Mamos psichologinio smurto požymiai: atpažinimas ir pagalba

Pagalba patiriantiems psichologinį smurtą yra labai reikalinga, todėl šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti psichologinį smurtą, ypač kai smurtautojas yra mama, ir kur kreiptis pagalbos.

Įvadas

Psichologinis smurtas - tai paslaptingas ir žalingas elgesys, kuris nepalieka fizinių žaizdų, tačiau giliai paveikia aukos psichiką. Vis dar manoma, kad psichologinis smurtas yra normali santykio konfliktų dalis. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, psichikos ligos sudaro apie 12 proc. visų pasaulio ligų. Prognozuojama, kad jau 2020-aisiais jų pagausės iki 15 proc. Psichikos sveikatos sutrikimai apsunkina kasdienį gyvenimą, bet daugiausia įtakos turi santykiams su artimaisiais.

Psichologinio smurto apibrėžimas ir formos

Psichologinis smurtas - tai ilgalaikis, nuolatinis ir tyčinis žmogaus menkinimas, siekiant įskaudinti. Dėl to mažėja žmogaus savivertė, sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje. Psichologinis smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus.

Psichologinio smurto formos:

  • Žeminimas: nuolatinis šaipymasis, įsitikinimų, požiūrio, religinių pasirinkimų išjuokimas.
  • Grasinimai: susidoroti, panaudoti fizinį smurtą, atimti turtą ar vaikus.
  • Kritika: nuolatiniai priekaištai dėl asmeninio gyvenimo, darbo, bendravimo su draugais ar šeimos nariais.
  • Kontrolė: siekis izoliuoti auką ir dar stipriau ją kontroliuoti.
  • Kaltinimas: kaltinimas, nors tam nėra objektyvių priežasčių.
  • Atimamas kontaktas: Dažniausiai tai taiko senstančios moterys. Vos tik kažkas negerai - griebiasi už širdies: oi, tu mane į kapus nuvarysi, žiūrėk, iki ko mane privedei! Narciziškos mamos yra ypač linkusios į šį būdą.

Mamos psichologinis smurtas

Nors manoma, kad santykiuose dažniau smurtauja vyrai prieš moteris, lygiai taip pat smurtauti gali ir moterys prieš savo antrąsias puses. Deja, gana dažnai savo šeimose yra skriaudžiami ir vaikai. Jei tėvai jam sako: „Tu esi mūsų mylimas vaikas, mes tavęs labai norėjome ir laukėme, džiaugiamės, kad tave turime“ (nebūtinai tiesiogiai, bet vaikas tai būtinai pajaus per elgesį, per emocinį foną, žvilgsnį, gestus) - vaiko savivertė susiformuos sveika. Jei vaikas tokio signalo nepajaučia, jeigu trypiama jo savivertė - savivertė ir pasaulėžiūra bus iškreiptos neigiama linkme. Supraskite teisingai: mamos irgi žmonės. Net ir nežymi fizinė prievarta kenkia vaikui. Fizinės bausmės (pavyzdžiui, „atsiklaupti kampe ir klūpoti, kol mama leis atsistoti“), tampymas už plaukų, antausiai, smūgiai, stumdymas. Taip būna tada, kai tave įžeidinėja - dėl išvaizdos, elgesio, įpročių. Išjuokimas, pašaipos irgi priklauso šiai kategorijai. Motina narcizė įsitikinusi, kad dukros sėkmė yra jos pačios sėkmės tąsa, mato toje sėkmėje grynai savo nuopelną. Tokiu atveju mama labai didžiuojasi dukters pasiekimais, visus juos aukština, tačiau atsisako dukros meilės ir emocinio ryšio, vos tik mergaitei (ar sūnui) kažkur kažkas nepasiseka.

Narciziškos mamos yra ypač linkusios į šį būdą. Mama gali nepakęsti dukters sėkmės ir pradėti lyginti ją su savimi, menkinti jos sėkmę, kad nesijaustų apgailėtina dukters fone. Kita forma - sėkmės nuvertinimas. Atnešė puikų pažymį - visada reikia taip mokytis, būta čia ko didžiuotis.

Taip pat skaitykite: Vaiko elgesio pokyčiai šalia mamos

Emocinio smurto pasekmės

Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai. Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus, užsidaro, atsiriboja nuo kitų. Emocinį smurtą patiriantis žmogus vengia bendrauti, jaučiasi nesaugus, nuolat stengiasi įtikti kitiems, nemoka ir bijo paprašyti pagalbos, yra nuolat prislėgtas. Dėl emocinio smurto gali prasidėti depresija, potrauminis streso sutrikimas ir kiti psichologiniai sunkumai. Be to, emocinis smurtas gali būti fizinio smurto pradžia. Blogiausia, kad emocinio smurtautojo auka neretai ima tikėti, kad tai, ką sako smurtautojas - tiesa.

  • Psichosomatiniai sutrikimai.
  • Dirgliosios žarnos sindromas.
  • Fibromialgija.
  • Lėtinis skausmas.
  • Virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai.
  • Depresija, nerimas ir baimės sutrikimai.

Kodėl aukos lieka smurtiniuose santykiuose?

Deja, daug moterų ir vyrų, patiriančių antrosios pusės emocinį smurtą, nesitraukia iš tokių santykių.

  • Baimė: neretai smurtautojas būna įbauginęs auką ir auka bijo palikti smurtautoją, kad nebūtų dar blogiau.
  • Kaltės jausmas: emocinio smurto aukos įtiki, kad yra kaltos dėl tokio antros pusės elgesio ir nenutraukia santykių (ar santuokos), nes netiki, kad su kitu žmogumi gali būti geriau.
  • Smurtas kaip norma: apskritai, smurtas neretai ima atrodyti „norma“: mažiau patyrę žmonės (ir ypač tie, kurie susidūrė su smurtu vaikystėje) mano, kad tokie santykiai yra normalūs.
  • Meilės išraiška: emocinio smurto aukos gali nuoširdžiai tikėti, kad kontroliavimas, pamokymai, priekaištai yra meilės išraiška.
  • Vaikai: kai kurioms moterims gėda palikti savo sutuoktinį, nes baisu, ką pamanys ar pasakys artimieji.
  • Meilė ir prisirišimas: neretai prasidėjus santykiams nepastebima, kad antroji pusė yra linkusi smurtauti. Be to, smurtautojas nebūtinai yra visiškai blogas asmuo - jis/ji gali turėti nemažai gerų, antrai pusei priimtinų savybių, panašias vertybes ir pan. ir tuo pačiu visiškai neturėti supratimo, kaip valdyti savo jausmus bei kaip jo/jos elgesys veikia aplinkinius.

Kaip elgtis patiriant psichologinį smurtą?

  1. Atpažinkite smurtą: Pirmiausia - pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai, kas vyksta, yra emocinis smurtas. Ar jaučiate, kad apribojama jūsų laisvė? Jaučiate, kad jus kontroliuoja, įžeidinėja, menkina, manipuliuoja jumis?
  2. Nekaltinkite savęs: Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja. Neretai emocinis smurtautojas yra viduje sutrikęs, kontrolę prarasti bijantis asmuo.
  3. Nepraraskite savitvardos: Emociniai smurtautojai puikiai manipuliuoja ir sugeba kitą išvesti iš kantrybės ir tuomet suversti visą kaltę kitam.
  4. Pasikalbėkite su smurtautoju (jei įmanoma): Jei emocinis smurtas nėra labai stiprus, galima smurtautojui tvirtai ir aiškiai pasakyti “Liaukis. Neįžeidinėk manęs. Man tai nepatinka”.
  5. Kreipkitės pagalbos: Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus. Vienam(-ai) kentėti gali būti be galo sunku, o be to ir nesaugu: emocinis smurtas gali peraugti į fizinį. Gali atrodyti, kad niekas jums nepadės, tačiau tai nebūtinai yra tiesa.
  6. Kreipkitės į specialistus: Išdrįskite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą: profesionali pagalba smurtą patiriantiems ar patyrusiems asmenims yra itin reikalinga, ypač dėl to, kad neretai smurtas veda prie depresijos, potrauminio streso sutrikimo, sumažėjusios savigarbos, kaltės ir gėdos jausmo, pykčio ant kitų ir savęs.
  7. Nutraukite santykius (jei būtina): Jei apsispręsite nutraukti santykius, kuriuose patiriate emocinį smurtą, pasirūpinkite, kad jūs (ir jūsų vaikai, jei jų turite) turėtumėte saugią vietą, į kurią galėtumėte išeiti.

Kaip atpažinti smurtautoją naujuose santykiuose?

  • Reikalauja greitai atsakyti į žinutes, pyksta, jei to nepadarai iš karto.
  • Domisi kur esi, su kuo esi, ką veiki - dar prieš gerai vienas kitą pažįstant.
  • Siūlo „rimtus“ santykius per greitai („tu - mano likimas“ - po dviejų pasimatymų).
  • Spaudžia susitikti dažniau, nei tau patogu.
  • Neigiamai reaguoja į tavo draugus, kolegas, buvusius santykius.
  • Prašo nerodyti nuotraukų, nekalbėti apie tam tikrus žmones.
  • Pateisina savo pavydą „meile“.
  • Nepaiso tavo „ne“.
  • Įkyriai spaudžia kažką daryti (susitikti, rašyti, pasakoti).
  • Neadekvačiai susierzina jei tu nori erdvės sau.
  • „Testuoja“ kiek nusileidi.
  • Verčia jaustis kaltai dėl natūralių dalykų (kad turi gyvenimą, draugus, darbą).
  • Gąsdina, kad nuvilsi jį, jeigu nesielgsi taip, kaip jis nori.
  • Staigiai emociškai atšąla, o vėliau vėlgi be jokios priežasties staigiai tampa malonus.
  • Greitai pradeda vadinti tave „mano …“.
  • Įsižeidžia, jei bendrauji su kitais vyrais.
  • Nori žinoti tavo buvimo vietą be rimtos priežasties.
  • Sako daug komplimentų (nors dar gerai tavęs nepažįsta), perdėtai idealizuoja („tu tobula, tokios dar nemačiau“).
  • Dovanoja brangias dovanas ar paslaugas, kurių neprašei.
  • Deklaruoja „amžiną meilę“ po kelių susitikimų.
  • Spaudžia kuo greičiau suartėti, gyventi kartu ar planuoti ateitį.
  • Staigiai supyksta dėl smulkmenų (suklydus pardavėjai, esant spūstims kelyje ir pan.).
  • Yra nekantrus ar impulsyvus.
  • Menkina kitus: buvusius partnerius, kolegas, artimuosius.
  • Turi nuostatą: „Visi kiti durniai, aš vienintelis protingas“.
  • Pozicionuoja aukos vaidmenį: visi jį „skaudino“, visi „kalti“.
  • Negerbia aptarnaujančio personalo (įžeidinėja, žemina, rėkia).
  • Menkinančiai kalba apie savo buvusiąsias („visos jos išnaudotojos“).
  • Šaiposi iš silpnesnių, skriaudžia gyvūnus.
  • Yra labai įtarus: „Visi mane bando apgauti“.
  • Neturi ilgalaikių draugų / ryšių - visi „blogi“, tik jis „geras“.
  • Turi problemų darbe dėl konfliktų.
  • Turi istorijų apie muštynes, konfliktišką elgesį ir pateikia tai kaip heroizmą.
  • Piktnaudžiauja alkoholiu ar nuotaiką keičiančiomis medžiagomis.
  • Emociškai nepastovus: vieną dieną labai švelnus, kitą - atšiaurus.
  • Netoleruoja kritikos (net lengvos).
  • Jo poreikiai visada svarbesni nei tavo.
  • Kuria gailesčio vertą istoriją, po kurios tu „turi suprasti ir jam padėti“.
  • Vadovaujasi nuostata: „Žinau geriau, ko tau reikia“.
  • Primeta nuomonę, priima sprendimus nesitardamas.
  • Menkina tavo idėjas, juokiasi iš nuomonės.
  • Bando „sutvarkyti“ tavo gyvenimą, tarsi tu be jo nesusitvarkytum.

Žinoma, vienas atitikimas dar neapsprendžia, kad santykiai būtinai bus smurtiniai. Tačiau jei atpažįsti jų vis daugiau - verta suklusti.

Kur kreiptis pagalbos?

Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai.

  • Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: nemokamai konsultuoja tiek moteris, tiek vyrus, nukentėjusius nuo smurto artimoje aplinkoje.
  • Kauno apskrities moterų krizių centras: teikia psichologinę, teisinę, socialinio darbuotojo (konsultanto) pagalbą, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, išgyvenantiems įvairias krizes. Visos centre teikiamos paslaugos nemokamos.
  • Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras: siūlo nemokamas psichologų konsultacijas.
  • Pagalbos linijos: galima gauti emocinę paramą ir informaciją apie galimą pagalbą.
  • Psichologai ir psichoterapeutai: profesionali pagalba smurtą patiriantiems ar patyrusiems asmenims yra itin reikalinga, ypač dėl to, kad neretai smurtas veda prie depresijos, potrauminio streso sutrikimo, sumažėjusios savigarbos, kaltės ir gėdos jausmo, pykčio ant kitų ir savęs.

Teisinė pagalba

Lietuvoje įsigaliojęs ir vykdomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris įpareigoja smurtautoją nedelsiant išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu) bei nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, su juo nebendrauti, neieškoti ryšių.

Taip pat skaitykite: Psichologinė reabilitacija

Smurto ratas

Svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku.

  1. Įtampos augimas: pavieniai pykčio protrūkiai, dažnėjantys kivirčai, augantys reikalavimai.
  2. Smurto proveržis: smūgiai, konfliktas, bauginimas, finansinės represijos, seksualinė prievarta.
  3. „Medaus mėnuo“: smurtautojas gailisi, rodo dėmesį ir stengiasi išpirkti savo kaltę.

Taip pat skaitykite: Asmenybė, kuri įkvepia

tags: #mama #psichologine #smurtautoja