Liudytojo parodymai yra svarbi įrodymų rūšis teismo procese, tačiau jų patikimumas ir tikslumas priklauso nuo daugelio psichologinių veiksnių. Šiame straipsnyje nagrinėjama liudytojo parodymų psichologija, įskaitant liudytojo asmenybę, suvokimą, atmintį, taip pat teisinius aspektus, susijusius su liudytojų apsauga ir atsakomybe už melagingus parodymus.
Liudytojo Statusas ir Apibrėžimas Teisėje
Pagal Lietuvos įstatymus, liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, turintis informacijos, susijusios su byla. Baudžiamojo proceso kodekso 78 straipsnis ir Civilinio kodekso 189 straipsnis apibrėžia liudytoją kaip asmenį, kuris žino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Teismo psichologija apibrėžia liudytoją kaip proceso dalyvį, pranešantį apie teisės požiūriu reikšmingus faktus.
Liudytojų Tipologija ir Asmenybės Įtaka Parodymams
Liudininkai gali būti labai įvairūs: skirtingo amžiaus, išsilavinimo, charakterio. CH. Swansonas ir N. Teritto išskiria keletą liudininkų tipų: doras ir linkęs padėti, tylenis, įtarus, priešiškai nusiteikęs, plepus, drovus, apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų. Teismas atidžiai vertina liudininko asmenybę, siekdamas suprasti, kiek juo galima pasitikėti, kiek jis sugeba pastebėti ir suvokti.
Aktyvumo Lygis ir Nuotaika
Kiekvieno žmogaus aktyvumo lygis yra skirtingas, o tai veikia suvokimą ir atmintį. Tyrimai rodo, kad sąžiningo liudininko psichikos aktyvumas yra vienas iš svarbiausių dalykų. Nuo jo priklauso parodymų pilnumas ir tikslumas. M. Digeso ir jo kolegų tyrimas parodė, kad dauguma žmonių geresni liudininkai yra ryte, nes atsimena daugiau ir tiksliau.
„Vieversiai“ ir „Pelėdos“
Aktyvumo dinamikos tipas taip pat daro poveikį liudininko parodymams. "Vieversiai" yra aktyvūs ryte, o "pelėdos" - vakare. M. Digeso ir jo kolegų tyrimas patvirtino, kad aktyvumo dinamikos tipas yra svarbus veiksnys, darantis poveikį liudininko parodymams. Tiek vieni, tiek kiti, apie vidurdienį pasiekia aukščiausią aktyvumo lygį. Tik „vieversiai“ pasiekia aktyvumo viršūnę vidutiniškai trimis valandomis ankščiau nei „pelėdos“.
Taip pat skaitykite: Liudytojo patikimumo vertinimas
Intravertai ir Ekstravertai
Suvokimo ir įsiminimo aktyvumą veikia tai, ar individas intravertas, ar ekstravertas. Intraverto dėmesys labiau nukreiptas į vidinį pasaulį, o ekstraverto - į išorę. Kognityvinis liudininko stilius apibūdina individui būdingus informacijos apdorojimo būdus.
Psichologinė Priklausomybė nuo Konteksto ir Subjektyvumas
Psichologinė priklausomybė nuo konteksto yra dar vienas liudininko psichologijos bruožas. Tai liudininkas, kuris painioja tai, ką tikrai matė, su savo vaizduotės paveikslais. Jis ir yra „subjektyvus liudininkas“. Žmonės, „nepriklausomi nuo konteksto“, labiau orientuojasi į save. Tuo tarpu, „nuo konteksto priklausomi“ žmonės mano priešingai ir blogiau sugeba atskirti, ką įvykio metu jie matė, nuo to, ką jie įsivaizdavo, pagalvojo ir pan.
Nesąmoningas Prisiminimų Koregavimas
Dar vienas veiksnys, galintis iškraipyti liudininko parodymus, tai - nesąmoningas prisiminimų koregavimas. Tai reiškia, kad žmogus įsimena vieną vaizdą, tačiau atkurdama tą vaizdą atmintis jį „patikrina“ ir spontaniškai „pataiso“. G. Allporto ir I. Postmano eksperimentas parodė, kad liudininkai gali nesąmoningai pakeisti savo atsiminimus dėl stereotipų.
Atsakymą Menantys Klausimai ir Atminties "Erozija"
Ne mažiau svarbūs yra atvejai, kai „atminties korekciją“ atlieka kitas žmogus. Vienas ryškiausių tokio poveikio pavyzdžių yra vadinamieji „atsakymą menantys klausimai“. Įstatymų leidėjai suvokia tokių atsakymą menančių klausimų pavojingumą. Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) Arbitražo ir alternatyvių ginčų sprendimo komisijos Ataskaitoje apie liudytojų atminties tikslumą nurodoma, kad mokslas parodo, jog sąžiningo duodančio parodymus liudytojo atmintis gali būti lengvai iškreipta, darant tokio liudytojo parodymus mažiau patikimu įrodymu.
Liudytojų Apsaugos Programos ir Įslaptinimas
Siekiant užtikrinti liudytojų saugumą, Lietuvoje kuriamos liudininkų apsaugos programos bei tobulinami įstatymai. Naujai priimtame Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta galimybė ypatingais atvejais įslaptinti parodymus duodantį liudininką.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Liudytojas, Sakantis Netiesą: Subjektyvi ir Objektyvi Tiesa
Liudininko parodymai gali neatitikti objektyvios tiesos dėl jutimo organų, suvokimo ar atminties klaidų. Subjektyvios tiesos slėpimas vyksta kaip melas ir nutylėjimas. Ir vienu, ir kitu atveju, liudininkas neatskleidžia subjektyvios tiesos.
Motyvai Meluoti ir Nutylėti
Melo ir nutylėjimo motyvai yra įvairūs: baimė, kad asmuo, apie kurį duodami parodymai, atkeršys, nepasitikėjimas policija ir teisėsaugos organais, nenoras “įsivelti” į istoriją, nešvari paties piliečio sąžinė, jo suinteresuotumas, kad nusikaltimas nebūtų atskleistas ir pan.
Tiesos Iškraipymo Problemos
Iškraipantis tiesą liudininkas susiduria su tam tikromis problemomis. Tikrovės „restruktūrizavimas“ vyksta po tam tikrų realių įvykių. Dalis tiesos apie tuos įvykius tardytojui ir teismui yra žinoma. Nauja „tikrovė“, sukurta siekiant nuslėpti realiąją, su ja susijusi daugeliu ryšių. Dėl to šios išgalvotos tikrovės sukūrimas meluojančiam arba slepiančiam tiesą liudininkui kelia sunkių psichologinių problemų.
Baudžiamojo Proceso Kodekso 183 straipsnis: Liudytojo Apklausa
Baudžiamojo proceso kodekso 183 straipsnis numato liudytojo apklausos ypatumus. Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas ir įspėja dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą.
Liudytojo Teisės ir Pareigos
Kiekvienas liudytojas, šaukiamas į apklausą, privalo atvykti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo nurodytu laiku ir privalo atsakyti į visus užduodamus klausimus teisingai. Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai bei artimieji giminaičiai gali atsisakyti duoti parodymus. Liudytojas turi teisę atsisakyti duoti parodymus, jei jie reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius. Melagingi liudytojo parodymai laikomi nusikaltimu.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Psichologinis Diskomfortas ir Teisėjo Vaidmuo
Liudytojai dažnai patiria psichologinį diskomfortą dėl viešo kalbėjimo, atsakomybės už parodymus ir galimos įtakos teismo sprendimui. Teisėjas turi aktyviai naudotis savo teise atmesti klausimus, nesusijusius su byla, ir užtikrinti, kad proceso dalyviai nedarytų poveikio liudytojui.
Pagalba Liudytojams Įveikti Stresą
Svarbu, kad pareigūnai, apklausiantys liudytojus, ne tik formaliai atliktų savo darbą, bet ir suteiktų jiems netiesioginę pagalbą - nuramintų, paaiškintų susidariusią situaciją, nurodytų, kur galima gauti psichologinę ar kitą konsultaciją.
Specialusis Liudytojas: Statusas ir Teisės
Specialiojo liudytojo statusas - ypatingas, nes apima tiek liudytojui, tiek ir įtariamajam priskirtas teises ir pareigas. Asmuo specialiuoju liudytoju gali būti apklausiamas tik esant motyvuotam prokuroro nutarimui, kuriame, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, pagrindžiama, kodėl būtina apklausti asmenį specialia tvarka.
tags: #liudytojo #parodymai #psichologijoje