Nugaros skausmas yra labai dažnas sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti bet kokio amžiaus žmones ir pasireikšti įvairiomis formomis. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus arba ima nedarbingumo pažymėjimus. Daugeliu atvejų nugaros skausmas atsiranda staiga, o maždaug 70% atvejų tiksli priežastis lieka nenustatyta.
Skausmas gali būti jaučiamas kaip maudimas, deginimas, aštrus ar duriantis pojūtis bet kurioje nugaros srityje - nuo apatinės nugaros dalies iki kaklo viršaus. Pajutus nugaros skausmą, svarbu nepanikuoti, tačiau ignoruoti problemos taip pat negalima.
Nespecifinis ir specifinis nugaros skausmas
Nustatyti tikslią nugaros skausmo priežastį gali būti sudėtinga. Jei priežastis nėra aiški, skausmas klasifikuojamas kaip nespecifinis, nes nėra aiškiai matomo pažeidimo. Tačiau kai kuriais atvejais skausmas gali būti specifinis, kai galima nustatyti aiškius struktūrinius pokyčius.
Ūminis, poūmis ir lėtinis nugaros skausmas
Nugaros skausmas gali būti klasifikuojamas pagal trukmę:
- Ūminis skausmas: Atsiranda staiga ir gali būti bukas arba aštrus. Dažniausiai jaučiamas apatinėje nugaros dalyje ir kartojasi nereguliariai.
- Poūmis skausmas: Trunka ilgiau nei ūminis skausmas. Dažniau aštrus, jaučiamas giliai, vienoje vietoje, bet gali plisti į kitas kūno dalis, pvz., kojas ar sėdmenis. Gali sukelti galūnių nutirpimą. Ši rūšis yra dažna įvairaus amžiaus žmonėms ir paprastai praeina per 4-6 savaites.
- Lėtinis skausmas: Skausmas, trunkantis ilgiau nei tris mėnesius, yra laikomas lėtiniu.
Su apatinės nugaros dalies skausmu dažniau susiduria žmonės, kurie dirba sėdimą darbą arba turi laikysenos problemų.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams
Nugaros skausmas viršuje
Nugaros skausmas viršuje taip pat yra gana dažnas, nors apatinės nugaros dalies skausmas yra šiek tiek dažnesnis. Skausmas gali pasireikšti tarp menčių arba kitose stuburo vietose tarp kaklo ir juosmens. Esant nugaros skausmui viršuje, reikėtų atkreipti dėmesį į savo laikyseną, nes tai dažnai būna pagrindinė priežastis.
Nugaros skausmas gulint
Nugaros skausmas gulint dažnai gali būti išspręstas pakeitus gulėjimo pozą arba čiužinį. Tačiau, jei šie pokyčiai nepadeda ir skausmas nepraeina, tai gali būti rimtesnės sveikatos problemos požymis. Rekomenduojama keisti miego pozas arba pabandyti miegoti su pagalvėmis po keliais, kad būtų greičiau palengvinta.
Nugaros skausmo simptomai
Kadangi nugarą sudaro daug elementų, simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kurioje vietoje jaučiamas skausmas. Dažniausi nugaros skausmo simptomai:
- Veriantis juosmens ar kaklo skausmas
- Rytinis stuburo sustingimas
- Maudimas
- Pakitusi laikysena
- Silpnumas kojose
- Stiprėjantis skausmas
Skirtingi simptomai gali padėti lengviau nustatyti nugaros skausmo priežastis.
Nugaros skausmo priežastys
Nugaros skausmą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti rytinių galvos skausmų
- Osteoporozė: Kaulų liga, dėl kurios mažėja kaulų tankis ir jie tampa trapesni. Stuburo slanksteliai gali skilti, sukeldami stiprų nugaros skausmą.
- Skoliozė: Stuburo iškrypimas į šoną, galintis turėti rimtų pasekmių tiek sveikatai, tiek išvaizdai.
- Sausgyslių ar raumenų patempimas: Dažniausiai atsiranda dėl aktyvios veiklos arba netaisyklingos laikysenos, sukeliant raumenų disbalansą.
- Miozitas: Raumens uždegimas, kuris gali atsirasti dėl lėtinės mikrotraumos arba pasikartojančio streso.
- Spondiloartrozė: Degeneracinė liga, kurios metu pažeidžiama kremzlė.
- Inkstų problemos: Inkstų akmenys arba inkstų uždegimas gali sukelti nugaros skausmą.
Kineziterapeutė E.Šedė išvardijo keletą dažniausių nugaros skausmo priežasčių:
- Per staigus fizinis krūvis
- Per mažas fizinis aktyvumas
- Antsvoris, nutukimas
- Nėštumas ir menstruacijos
- Kitos ligos ir nežinomos skausmo priežastys
Nugaros skausmo diagnostika
Norint išsiaiškinti skausmų priežastis, dažniausiai atliekami įvairūs tyrimai, kad būtų aišku, kokį gydymą paskirti.
- Specialieji testai, kurie parodo tikslesnę pažeistos vietos lokaciją.
- Kraujo tyrimai, kurie gali padėti nustatyti uždegiminius procesus.
- Elektrofiziologiniai tyrimai, kurie padeda patikrinti, ar nėra nervų ir raumenų susitraukimo problemų.
- Jutimų patikrinimai.
- Laikysenos tyrimai.
- Raumenų jėgos tikrinimas.
Radiologiniai tyrimai, tokie kaip MRT (magnetinio rezonanso tomografija), kompiuterinė tomografija ar rentgenas, atliekami tik tuomet, kai įtariama rimta patologija, tokia kaip stuburo slankstelio lūžis, augliai, stuburo kanalo susiaurėjimas arba didelės apimties tarpslankstelinio disko išvarža.
Svarbiausia yra nedaryti skubotų išvadų, nepasikliauti tik kasdienėje spaudoje randama informacija ir nesistengti priskirti sau vienos ar kitos diagnozės. Žmogus yra linkęs daryti skubotas išvadas, nerimauti, dėl ko gali atsirasti baimės jausmas judėti. Taip nutinka todėl, jog įsijungia apsauginė nervų sistemos funkcija ir žmogus pasąmoningai ne visai teisingai apdoroja informaciją.
Nugaros skausmo gydymas
Pirmiausia reikėtų problemą gydyti pratimais, skausmo valdymo technikomis kartu taikant manualinę terapiją ar masažą. Taip pat vertėtų paminėti, jog esant nugaros skausmui kineziterapeutas gali pasiūlyti ne vieną gydymo metodą.
Taip pat skaitykite: Kaip psichologija veikia nugaros skausmus?
Masažas
Kartais susiduriame su netinkamu požiūriu į masažą esant nugaros skausmui. Daugelis žmonių galvoja, jog masažas dar labiau sustiprins skausmą ir pakenks jų gerovei, tačiau tai yra puikus būdas numalšinti skausmui ypač tuomet, kai ne visuomet randate laiko mankštoms ir aktyvioms veikloms.
- Atpalaiduojantis nugaros masažas: Padeda atgauti jėgas po sunkių dienos darbų, atpalaiduoja jūsų nugaros raumenis ir pašalina susikaupusią įtampą. Toks masažas gali būti atliekamas ir kaip profilaktikos priemonė, kuri sumažins riziką skausmo atsiradimui bei pagerins miego kokybę. Geriausias metas atpalaiduojančiam nugaros masažui yra popietė ar vakaras, kuomet galite pilnai atsipalaiduoti.
- Gydomasis nugaros masažas: Tai tokia masažo rūšis, kurios tikslas yra gydyti įvairias ligas, atkurti ir normalizuoti pažeistas funkcijas. Gydomasis masažas pašalina skausmą ir raumenų nuovargį, gerina kraujotaką, atpalaiduoja spazmus ir atkuria sąnarių judrumą. Apie tokį masažą vertėtų pagalvoti tuomet, kai jaučiate skausmą pečių, juosmens strityse. Gydomasis masažas yra puiki priemonė pašalinti nugaros skausmui ir didesnių sveikatos problem atsiradimui.
Kineziterapija
Kineziterapija yra pats efektyviausias būdas ne tik gydyti, bet ir išvengti apatinės nugaros skausmų, todėl tai turėtų būti pirmoji taikoma gydymo priemone. Kineziterapijos veikimas yra toks efektyvus, nes kiekvienam pacientui sudaromas individualus gydymo planas, idealiai pritaikytas prie jo būklės, fizinio pajėgumo ir skausmo pojūčio. Taip gerinama ne tik stuburo sveikata, bet ir gyvenimo kokybė bei bendra kūno būklė.
Gydant nugaros skausmą, kineziterapeutas dažniausiai taiko stuburo ir minkštųjų audinių mobilizacines technikas, gydomuosius fizinius pratimus, parenka adekvačias fizinio aktyvumo formas. Jų tikslas yra subalansuoti raumenis ir stiprinti sunykusias bei aplink stuburą išsidėsčiusias raumenų grupes, taip sukuriant tinkamą atramą stuburui. Taip pat, lavinamas stuburo ir raiščių lankstumas, taip mažinant kūno pažeidžiamumą traumoms ir sužeidimams.
Karštis ir šaltis
Šilti ir šalti nugaros kompresai padeda mažinti nugaros skausmą, tačiau negydo jo atsiradimo priežasties.
Fizioterapija
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas sudarys gydymo planą, kuris apima reikalingus tyrimus (pvz., raumenų disbalanso, raumenų funkcijos tyrimus, 3D judesio analizę ir kt.), kineziterapiją, masažą, medikamentinį gydymą (pagal poreikį), fizioterapiją. Pacientas visuomet gali konsultuotis su kitais specialistais: neurologu, ortopedu-traumatologu, nefrologu, ginekologu, dietologu. Medicininė reabilitacija priklausys nuo paciento sveikatos būklės ir ligos istorijos. Įvertinęs šiuos rodiklius, kineziterapeutas taikys individualų gydymą, kurio metu pacientui gali būti atliekama manualinė terapija, „Indiba“ terapija, elektrostimuliacija, funkcinė magnetinė stimuliacija, teipavimas ir gydomieji pratimai.
Kada kreiptis į gydytoją
Neretai nugaros skausmai atsiranda dėl nesudėtingų, lengvai, namų sąlygomis atliekamų judesių. Tokie skausmai turėtų sumažėti per kelias dienas nuo skausmo atsiradimo ir visiškai praeiti per keletą savaičių. Tačiau pastebėjus įtarimų keliančius simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į kineziterapeutą.
Nevertėtų delsti kreiptis į neurologą arba neurochirurgą, kai nugaros skausmas juosmens srityje pereina į kojas, sėdmenis, atsiranda kojų tirpimas. Taip pat, jei skausmas nugaros viršuje pereina į krūtinę ar rankas, atsiranda rankų tirpimas, galvos svaigimas ar didelis skausmas.
Vertėtų nelaukti ir kreiptis į gydytoją ir tuo atveju, jeigu pradedate karščiuoti, atsiranda šlapimo ar išmatų nelaikymas, jaučiate, kad skausmas darosi nepakeliamas, dingsta raumenų jėga rankose arba kojose. Visa tai gali signalizuoti rimtesnių problemų išraišką.
Kineziterapeutė E.Šedė patarė iškart kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, atlikęs būtinus tyrimus, nukreips pas kineziterapeutą ar kitą specialistą.
Nugaros skausmo prevencija
Nugaros skausmo galima išvengti arba jį galima sumažinti gerinant savo fizinę būklę, stiprinant raumenis ar išmokus taisyklingos laikysenos principų.
- Mankštintis: Mankšta yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, norint išlikti sveikam.
- Stiprinti nugaros raumenis.
- Taisyklinga laikysena.
- Tinkama miego poza: Venkite miego ant pilvo - tai yra viena iš žalingiausių pozicijų nugarai. Rinkitės pakankamo kietumo čiužinius ir tinkamas pagalves.
- Kineziterapeuto konsultacija: Paprašykite kineziterapeuto parodyti, kaip teisingai atlikti tempimo ir jėgos pratimus. Atlikite juos namuose, taip išvengsite nugaros skausmo.
- Poilsis: Išmokite atsipalaiduoti ir tinkamai pailsėti.
- Palaikykite sveiką kūno svorį: Nereikalingi papildomi kilogramai sukelia didesnę mechaninę apkrovą Jūsų nugarai, dėl ko ją ir gali pradėti skaudėti.
- Keiskite statines padėtis dažniau ir neužsibūkite vienoje pozicijoje per ilgai: Dažniau atsistokite, pasivaikščiokite. Sumažinkite įtampą ir stresą.
Raumenų skausmo priežastys ir gydymas
Kartais raumenų skausmas gali apimti visą kūną ir būti nepakeliamai skausmingas. Raumenų skausmą dažniausiai sukelia traumos, raumenų įtampa, perkrova ir stresas, bet kartais ir lėtinės ligos.
Raumenų skausmo priežastys
- Traumos ar perkrova
- Patempimas: Tai raiščių, jungiančių kaulus sąnariuose, sužalojimas (ištempimas ar plyšimas).
- Raumenų įtampa: Stresas ir netaisyklinga laikysena stovint ar sėdint sukelia raumenų įtampą, kuri gali būti jaučiama ir kaip įtampinis galvos skausmas.
- Gripas
- Boreliozė arba Laimo liga
- Vitaminų ir mineralų trūkumas
- Vaistai: Mialgija taip pat gali būti kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Viena iš labiausiai žinomų raumenų skausmo priežasčių yra statinai (vaistai nuo cholesterolio).
- Lėtinės ligos: Lėtinė mialgija dažnai yra pagrindinis raumenų ir kaulų ligų, taip pat autoimuninių ligų (kurios atsiranda, kai organizmas per klaidą puola sveikas ląsteles) simptomas.
- Lėtinio nuovargio sindromas
- Šlubavimas: Esant šlubavimui, skausmą sukelia per mažas kraujo pritekėjimas į raumenis fizinio krūvio metu.
- Koronavirusas 2019 (COVID-19)
- Dermatomiozitas: Reta uždegiminė liga, kuriai būdingas uždegimas, raumenų silpnumas, raumenų pokyčiai ir būdingas odos bėrimas.
- Distonija: Sutrikimas, sukeliantis nevalingus raumenų susitraukimus.
- Fibromialgija: Liga, kuriai būdingas plačiai paplitęs raumenų ir kaulų skausmas, lydimas nuovargio, miego, atminties ir nuotaikos problemų.
- Hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės veikla)
- Vilkligė: Liga, kuri atsiranda, kai jūsų organizmo imuninė sistema atakuoja jūsų paties audinius ir organus (autoimuninė liga).
- Laimo liga
- Mėšlungis: Raumenų spazmas - tai staigus ir nevalingas vieno ar kelių raumenų susitraukimas, kuris taip pat gali sukelti labai stiprų skausmą.
- Miofascialinio skausmo sindromas: Lėtinis skausmo sutrikimas, kai spaudimas jautriems raumenų taškams sukelia raumenų skausmą.
- Reumatinė polimialgija: Uždegiminė liga, sukelianti raumenų skausmą ir sustingimą, ypač pečių ir klubų srityse.
- Polimiozitas: Reta uždegiminė liga, sukelianti raumenų silpnumą, paveikiantį abi kūno puses.
- Reumatoidinis artritas (uždegiminė sąnarių liga)
- Išsėtinė sklerozė (MS)
- Depresija
- Padidėjęs raumenų tonusas
- Didėjantys skausmai
Raumenų skausmo gydymas
Priklausomai nuo priežasties, priklauso ir raumenų skausmo gydymas. Esant raumenų skausmams, visų pirma nepamirškite įsiklausyti į savo kūną ir neignoruokite pirmųjų jo siunčiamų mažų ženklų, pavyzdžiui, jei pervargstate.
- Judėjimas: Judėjimas padeda nuo raumenų skausmo!
- Tempimo pratimai: Kadangi kasdienybėje nuolat patiriame raumenų įtampą, tempimas yra vienas nuostabiausių dalykų, kuriuos galite padaryti savo kūnui.
- Jogos ar pilateso pratimai: Gali daryti stebuklus jūsų kūnui ir protui.
- Atpalaiduojantis masažas: Norint sumažinti kūno ir proto įtampą, nieko nėra geriau už atpalaiduojantį masažą.
- Raminantis, saugantis ir šildantis kremas: Idealus masažuoti raumenis ir sąnarius. Jis turi atpalaiduojantį ir gaivinantį poveikį.
Keliamojo mentės raumens sindromas
Keliamojo mentės raumens sindromas (angl. Levator Scapulae Syndrome) yra būklė, kuriai būdingas keliamojo mentės raumens (lot. musculus levator scapulae) skausmas ar įtampa, dažnai lydima kaklo ir peties skausmo. Šis raumuo, jungiantis kaklo slankstelius su mente, yra atsakingas už mentės pakėlimą ir kaklo judesius.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Sindromas dažniausiai išsivysto dėl raumens perkrovos ar mechaninio streso, tačiau priežastys gali būti įvairios:
- Bloga laikysena
- Stresas
- Raumenų perkrova
Simptomai
Simptomai dažniausiai yra lokalizuoti kaklo ir peties srityje, tačiau gali plisti į kitas kūno dalis. Simptomai gali būti lengvi ar sunkūs, priklausomai nuo raumens įtampos ar uždegimo laipsnio.
Diagnostika
Diagnozė dažnai remiasi klinikiniu vaizdu, nes sindromas neturi specifinių laboratorinių žymenų.
Gydymas
Gydymas orientuotas į skausmo mažinimą, raumenų įtampos šalinimą ir priežasčių pašalinimą:
- Konservatyvus gydymas (kineziterapija, masažas)
- Medikamentinis gydymas (skausmą malšinantys vaistai)
- Gyvenimo būdo pokyčiai (ergonomikos gerinimas, streso valdymas)
Dešiniojo šono skausmas ties juosmeniu
Dešiniojo šono skausmas ties juosmeniu - tai simptomas, kuris gali būti tiek raumenų ir skeleto sistemos, tiek vidaus organų kilmės. Skausmas dažnai būna lokalizuotas (jaučiamas vienoje konkrečioje vietoje), tačiau kai kada gali plisti į nugarą, kirkšnį ar net pilvo sritį.
Galimos kilmės grupės
- Vidaus organai - šioje srityje yra dešinysis inkstas, kepenys, tulžies pūslė, dalis žarnyno.
- Raumenys ir stuburas - nugaros raumenų patempimai, tarpslankstelinių diskų pažeidimai, nervo užspaudimas.
- Kitos priežastys - moterims skausmas gali būti susijęs ir su ginekologinėmis problemomis, vyrams - su prostatos ar šlapimo takų uždegimu.
Galimos priežastys
- Inkstai: Inkstų uždegimas (pielonefritas) arba akmenys gali sukelti staigų, stiprų skausmą, kuris plinta į kirkšnį. Dažnai lydi karščiavimas, pykinimas ar šlapimo spalvos pakitimai.
- Tulžies pūslė: Tulžies akmenys ir pūslės uždegimas dažniausiai pasireiškia skausmu po riebaus maisto, kuris kartais plinta į dešinį petį.
- Kepenys: Sergant hepatitu ar riebaline kepenų liga dažniausiai juntamas ne aštrus, bet ilgalaikis maudimas, lydimas bendro nuovargio.
- Žarnos: Uždegimai, dujų kaupimasis ar vidurių užkietėjimas gali sukelti skausmą, kuris jaučiamas dešinėje pusėje.
- Raumenų patempimas: Skausmas dažniausiai atsiranda po sunkaus darbo ar sporto. Jis sustiprėja judant, tačiau nurimsta ramybėje.
- Stuburo problemos: Tarpslankstelinio disko išvarža ar nervo užspaudimas sukelia skausmą, kuris gali plisti į koją, lydėti tirpimą ar silpnumą.
- Laikysenos sutrikimai: Ilgalaikis sėdėjimas prie kompiuterio ar netaisyklinga kūno padėtis gali lemti tempimo ir maudimo pojūtį juosmens srityje.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu skausmas labai stiprus, atsiranda staiga, arba jį lydi aukšta temperatūra, kraujas šlapime, stiprus pykinimas, nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali rodyti ūmią būklę, kurią būtina skubiai gydyti.
Prevencija
- Pakankamai skysčių - vanduo padeda inkstams išplauti bakterijas ir mažina akmenų susidarymo tikimybę.
- Subalansuota mityba, ribojant riebius ir keptus patiekalus, apsaugo kepenis bei tulžies pūslę.
- Vengti perteklinio alkoholio vartojimo, nes jis didina kepenų pažeidimo riziką.
- Tinkama laikysena darbe ir namuose yra viena svarbiausių priemonių.
- Reguliari mankšta, ypač nugaros ir pilvo raumenis stiprinantys pratimai, padeda išvengti skausmo.
- Tinkamai kelti sunkius daiktus - laikant nugarą tiesią, o svorį paskirstant kojoms, o ne juosmeniui.