Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingos anomalijos ir/ar pažeidimai, išryškėja iki 3 metų. Sutrikimai pasireiškia 3 srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio. Šiandien vis daugiau tėvų išgirsta žodžių junginį „autizmo spektro sutrikimas“ dar tada, kai jų vaikui vos dveji.
Ankstyvieji požymiai ir diagnostika
Tėvai neretai pastebi tam tikrų raidos ypatumų, kurie kelia susirūpinimą. Pavyzdžiui, mama Jolanta pasakoja, kad jos sūnui Arūnui, kuriam 3,5 metų, įtaria autizmą. Palyginus su bendraamžiais, Arūnas pats atsisėsti, atsistoti pradėjo truputį vėliau. Apie logopedo konsultaciją mama pradėjo galvoti, kai Arūnui buvo 2 m. ir 4 mėn. Tokio amžiaus vaikai beveik jau kalba, o Arūnas tarė tik pavienius žodžius ir tuos sava kalba. Jei jis ko nors norėdavo, tai parodydavo arba pats pasiimdavo.
Kokie autizmo požymiai?
- Toks vaikas netinkamai supranta socialinius-emocinius signalus: jis nepakankamai reaguoja į kitų žmonių emocijas, savo elgesiu netinkamai prisitaiko prie socialinės situacijos.
- Vaikas gali mažai kalbėti, gali būti pažeisti jo gebėjimai žaisti imitacinius bei socialinius žaidimus, nelanksti kalbos išraiška ir kūrybingumo bei fantazijos stoka. Šiems vaikams būna pažeista balso moduliacija, trūksta kalbą lydinčių gestų, padedančių pabrėžti mintis.
- Autistiškiems vaikams būdingas besikartojantis ir stereotipinis elgesys, interesai ir užsiėmimai.
- Ankstyvoje vaikystėje šie vaikai specifiškai prisiriša prie neįprastų, dažniausiai kietų daiktų.
- Greta minėtų požymių autistiški vaikai dažnai turi kitų nespecifinių problemų: baimių, miegojimo ir valgymo sutrikimų, įniršio priepuolių, gali pasitaikyti agresyvus elgesys. Gali būti autoagresija (pvz., riešų kandžiojimas), ypač jei autizmą lydi protinis atsilikimas.
- Daugeliui autistų trūksta spontaniškumo, iniciatyvos ir kūrybingumo organizuoti laisvalaikį, jie sunkiai apsisprendžia.
Kilus įtarimui dėl vaiko raidos, reikėtų, gavus savo pediatro siuntimą, kreiptis į artimiausią Ankstyvosios korekcijos centrą (dar kitaip juos vadina ankstyvosios reabilitacijos kabinetais). Korekcijos centro specialistų komanda remsis informacija, gauta iš tėvų, bei atliktais vaiko stebėjimais ir nustatys diagnozę. Pirmą kartą nuvažiavus pirminėje konsultacijoje centro specialistas įvertins sutrikimą ir pasiūlys atvažiuoti išsamesniems tyrimams. Jie trunka kelias savaites. Centre sudarytos sąlygos su vaiku palatoje nakvoti ir vienam iš tėvų.
Sužinoję diagnozę, pasidomėkite galimybe gauti vaikui invalidumą. Vaiko sutrikimas ir jo gydymas Jums tikrai kainuos, tad ta parama, kurią pavyks išsirūpinti - pravers.
Ankstyvoji intervencija: raktas į sėkmę
Jei Jūsų metinukui, dvejų ar trejų metų vaikui nustatytas autizmo spektro sutrikimas, tikriausiai esate girdėję frazę: „ankstyva intervencija yra raktas į sėkmę“. Bet ką tai reiškia praktiškai?
Taip pat skaitykite: Kaip tapti geriausia savo versija?
Pradėti ugdyti vaiką kiek įmanoma anksčiau tikrai labai svarbu ir ne šiaip sau. Iki 4 metų vaiko smegenys vystosi sparčiausiai - formuojasi bendravimo, savitvarkos, emocijų ir socialiniai įgūdžiai. Jei šiuo metu trūksta tinkamos pagalbos, šie įgūdžiai gali nebesusiformuoti arba formuotis chaotiškai ar nefunkcionaliai. Moksliniai tyrimai rodo, kad intensyvi terapija vaikams, pradėta taikyti vaikui dar nesulaukus 3 metų, užtikrina gerokai didesnę pažangą - tiek kalbos, tiek elgesio, tiek socialiniuose įgūdžiuose - nei pradėjus vėliau.
ABA terapija: individualizuotas ugdymas
ABA (angl. Applied Behavior Analysis) - tai ne viena metodika, o visas požiūris į tai, kaip vaikai mokosi. Pagrindinė idėja - sukurti motyvuojančią aplinką, kurioje vaikas mokosi su džiaugsmu. Tuomet tai, ko jis išmoksta, perkelia į kasdienybę. Priešingu atveju - be motyvacijos, per prievartą įgyti įgūdžiai dažnai neveikia realiame gyvenime. Svarbiausia - kiekvienam vaikui kuriama individuali programa, o mokymo procesas vyksta pasitelkiant moksliškai pagrįstus efektyviausius ugdymo metodus.
Terapija 2 metų vaikui ar bet kuri intensyvi terapija vaikams neturi būti atsieta nuo šeimos. Tėvai nėra stebėtojai - jie yra esminė dalis. Kodėl tai svarbu? Nes įgūdžių generalizacija - t. y. gebėjimas pritaikyti tai, ką išmokai, įvairiose situacijose - įvyksta tik tada, kai vaikas mokomas ne tik centre, bet ir realiame gyvenime.
Šiuolaikinė ABA akcentuoja vaiko gerovę, laisvą pasirinkimą, jutiminius poreikius, sensoriką ir asmenines ribas. Jei terapija vykdoma teisingai ir etiškai - vaikas nėra spaudžiamas būti „kaip visi“.
Ugdymo metodai ir terapijos
Kaip pats autizmo sutrikimas yra daugiaplanis, taip ir jo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi.
Taip pat skaitykite: Savybės, kurias vertinu
- Biocheminiai metodai (vitaminai, maisto papildai). Naudojami vitaminai ir maisto papildai papildo trūkstamas organizmo medžiagas. Taikoma dieta maisto produktams, kurie yra blogai virškinami, kad nesusidarytų nuodingų nesuvirškinto maisto medžiagų.
- Neurosensoriniai metodai (garso ir sensorinės integracijos terapijos) koreguoja suvokimo sutrikimus. Pavyzdžiui, Tomatis metodas koreguoja smegenų darbą apdorojant garso informaciją. Kiti metodai naudojami koreguoti kitokios sensorinės informacijos suvokimą.
- Psichodinaminiai metodai (holding terapija, psichoanalizė ir pan.) siekia koreguoti vaiko ir suaugusiojo elgesį psichoterapinėmis priemonėmis.
- Elgesio korekcijos (bihevioristiniai) metodai. Nuo pat pirmųjų dešimtmečių dirbant su autistiškais vaikais buvo pastebėta, kad jie daug geriau dirba, jei darbas yra suskaidytas mažais žingsneliais. Septyniasdešimtaisiais metais buvo sukurta TEACH metodika. Vėliau ji buvo tobulinama, kol buvo sukurta taikomoji elgesio analizė ABA (applied behavioral analysis). Šiuo metu ši terapija laikoma pati perspektyviausia ir labiausia padedanti.
- Gyvūnų terapija (delfinai, arkliai, šunys) kartais daugiau ar mažiau lemia kuriuos nors simptomus (vaikas geriau miega, būna ramesnis, susikaupia).
- Žaidimo, muzikos terapijos, jei jos teikiamos gana intensyviai, irgi labai prisideda prie vaiko raidos.
Veiklos, skatinančios raidą
Įvairius užsiėmimus galime naudoti kaip tiltą tarp autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko ir jo aplinkos bei joje esančių žmonių. Esama daugybės veiklų, kurios gali ugdyti socialinius įgūdžius, tuo pat metu stiprindamos ryšį tarp autisto vaiko ir aplinkinių.
- Pupų dėžė: į didelį plastmasinį dubenį pridėkite sensorinių rutuliukų (stikliniai, marmuriniai, geliniai) ar džiovintų pupų. Tarp jų, šen bei ten įmeskite smulkių žaisliukų ir skatinkite vaiką kišti rankas į dubenį, kad ištrauktų norimus objektus.
- Kvapnūs burbulai: burbulų pūtimas gali būti smagi pojūčius įtraukianti veikla, be to, ji gali padėti lavinti burnos motoriką.
- Piešimas pirštais: netvarkingas, tačiau smagus piešimas pirštais gali padėti vaikui mokytis apie spalvas ir suteikti galimybę liečiant atrasti naujas tekstūras.
- Dainos ir eilėraščiai: vaikams dažniausiai patinka eilėraščių rimas ar pasikartojantys posmai dainose. Galite sukurti dainelių, kurios mokytų vaikus apsirengti, pavalgyti, mėgstamiausią dainelę galite naudoti kaip atpildą po to, kai vaikas atlieka ne tokią norimą (tačiau būtiną) veiklą.
Darželis ir socializacija
Gavus siuntimą, galite vesti vaiką į logopedinį darželį. Kol vaikui nesukanka 4 metai, Jūs galite lankytis artimiausiame Ankstyvosios korekcijos centre (po 18 kartų per kalendorinius metus).
Svarbu turėti omenyje, kad vaikai, pradėję lankyti darželį, pradeda sirgti ir dėl kitų faktorių, kurie nuo jų nepriklauso. Dėl pasikeitusios aplinkos susilpnėja jų imunitetas - naujas režimas, neįprastas maistas, daug triukšmo ir įspūdžių. Be to savo, šeimoje kiekvienas vaikas yra įpratęs kovoti su namuose pasitaikančiais mikrobais, o į darželį ateina kiekvienas su savo mikrobų rinkiniu, taigi pasikeitimas jais neišvengiamas.
Vaikų darželis - puiki terpė infekcijai. Nors higienos normos griežtai draudžia vesti sloguojančius, kosinčius vaikus, tačiau tėveliai apie tai nepagalvodami atveda bepradedančius ar ne visai pasveikusius vaikus.
Pedagogė Inga Pupelienė mano, kad optimalus laikas pradėti lankyti darželį yra tada, kai vaikui sueina treji - ketveri metai. Pirmą kartą vaiką vesti į darželį geriausia vasarą arba ankstyvą rudenį.
Taip pat skaitykite: Sėkminga ateitis
Suaugusiųjų vaidmuo ir pagalba vaikui
Bendraudami su vaikais, kurie aršiai reiškia savo emocijas, elgiasi provokuojamai ir be suaugusių pagalbos nesigeba kontroliuoti savo jausmų, yra tikras iššūkis. Suaugusieji turi siekti pažinti vaiką ir suprasti, kas jį provokuoja, o tuomet rasti būdą to išvengti. Jie turi būti šilti ir sąmoningai nuolat kurti bei palaikyti teigiamus santykius su vaiku, o reikalingas ribas nubrėžti pozityviai.
Bendraujant su vaiku svarbiausia yra nuspėjama tvarka ir elgesys, aiški struktūra, pastovios taisyklės ir šilti suaugusieji. Jam padėtų, jei vienas suaugęs žmogus darželyje ir vienas tėvų namuose sąmoningai skirtų jam vieną valandą kasdien, ir jie kartu nuveiktų kažką, kas jam patinka. Vaikas ir suaugusysis turi aptarti situaciją (kas bus, jei jis „nutrūks“) ir taisykles, kurių turi būti laikomasi tokiu atvejais. Svarbu, kad tai vyktų su pagarba jam, kaip asmeniui, turinčiam savo mintis, jausmus ir realybės suvokimą. Kartu suaugusiojo pozicija turi būti nuosekli ir aiški, remtis tuo, kas buvo anksčiau sutarta, ir nesvyruoti jam spaudžiant.
Pagrindinis ir svarbiausias dalykas bendraujant su sudėtingo elgiasio vaikais - individualas laiko skyrimas, sistemingai susiplanuota teigiama veikla tik su juo vienu, siekimas sustiptinti ryšį, emocinės šilumos bei artumo su vaiku kūrimas. Pasak mokslininkų, tokios elgiasio strategijos poveikis yra didžiausias ir labiausiai pavyksta, kai ji pradedama taikyti anksti.
Autizmo supratimo mėnuo
Kiekvienais metais balandis skelbiamas Autizmo supratimo mėnesiu.
tags: #noreciau #suzinoti #kokias #pamokeles #vesti #autizmo