Įvadas
Žmogaus gyvenimas - tai nuolatinis laimės ir pilnatvės paieškų kelias. Nepaisant civilizacijos pažangos, technologijų plėtros ir materialinės gerovės augimo, daugelis žmonių vis dar jaučia nuobodulį, nerimą ir nepasitenkinimą. Ar tai yra neišvengiama žmogaus būklė, ar vis dėlto egzistuoja būdas patirti daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo? Atsakymą į šį klausimą bando rasti srauto teorija, nagrinėjanti optimalius išgyvenimus, kurių metu žmogus jaučiasi visiškai įsitraukęs į veiklą, patiria džiaugsmą ir pilnatvę.
Srauto Sąvokos Pradininkas Mihalas Čiksentmihalis
„Srauto“ sąvoką (angl. „Flow“) pirmasis pradėjo naudoti Mihalas Čiksentmihalis - knygos „Srautas“ autorius. Žymus vengrų kilmės JAV psichologijos profesorius M. Čiksentmihalis, didžiąją gyvenimo dalį skyręs laimės fenomeno studijoms, paliko unikalų pėdsaką pozityviosios psichologijos srityje, sukūręs srauto (angl. flow) teoriją. Jis yra daugybės knygų ir straipsnių autorius. Deja, lietuviškai pirmoji M. Csikszentmihalyi knyga buvo išleista visai neseniai - šių metų balandį. Tai - audioknyga „SRAUTAS. Optimalių išgyvenimų psichologija“. (leidėjas - UAB „Tobulėjimo projektai“) Netrukus išvysime ir popierinį šios knygos variantą. M. Csikszentmihalyi knygoje „Srautas. Optimalių išgyvenimų psichologija“ apibendrinami ir pristatomi dešimtmečius trukę žmogaus išgyvenimų tyrimai, kuriuos autorius vadina srautu. Joje plačiai nagrinėjamas džiaugsmas, kūrybiškumas ir gyvenimo pilnatvės būsenos.
Laimės Paieškos: Ar Teisingu Keliu Einame?
Prieš du tūkstančius tris šimtus metų Aristotelis padarė išvadą, kad labiausiai žmonės siekia laimės. Laimės siekiama tiesiog dėl jos pačios, o bet koks kitas tikslas - sveikata, grožis, pinigai ar galia - vertinamas tik todėl, kad taip tikimės būti laimingi. Nuo Aristotelio laikų daug kas pasikeitė. Mūsų supratimas apie žvaigždžių ir atomų pasaulius neįtikėtinai išsiplėtė. Graikų dievai, palyginus su šiandienine žmonija ir jos turimomis galiomis, buvo tarsi bejėgiai vaikai. O šis, pats svarbiausias aspektas per pastaruosius šimtmečius mažai tepasikeitė. Ar taip yra todėl, kad likti nepatenkintiems yra žmonijos lemtis ir kiekvienas žmogus visada nori daugiau nei gali turėti? O gal visa persmelkianti nerimastis, apkartinanti net pačias brangiausias akimirkas, yra mūsų laimės paieškos netinkamose vietose rezultatas? Šios knygos tikslas - moderniosios psichologijos priemonėmis atsakyti į labai seną klausimą, kada žmonės jaučiasi laimingiausi.
Srautas: Kaip Atrasti Laimę Kasdienybėje
Prieš dvidešimt penkerius metus, kol dar nebuvau parašęs šių eilučių, aš padariau atradimą. O kad tai suvokčiau, prireikė viso šio laiko. Vadinti tai atradimu galbūt ne visai tikslu, nes žmonės apie tai žinojo jau nuo pradžių. Taigi ketvirtį amžiaus praleidau tyrinėdamas šį sunkiai įmenamą reiškinį. Aš „atradau“, kad laimė nėra kažkas, kas nutinka. Tai nėra sėkmė ar atsitiktinė proga. Tai nėra kažkas, ką galima nusipirkti ar išsireikalauti. Ji labiau priklauso ne nuo išorinių įvykių, o nuo to, kaip juos interpretuojame. Iš tikrųjų laimė yra būsena, kuriai kiekvienas žmogus turi pats pasiruošti, puoselėti ir saugoti. Žmonės, kurie mokosi kontroliuoti savo vidinius išgyvenimus, gebės nulemti savo gyvenimo kokybę, taip lengvai pasiekiamą, kad kiekvienas iš mūsų gali tapti laimingas. Tačiau laimės negalime pasiekti sąmoningai jos ieškodami. „Paklauskite savęs, ar esate laimingas, - yra pasakęs J. S. Milas, - ir jūs nebebūsite.“ Laimę randame tik iki galo išgyvendami kiekvieną savo gyvenimo smulkmeną - tiek gerą, tiek blogą, o ne tiesiogiai jos ieškodami. Austrų psichologas Viktoras Franklis savo knygos „Žmogus ieško prasmės“ pratarmėje puikiai apibendrino: „Sėkmė negali būti tikslas. Kuo labiau jos sieksite ir kuo dažniau ją versite siekiamybe, tuo dažniau ji išsprūs. Kaip ir laimės, sėkmės negalima siekti.
Optimalaus Išgyvenimo Esmė
Taigi, kaip galime pasiekti šį nepagaunamą tikslą, jei to neįmanoma padaryti tiesiogiai? Mano pastarojo ketvirčio amžiaus studijos įtikino, kad būdas yra. Tai aplinkinis kelias, kuris prasideda nuo gebėjimo valdyti savo sąmonę. Daugumos šių jėgų kontroliuoti negalime. Nedaug ką tegalime padaryti dėl išvaizdos, temperamento ar kūno sudėjimo. Negalime nuspręsti, bent jau kol kas, kokio ūgio užaugsime, koks bus mūsų intelektas. Negalime pasirinkti nei tėvų, nei gimimo laiko. Ne jūsų ir ne mano galioje spręsti, ar užklups karas arba depresija. Mūsų genuose užkoduotos komandos, žemės trauka, ore sklandančios žiedadulkės ir istorinis laikotarpis, kuriuo gimstame - visa tai ir daugybė kitų sąlygų lemia, ką matome, kaip jaučiamės, ką darome. Todėl nenuostabu, jei tikime, kad pirmiausia mūsų likimą lemia išorinės jėgos. Tačiau kiekvienam teko išgyventi laikotarpį, kai nematomos jėgos neveikia ir iš tikrųjų jaučiamės savo likimo šeimininkais, galinčiais kontroliuoti savo veiksmus. Tai mes vadiname optimaliu išgyvenimu.
Taip pat skaitykite: Ribinio pinigų srauto analizė
Srauto Pavyzdžiai
Tai išgyvena jūreivis, kuris plaukia tiksliai laikydamasis laivo kurso, kol vėjas kedena plaukus, o laivas tarsi eržilas skrodžia bangas. Burės, korpusas, vėjas ir gaudžianti jūra - visa tai jūreivio venose pulsuojanti harmonija. Tai išgyvena dailininkas, kai spalvos drobėje pradeda skleisti magnetinę įtampą ir apstulbusio kūrėjo akyse naujas kūrinys įgauna formą. Tai išgyvena tėvas, sulaukęs pirmojo vaiko atsako į savo šypsnį. Tokie dalykai nutinka ne tik tada, kai tam būna palankios išorinės sąlygos. Priešingai nei esame įpratę manyti, tokie momentai, patys geriausi mūsų gyvenimo momentai, vyksta ne ramybės būsenoje ir poilsio metu, nors tokie išgyvenimai taip pat gali būti malonūs, jei sunkiai dirbame to siekdami. Geriausios akimirkos paprastai išgyvenamos tada, kai žmogaus kūnas ar protas yra visiškai atsipalaidavęs ir be pastangų atlieka kažką sudėtingo ir vertingo. Taigi optimalus išgyvenimas yra tai, ką priverčiame įvykti. Kiekvienas žmogus turi tūkstančius galimybių ir iššūkių pranokti save. Tuo metu, kai patiriami, šie išgyvenimai nebūtinai būna malonūs. Per įsimintiniausias varžybas plaukikui gali skaudėti raumenis, jis gali jaustis taip, tarsi tuoj sprogs plaučiai ir būti apkvaitęs iš nuovargio, vis dėlto tai gali būti geriausios jo gyvenimo akimirkos. Valdyti savo gyvenimą niekada nebūna lengva, o kartais ir tikrai skausminga.
Srauto Tyrimai Ir Jų Rezultatai
Atlikdamas tyrimus stengiausi kuo tiksliau išsiaiškinti, kaip ir kodėl žmonės jaučiasi tada, kai sau patinka labiausiai. Mano pirmajame tyrime dalyvavo keli šimtai profesionalų - menininkai, sportininkai, muzikantai, šachmatininkai ir chirurgai, kitaip tariant, žmonės, kurie, tikėtina, savo laiką leidžia užsiimdami veikla, kuriai teikia pirmenybę. Naudodama šį teorinį modelį, mano tyrimų komanda iš Čikagos universiteto, o vėliau ir kolegos iš viso pasaulio apklausė tūkstančius žmonių iš įvairių sluoksnių. Tyrimai parodė, kad vyrai ir moterys, jaunuoliai ir pagyvenę žmonės, nepriklausomai nuo kultūrinių skirtumų, vienodai apibūdino optimalius išgyvenimus. Pasirodo, srauto potyris yra ne tik turtingam pramonės elitui būdingas bruožas.
Patirties Pavyzdžių Atrankos Metodas
Iš pradžių rinkdami duomenis taikėme interviu ir anketavimo metodus. Laikui bėgant, siekdami didesnio tikslumo, sukūrėme naują subjektyvios patirties kokybinio tyrimo metodą. Taikant šį metodą, vadinamą patirties pavyzdžių atrankos metodu, žmonių buvo prašoma vieną savaitę nešiotis elektroninį gaviklį ir užsirašyti, kaip jie jaučiasi ir ką galvoja suskambus gaviklio signalui. Gaviklį radijo siųstuvas atsitiktiniais laiko intervalais įjungdavo maždaug 8 kartus per dieną. Šiuo metu sukaupta daugiau nei šimtas tūkstančių tokių išgyvenimų fragmentų iš įvairių pasaulio šalių. Šioje knygoje pristatomos išvados pagrįstos pagrindiniais duomenimis. Srauto tyrimai, kuriuos pradėjau Čikagos universitete, dabar išplito po visą pasaulį. Šių tyrimų ėmėsi Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Austrijos mokslininkai. Šiuo metu daug duomenų surinko ne tik Čikagos universitetas, bet ir Italijoje esantis Milano universiteto Medicinos fakulteto Psichologijos institutas.
Srauto Teorijos Pritaikymas Praktikoje
Srauto sąvoka naudinga psichologams, tiriantiems laimę, pasitenkinimą gyvenimu ir vidinę motyvaciją; sociologams, kurie vertina anomijos ir susvetimėjimo priešpriešą; antropologams, besidomintiems kolektyviniu jauduliu ir ritualais. Tačiau srautas nėra tik akademinis dalykas. Paskelbus srauto teoriją, jau po kelerių metų praktiškai ją imta taikyti įvairiose srityse. Kai siekiama pagerinti gyvenimo kokybę, srauto teorija puikiai gelbsti. Ji įkvėpė kurti eksperimentinę mokymo programą, laisvalaikio gaminius ir paslaugas, mokyti įmonių vadovus. Srautas praverčia kuriant idėjas ir veiklas klinikinėje psichoterapijoje, jis naudingas nepilnamečių teisės pažeidėjų reabilitacijos programose, organizuojant veiklą senelių namuose, išdėstant muziejaus eksponatus ir taikant ergoterapiją neįgaliesiems. Visa tai įvyko per keliolika metų po to, kai moksliniuose žurnaluose pasirodė pirmieji straipsniai apie srautą, o tendencijos rodo, kad ateityje teorijos įtaka bus dar stipresnė.
Srautas Kaip Priklausomybė?
Pilnatvės pojūtis panirus į srautą yra stiprus išgyvenimas, kurį gali patirti kiekvienas."Būkite budrūs, tai gali sukelti savotišką priklausomybę. Išmokite ne tik pagauti srovę, bet ir išsilaisvinti iš jos. Šis išgyvenimas toks nuostabus, kad nesinori net grįžti į realybę…"
Taip pat skaitykite: Efektyvūs būdai įveikti stresą
Taip pat skaitykite: Trauma vaikystėje: pasekmės
tags: #srautas #optimaliu #isgyvenimo #psichologija