Žemės sklypo matavimai, kaip ir bet kuris teisinis procesas, reikalauja atidaus dėmesio detalėms ir teisingo faktų nustatymo. Liudytojų parodymai civiliniame procese yra svarbi įrodymų rūšis, numatyta Civilinio proceso kodekse (CPK). Tačiau liudytojo parodymai nėra tik paprastas atsakymas į klausimus. Jie atspindi žmogaus atmintį, emocijas ir netgi interesus, kurie gali paveikti teismo sprendimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime liudytojo asmenybės ir jo parodymų sąsajas, aptarsime teisinius aspektus, susijusius su liudytojų apklausa, jų teises ir pareigas, bei gilinsimės į psichologinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos parodymų patikimumui.
Liudytojo Statusas ir Teisės: Teisiniai Rėmai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika pabrėžia, kad liudytojų parodymų vertinimas yra subtilus procesas, priklausomas nuo įvairių faktorių.
Kas Gali Būti Liudytoju?
Liudytoju gali būti bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo amžiaus ar giminystės ryšių su dalyvaujančiais asmenimis, jei jam žinomos aplinkybės, susijusios su byla. Net jei liudytojas yra palankus vienai iš šalių dėl giminystės ryšio, tai savaime nėra kliūtis jį apklausti. Svarbu, kad liudytojas žinotų aplinkybes ne iš bylos medžiagos, o iš savo patirties ir žinių apie įvykius.
Liudytojo Išlaidos ir Apklausa
Prašymą šaukti liudytoją pateikęs asmuo apmoka jo išlaidas. Kiekvienas liudytojas apklausiamas atskirai teismo posėdžio salėje. Neapklausti liudytojai negali būti salėje bylos nagrinėjimo metu. Išimtiniais atvejais, kai apklausa teismo posėdyje negalima arba sudėtinga, teismas gali vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jei tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui.
Užrašų Naudojimas ir Paruoštos Pozicijos
Duodamas parodymus, liudytojas gali naudotis užrašais, jei parodymai susiję su sunkiai atsimenamais duomenimis. Užrašai pateikiami teismui ir dalyvaujantiems asmenims, teismas gali juos pridėti prie bylos. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai užrašuose būna surašyti klausimai, į kuriuos liudytojas atsakinėja, turėdamas iš anksto paruoštą poziciją.
Taip pat skaitykite: Parodymų patikimumo analizė
Įrodymų Vertinimas ir Subjektyvūs Veiksniai
Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Liudytojų parodymų vertinimas atsižvelgia į jų subjektyvų pobūdį. Laiko veiksnys gali paveikti atmintį, o liudytojo požiūris į įvykius ir santykiai su asmenimis, dėl kurių jis liudija, taip pat daro įtaką parodymų turiniui.
Parodymai ir paaiškinimai vertinami kaip patikimi, jei jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, o liudytojas yra pakankamai objektyvus. Net suinteresuoti asmenys gali būti apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi atitikti visus įrodymams keliamus reikalavimus. Aplinkybės, susijusios su liudytojo ryšiais su dalyvaujančiais asmenimis, įvertinamos sprendžiant dėl parodymų įrodomosios galios.
Civilinio Proceso Kodekso 192 straipsnis
Civilinio proceso kodekso 192 straipsnis reglamentuoja liudytojo apklausos tvarką teisme. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia. Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą, kuris pridedamas prie bylos. Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau - kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla. Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui.
Liudytojo Asmenybė: Psichologiniai Aspektai
Teismas visada domisi liudininko asmenybe, siekdamas suprasti, kiek juo galima pasitikėti ir kiek jis sugeba pastebėti bei suvokti. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl jo parodymai gali būti paveikti įvairių veiksnių.
Aktyvumo Lygis ir Nuotaika
Kiekvieno žmogaus aktyvumo lygis yra skirtingas. Kartais būname pavargę ar apsnūdę, o kartais - geros nuotaikos ir pilni jėgų. Šie veiksniai veikia mūsų suvokimą ir atmintį. Jei liudininkas matė tam tikras aplinkybes būdamas prastos nuotaikos, jis įsimins mažiau detalių. Sąžiningo liudininko psichikos aktyvumas yra svarbus dalykas, nuo kurio priklauso parodymų pilnumas ir tikslumas.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Tyrimai parodė, kad skirtumas tarp to paties liudininko parodymų įvairiu laiku yra didelis. M. Digeso ir jo kolegų tyrimas parodė, kad dauguma žmonių geresni liudininkai yra ryte, nes atsimena daugiau ir tiksliau.
"Vieversiai" ir "Pelėdos"
Aktyvumo dinamikos tipas taip pat daro poveikį liudininko parodymams. "Vieversiai" yra aktyvūs ryte, o "pelėdos" - vakare. M. Digeso ir jo kolegų tyrimas patvirtino, kad aktyvumo dinamikos tipas yra svarbus veiksnys, darantis poveikį liudininko parodymams. Tačiau jie taip pat išnagrinėjo šią dinamiką ir pateikė tam tikrų pastebėjimų. M. Digeso ir jo kolegų manymu, teiginys, kad „vieversiai“ pabudę ryte yra labai žvalūs ir aktyvūs yra ne visai teisingas. Ir „vieversiai“ ir „pelėdos“ ryte yra mažiau aktyvūs nei dienos viduryje. Tiek vieni, tiek kiti, apie vidurdienį pasiekia aukščiausią aktyvumo lygį. Tik „vieversiai“ pasiekia aktyvumo viršūnę vidutiniškai trimis valandomis ankščiau nei „pelėdos“.
Intravertai ir Ekstravertai
Suvokimo ir įsiminimo aktyvumą veikia tai, ar individas intravertas, ar ekstravertas. Intraverto dėmesys labiau nukreiptas į vidinį pasaulį, o ekstraverto - į išorę. Kognityvinis liudininko stilius apibūdina individui būdingus informacijos apdorojimo būdus.
Psichologinė Priklausomybė nuo Konteksto
Psichologinė priklausomybė nuo konteksto yra dar vienas liudininko psichologijos bruožas. Tai liudininkas, kuris painioja tai, ką tikrai matė, su savo vaizduotės paveikslais. Jis ir yra „subjektyvus liudininkas“. Teismui paklausus: „Ar jūs tikrai matėte? Ar esate įsitikinęs savo parodymais?“, jis nuoširdžiai ir visiškai įsitikinęs teigia, kad jo parodymai teisingi. Nors iš tikrųjų jis painioja tai, ką tikrai matė, su tuo, ką paskui pagalvojo.
Germanas Vitkinas tyrė kiekvienam iš kasdienės patirties žinomą fenomeną, kai pradėję judėti, kartais to nepastebime. Atliekant tolimesnius tyrimus, buvo aptikta daug svarbių žmonių grupių asmenybių skirtumų. Žmonės, „nepriklausomi nuo konteksto“, labiau orientuojasi į save. Tuo tarpu, „nuo konteksto priklausomi“ žmonės mano priešingai. Tyrimai parodė, kad nuo konteksto priklausomi žmonės blogiau sugeba atskirti, ką įvykio metu jie matė, nuo to, ką jie įsivaizdavo, pagalvojo ir pan.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Nesąmoningas Prisiminimų Koregavimas
Dar vienas veiksnys, galintis iškraipyti liudininko parodymus, tai - nesąmoningas prisiminimų koregavimas. Tai reiškia, kad žmogus įsimena vieną vaizdą, tačiau atkurdama tą vaizdą atmintis jį „patikrina“ ir spontaniškai „pataiso“.
Vieni iš pirmųjų tokį efektą pastebėjo 1947 metais amerikiečių psichologai G. Allportas ir I. Postmanas. Eksperimento metu tiriamajam buvo sudarytos sąlygos išgirsti pokalbį apie piešinį, kuris pakabintas vienoje iš metro stočių. Kiek vėliau eksperimentatoriai tiriamųjų prašė atkartoti išgirstąjį pokalbį. Rezultatas buvo labai įdomus: beveik pusė įtariamųjų pasakojo, kad peilį - skustuvą rankoje laikė juodaodis. Liudininko psichologijos požiūriu, čia svarbus ne tik pats efektas, bet ir tai, kad jis vyksta spontaniškai, individui to nesuvokiant. Jokie psichikos mechanizmai neįspėja individo, kad jo atsiminimas bus „pakoreguotas“. Tai sukelia teisiniu požiūriu paradoksalią situaciją. Liudininkas sakys netiesą, bet jis lyg ir nekaltas, nes jo atminties turinys pakito jam nežinant.
Atsakymą Menantys Klausimai ir Apsauga
Ne mažiau svarbūs yra atvejai, kai „atminties korekciją“ atlieka kitas žmogus. Vienas ryškiausių tokio poveikio pavyzdžių yra vadinamieji „atsakymą menantys klausimai“.
Įstatymų leidėjai suvokia tokių atsakymą menančių klausimų pavojingumą. 168 ir 178 Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso straipsniai liudininko apklausą „sureguliuoja taip“, kad tokių klausimų būtų išvengta. Tuo tikslu apklausos pradžioje tiek į tariamajam, tiek liudytojui siūloma pačiam papasakoti viską, ką jis žino, t.y.
Liudytojų Apsaugos Programos ir Įslaptinimas
Siekiant užtikrinti liudytojų saugumą, Lietuvoje kuriamos liudininkų apsaugos programos bei tobulinami įstatymai. Naujai priimtame Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta jau kelis metus egzistuojanti galimybė ypatingais atvejais įslaptinti parodymus duodantį liudininką. Liudininkas anonimiškai galės duoti parodymus tik tam tikrais atvejais - turi būti trys pagrindai. Naujasis kodeksas keičia ir pačią įslaptinto liudytojo apklausos tvarką. Jei iki šiol priimdamas sprendimą teismas galėjo remtis tardymo metu jo duotais parodymais, dabar liudininką privalės apklausti teisėjas. Baudžiamojo proceso kodekse numatoma ir tvarka, kaip teismo metu turi būti apklausiamas anoniminis liudytojas. Tai gali būti daroma posėdžio salėje, sudarius audio ir vizualines kliūtis, taip pat kitame kabinete, tarpininkaujant teisėjui.
Liudytojas, Sakantis Netiesą: Subjektyvi ir Objektyvi Tiesa
Liudininko parodymai gali neatitikti objektyvios tiesos dėl jutimo organų, suvokimo ar atminties klaidų. Subjektyvios tiesos slėpimas vyksta kaip melas ir nutylėjimas. Ir vienu, ir kitu atveju, liudininkas neatskleidžia subjektyvios tiesos.
Motyvai Meluoti ir Nutylėti
Melo ir nutylėjimo motyvai yra įvairūs: baimė, kad asmuo, apie kurį duodami parodymai, atkeršys, nepasitikėjimas policija ir teisėsaugos organais, nenoras “įsivelti” į istoriją, nešvari paties piliečio sąžinė, jo suinteresuotumas, kad nusikaltimas nebūtų atskleistas ir pan.
Aiškindamas šią subjektyvią tiesą, apklausą atliekantis pareigūnas susiduria su dviem problemomis: nustatyti melą ir nutylėjimą bei paskatinti liudininką sakyti tiesą. Daug dėmesio skirta labiausiai paplitusiems tiesos slėpimo būdams, kuriais bandoma sukurti tam tikrą įspūdį.
Tiesos Iškraipymo Problemos
Iškraipantis tiesą liudininkas susiduria su tam tikromis problemomis. Tikrovės „restruktūrizavimas“ vyksta po tam tikrų realių įvykių. Dalis tiesos apie tuos įvykius tardytojui ir teismui yra žinoma. Nauja „tikrovė“, sukurta siekiant nuslėpti realiąją, su ja susijusi daugeliu ryšių. Dėl to šios išgalvotos tikrovės sukūrimas meluojančiam arba slepiančiam tiesą liudininkui kelia sunkių psichologinių problemų. Jo kuriama nauja tikrovė turi turėti visus realiosios požymius, gerai atitikti žinomus faktus, atlaikyti išbandymą netikėtais klausimais. Dėl šios užduoties sunkumo lieka „melo pėdsakų“. Šie pėdsakai yra dviejų rūšių. Tai psichologiniai požymiai padidėjusios įtampos, kurią apklausiamajam tenka patirti sprendžiant nuolat kylančias sunkias „naujos tikrovės“ kūrimo problemas. Dėl šių sunkumų daroma klaidų, atsiranda „netobulumų“, dėl kurių naujoji tikrovė vis dėlto būna nepanaši arba ne visai panaši į tikrąją. Kuo daugiau įvairios parodymų vietos ir įvairiais tikslais pateikiamos detalės atitinka vienos kitas ir sudaro vientisą vaizdą, tuo labiau tikėtina, kad parodymai yra teisingi.
Baudžiamojo Proceso Kodekso 183 straipsnis: Liudytojo Apklausa
Baudžiamojo proceso kodekso 183 straipsnis numato liudytojo apklausos ypatumus.
Apklausos Tvarka ir Ypatumai
Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas ir įspėja dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Visa tai pažymima protokole ir patvirtina liudytojas savo parašu. Apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to liudytojui gali būti užduodami klausimai. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus. Liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Liudytojo asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.
Liudytojo Teisės ir Pareigos
Jeigu liudytojas yra įtariamojo ar kaltinamojo šeimos narys arba artimas giminaitis, pareigūnas tokiam asmeniui privalo išaiškinti, kad jis gali būti apklausiamas kaip liudytojas tik jam sutikus. Taip pat prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo perspėti liudininką dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (Baudžiamojo kodekso 235 str.).
Klausimų Formuliavimas ir Apribojimai
Liudytojui draudžiama užduoti menančius atsakymą klausimus. Tai tokie klausimai, kurie padeda suformuluoti liudytojui norimą gauti iš jo atsakymą. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas turi būti apklausiamas tik apie jam žinomus faktus. Negalima klausinėti siekiant sužinoti liudytojo nuomonę ar išvadas. Taip pat negalima užduoti liudytojui klausimo, į kurį atsakydamas jis galėtų apkaltinti pats save padarius nusikalstamą veiką.