smegenų mirtimi konstatuotais asmenimis
Ateityje planuojami tyrimai, kuriuose bus atrinkti 20 žmonių su diagnozuota smegenų mirtimi, ir kurių organizmų gyvybinė veikla yra palaikoma dirbtiniu būdu. Šie tyrimai leis geriau suprasti smegenų kamieno vaidmenį emocijose ir sąmonėje.
Smegenų veiklos atkūrimo galimybės
Jau įrodyta, kad žmogus gali pakankamai kokybiškai gyventi su persodintais jam svetimais ar dirbtinai sukurtais organais. Tad, galima sau įsivaizduoti, kad smegenų veiklos atkūrimo rezultate, taps įmanoma prailginti asmenybės gyvenimą, gauti kažkiek pakeistą asmenybę.
Praeinantys smegenų išemijos priepuoliai (PSIP) ir emocijos
Praeinantieji (tranzitiniai) smegenų išemijos priepuoliai (PSIP; transient ischemic attacks - TIA) dažnai prasideda prieš įvykstant įvairios etiopatogenezės smegenų infarktui (išeminiam insultui). Jie didina insulto ir miokardo infarkto riziką, tačiau kartu dažnai leidžia laiku nustatyti smegenų kraujotakos sutrikimų priežastį ir užkirsti kelią sunkiai luošinančiai ligai. PSIP gali paveikti emocinę būseną, sukeldami nerimą, baimę ir kitas neigiamas emocijas.
PSIP priežastys ir patogenezė
Viena iš gerai žinomų PSIP priežasčių yra intrakranijinių ir ekstrakranijinių arterijų aterosklerozinis susiaurėjimas ir užakimas (aterotrombozė). Intrakranijiniai ateroskleroziniai pažeidimai dažniau apima vidinės miego arterijos (VMA) terminalinę dalį arba vidurinės smegenų arterijos proksimalinę dalį, ekstrakranijiniai - miego arterijų išsišakojimą ir VMA proksimalinę dalį. Stereotipiniai PSIP gali kartotis tame pačiame užsikimšusios arba susiaurėjusios arterijos baseine, kai periodiškai sumažėja per stenozės apimtą vietą pratekančio kraujo kiekis dėl sumažėjusio arterinio kraujospūdžio, aritmijos, sumažėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio arba padidėjusių nepakankamai maitinamų smegenų sričių metabolinių poreikių (hipoperfuzija). Intrakranijinių arterijų užakimo priežastis gali būti iš širdies ar miego arterijų nestabilių aterosklerozinių plokštelių atkeliavę embolai (kardiogeninė ir arterioarterinė embolizacija). Kai embolizacijos šaltinis yra kojų arba dubens venos ir yra patologinė jungtis tarp dešiniosios ir kairiosios širdies pusės (prieširdžių pertvaros defektas, atvira ovalinė anga, foramen ovale), trombas gali patekti į galvos smegenų arterijas iš periferinių venų (paradoksinė embolizacija). Rečiau PSIP sukelia hiperkoaguliacinė būklė, arterijų atsisluoksniavimas (disekacija), arteritas, anemija, antifosfolipidinis sindromas. Policitemijos, makroglobulinemijos, trombocitozės metu PSIP ištinka dėl mikrotrombozės. Svarbi PSIP paskatinanti priežastis - arterinė hipertenzija, ypač negydyta ar gydoma neefektyviai. Kai arterinis kraujospūdis staiga padidėja bei sumažėja, PSIP prasidėti turi reikšmės smegenų arterijų spazmas ir sutrikę smegenų kraujotakos autoreguliacijos mechanizmai. Kartais smegenų kraujotakos sutrikimų priežastis gali būti perlinkusios ekstrakranijinės arterijos, anomalijos, apie ekstrakranijines arterijas išsidėsčiusių raumenų, simpatinių skaidulų, kaulų anatominiai pokyčiai, arterijų kilpos su pertvarinėmis stenozėmis, tačiau paprastai šie dažni radiniai yra kraujagyslių anatominiai variantai, neturintys hemodinaminės ir klinikinės reikšmės.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
PSIP diagnostika ir gydymas
Tiksliai nustatyti PSIP ir išaiškinti jų priežastį labai svarbu parenkant tinkamą, insulto riziką mažinantį gydymą. Diagnozuojant PSIP, svarbūs 2 pagrindiniai kriterijai: 1) priepuolio metu dėl lokaliai sutrikusios smegenų kraujotakos turi atsirasti židininė neurologinė simptomatika; 2) simptomai išlieka ne ilgiau kaip 24 valandas.
Atmintis ir emocijos
Atmintis formuojasi gaunant informaciją iš aplinkos per jusles: regėjimą, lytėjimą, skonį, uoslę ir klausą. Ilgalaikei atminčiai formuotis svarbi struktūra - hipokampas, kuriame atsiminimai paskirstomi į atskiras kategorijas. Smegenys sugeba greitai išskaidytą į fragmentus prisiminimą vėl sujungti į visumą ir jį atkurti suformuodamos nuoseklią istoriją. Trumpalaikė atmintis - tai trumpas įsiminimas to, ką pamatome, perskaitome ar išgirstame. Gauta informacija smegenyse išlieka trumpai, kol atsiranda naujas dirgiklis ar dėmesys nukreipiamas į kokį nors kitą objektą ar veiklą. Darbinė atmintis leidžia ne tik trumpam išlaikyti, bet ir panaudoti informaciją kasdienėje veikloje. Informacija, kuri yra reikšminga smegenims, nes nuolat kartojama arba sukelia stiprias emocijas, perkeliama į ilgalaikę atmintį. Ilgalaikė atmintis - tai patirčių ir išgyvenimų atmintis.
Kaip pagerinti atmintį
Vienas svarbiausių dalykų norint išlaikyti gerą atmintį yra miegas. Miegant smegenys atlieka didelį darbą - struktūrina informaciją, paskirsto ją po įvairias smegenų sritis, formuojasi ilgalaikė atmintis, gimsta naujos sinapsės tarp neuronų, o jau esančios stiprėja. Kitas atminčiai svarbus dalykas - fizinė veikla, ypač pasivaikščiojimas gryname ore, nes sportuojant smegenys aprūpinamos deguonimi. Neigiamai atmintį veikia stresas ir nerimas, taip pat informacijos perteklius. Norint ką nors įsiminti reikėtų visą dėmesį nukreipti į studijuojamą objektą.
Tolerancijos langas ir mokymasis
Esminis momentas, kada mes galime kažką išmokti, yra tai, jog viskas priklauso nuo emocinio susijaudinimo. Jei emocinis susijaudinimas yra per mažas, mokytis yra labai sunku. Kai informacija nesusiejama su emocijomis, ji labai greitai iškrenta iš galvos. Kita vertus, jei esame pernelyg susijaudinę, įsijungia vadinamosios driežo smegenys ir išmokti vėlgi nieko negalime. Taigi, tolerancijos langas arba bet kokie išmokimai, galimybė tobulėti, gali atsirasti tik tuomet, kai esame pakankamai susijaudinę, bet ne per daug.
Smegenų veiklos sutrikimai ir sąmoningumas
Normalus sąmoningumas priklauso nuo glaudaus ryšio tarp smegenų žievės ir specifinių bei nespecifinių aferentinių (kylančiųjų) sistemų, pasiekiančių žievę per tarpinių smegenų ir smegenų kamieno takus. Specifinės sistemos yra lemniskinė (liet. kilpinė) ir spinotalaminė, kurios greitai perduoda informaciją iš periferinių organų ir receptorių į specifinius gumburo branduolius, o pastarasis gaunamą sensorinę (jutiminę) informaciją perduoda į topografiškai organizuotas žievės somatosensorines sritis. Nespecifinės sistemos yra funkciškai ir anatomiškai difuzinės, jas sudaro apie 10 nespecifinių aferentinių takų, esančių smegenų kamieno ir tarpinių smegenų tinkliniame darinyje. Jos smegenų struktūras pagrindinai veikia tonizuojančiai-moduliuojančiai. Specifinių kylančiųjų sistemų veikla pagrindinai lemia suvokimo turinį, o nespecifinių sistemų veikla - būdravimo ir dėmesingumo dydį.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Sąmoningumo vertinimas
Ligoninių priėmimo skyriuose praktiniam darbui paprastai naudojama Glasgow sąmoningumo vertinimo balais sistema. Pagal šią vertinimo sistemą santykinai daugiau dėmesio skiriama būdravimo sutrikimams. Vertinant ligonio mąstymo sutrikimų laipsnį, paprastai kreipiamas dėmesys į jo nutolimą nuo aplinkos - pvz., išorinis pasaulis, įvykiai jo nedomina, net jei ir nepasireiškia produkcinė psichopatologija (pvz., kliedesiai). Gali pasireikšti ligonio dezorientacija laike, vietoje, sunkesniais atvejais - ir pačiam savyje, pasireikšti mąstymo nerišlumas, nesugebėjimas galvoti ir padaryti išvadų, netgi visiška ar dalinė pritemusio periodo amnezija (užmiršimas).
Silpnaprotystė (demencija)
Terminas silpnaprotybė reiškia laikiną ar pastovų intelektualinio pajėgumo sumažėjimą, sutrikdantį žmogaus elgesį, socialinį ar ekonominį prisitaikymą gyvenimui. Mąstymo sutrikimai gali būti įvairūs, priklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių, tačiau visoms silpnaprotybėms būdingas antegradinės (dabartinės) atminties sutrikimas, dėl ko nesugebama mokytis (kaupti patyrimą). Taip pat silpnaprotybei būdingi sumažėjęs dėmesingumas, sugebėjimo abstrakčiai mąstyti praradimas, intelekto lygio sumažėjimas bei sunkumai planuojant savo gyvenimą ir šiuos planus vykdant.
Emocinis intelektas (EQ)
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas suvokti, naudoti, suprasti, valdyti ir tvarkyti emocijas. Tradicinio intelekto svarbos niekas neneigia, tačiau norint tapti sėkmingu lyderiu, vien aštraus proto ir žinių nepakanka. Kaip ir IQ, taip ir emocinis intelektas skiriasi, tai sąlygoja įgimtos asmenybės savybės. EQ- tai įgūdis, kurį galima išsiugdyti. Kuo daugiau praktikos, tuo stipresnį EQ išsiugdysite. Reikia mėginti keisti šias savybes. Kiekvieną dieną įtraukite į savo planus, kuo daugiau veiksmų, kurie padėtų norimas savybes išsiugdyti. Gebėjimas save reguliuoti yra stiprios asmenybės požymis.
Kaip ugdyti emocinį intelektą vaikams
Vaikų mokymas suprasti laikysenos, veido išraiškos, balso tono ir kitos kūno kalbos prasmę daug veiksmingiau padės jiems suvokti savo ir kito emocijas. Traumuoti vaikai paprastai laikomi labai pažeidžiamais ir jiems leidžiama ilgesnį laiką suvokti savo jausmus ir emocijas. Vaikų saugojimas nuo streso yra pats blogiausias dalykas, kuriuos galima padaryti. Labai svarbu emocinę vaikų raidą ugdyti iki 7 metų, kai vaikai dar neskiria pastangų nuo gebėjimų. Suvokimas, kad pastangos gali kompensuoti gebėjimų stoką, tampa lemtingas nuo 8 iki 12 metų vaikams, ir gali tapti vienu pagrindinių veiksnių auginant nepasiduodančius sunkumams vaikus. Su vaikais reikia žaisti, bendrauti ir net bendradarbiauti. Neuždavinėkite klausimų ir neįsakinėkite. Vaikas nuo pat gimimo nori mokytis, pažinti ir netrukdykime jam šio noro tenkinti.
Pasakos ir emocinis intelektas
Pasakų, istorijų skaitymas ir pasakojimas turi didžiulę įtaką mūsų elgesiui ir net kultūros formavimui. Pasakos turi didelį poveikį vaikų mąstymo ir elgesio būdui, nes jie mėgsta jas skaityti arba klausyti ir ne vieną kartą. Pasirinkite knygas pagal vaikų amžių, pasidomėkite knygos turiniu, paveikslėliais. Taip pat galima kartu su vaiku kurti knygą, iliustracijas. Sukurkite istoriją, kurios veikėjo problema labai panaši į Jūsų vaiko esamą problemą ir patrakite su vaiku perskaitę tą istorija. Teigiamų pavyzdžių istorijų kūrimas ar skaitymas vaikams - vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų juos išmokyti tikroviško mąstymo svarbos.
Emocijos ir moralinė raida
Sėkminga emocinė raida reiškia emocijas ir elgesį, rodo rūpinimąsi kitais: dalijimąsi, pagalbą, globą, altruistinį elgesį, pakantumą kitiems ir norą laikyti visuomeninių taisyklių. Dvi pagrindinės teigiamos emocijos, formuojančios vaiko moralę, yra empatija ir vadinamasis globos instinktas, kuris apima ir gebėjimą mylėti. Vaiko mokymas būti empatiškiems atpildas yra didžiulis. Pasižymintys ryškiomis empatinėmis savybėmis paprastai būna ne tokie agresyvūs ir yra linkę imtis visuomeniškų veiksmų - padėti ir dalytis. Gerumas bei rūpestingumas yra vaiko genetinio kodo dalis, bet jei šie bruožai nėra ugdomi, jie išnyksta.