Atostogos - tai ne tik laikas atsipalaiduoti ir pailsėti, bet ir galimybė pasiruošti naujiems iššūkiams. Ypač svarbu planuojant mokinių atostogas atsižvelgti į jų psichologinę gerovę ir poreikius. Šiame straipsnyje pateikiami mokyklos psichologo patarimai, kaip suplanuoti kokybiškas atostogas, kaip spręsti galimus konfliktus, susijusius su atostogomis ir pasiruošti naujiems mokslo metams.
Atostogų planavimas: kada pradėti ir ko tikėtis?
Psichologas Andrius Kaluginas teigia, kad atostogų planavimas yra ne ką mažiau svarbus nei pačios atostogos. Psichologiškai teisinga atostogas planuoti likus bent mėnesiui, jei tai nėra tolima kelionė. Jei kelionė tolima, planuoti galima anksčiau, bet ne vėliau nei likus dviem mėnesiams. Kuo ilgiau trunka planavimas, tuo daugiau streso tai sukelia, nebent planuoti iš anksto būtina dėl įtempto darbų grafiko.
Svarbu atskirti malonų domėjimąsi atostogų galimybėmis nuo griežto logistinio plano (bilietai, kainos, daiktai, viešbučiai, ir t.t.). Domėtis galima ištisus metus, renkantis maršrutus, svajojant ir analizuojant šalis bei kultūras.
Vokietijos psichologai įrodė, kad sveikesnis poilsis yra atostogaujant du ar tris kartus per metus po 14-15 dienų, o ne vieną kartą 30 ar daugiau dienų.
Atostogos su kompanija: kaip suderinti skirtingus poreikius?
Atostogaujant su draugais ar šeima, svarbu suderinti lūkesčius iki menkiausių smulkmenų. Galima išskirti du pagrindinius atostogautojų tipus: „atskridau ir galiu atsipalaiduoti“ (pasyvus poilsis) ir „mes jau vietoje, einam pažiūrėti tos pilies, tilto, bokšto ir į kalnus“ (aktyvus poilsis). Jei vienas nori tik gulėti ir atsipalaiduoti, o kitam tokia poilsio forma nepriimtina, poreikius suderinti sunku.
Taip pat skaitykite: Sąsajos tarp kultūros ir socializacijos
Atostogos - tai galimybė daryti tai, ką nori, be prievartos ar spaudimo. Nereikia versti kito poilsiauti taip, kaip priimtina jums. Kompromisas neturėtų būti prievarta: „šiandien mes dėl jūsų einame į bokštą, o jūs rytoj dėl mūsų gulėsite paplūdimyje“. Tikrasis kompromisas - kai viena kompanijos dalis lanko įžymius objektus, kita mėgaujasi saule, o likusias dienas susitinka tarpinėje stotelėje, atitinkančioje visų norus.
Temperamentų skirtumai atostogų metu
Netikėti ir nemalonūs dalykai atostogų metu sukelia stresą. Atsakas į stresą priklauso nuo temperamento tipo:
- Cholerikas: emocingai reaguoja, dramatizuoja įvykius.
- Sangvinikas: subalansuotas, pyksta konstruktyviai ir ieško problemų sprendimo būdų.
- Flegmatikas: ramiai reaguoja, prašo palaukti.
- Melancholikas: pateisina, kodėl viskas nepasisekė.
Aukšto sąmoningumo žmonės turėtų suprasti skirtingus temperamentus ir būti tolerantiški vieni kitiems.
Atostogos su tėvais: kada geriausia?
Geriausia atostogauti su bendraamžiais, o blogiausia - su artimiausia karta (suaugusiais vaikais arba tėvais). Geriausia, kai amžius skiriasi bent per vieną kartą (anūkams su seneliais). Jei tarp vaikų ir tėvų yra nesutarimų, atostogų metu konfliktas gali paaštrėti. Važiuojant su artimiausia karta, nesklandumus geriausia išspręsti iki atostogų.
Atostogos atskirai: ar tai įmanoma?
Jei šeimoje yra konfliktų, sutuoktiniams galima atostogauti atskirai. Tokios atostogos turi neperžengti padorumo, ištikimybės ir socialinių ribų. Atostogos atskirai, ypač kartu gyvenant ilgiau nei penkerius metus, gali puikiai veikti santykius, leidžia pabūti su savo mintimis, atsipalaiduoti ir užsiimti mėgstama veikla. Tuomet abu grįžta pilni įspūdžių, atsigavę ir pasiilgę.
Taip pat skaitykite: Darbo aprašymas psichologui
Darbo kodekso numatytos atostogos
Kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Įprastai suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę. Kai kurie darbuotojai turi teisę į pailgintas atostogas (darbuotojai iki 18 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgalūs darbuotojai, darbuotojai, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės).
Pailgintos atostogos, priklausomai nuo darbo srities, gali trukti nuo 25 iki 41 darbo dienos. Ilgiausiai atostogauti gali pilotai, navigatoriai, orlaivių vadai, skraidantieji inžinieriai, skraidantieji operatoriai, orlaivių palydovai (41 darbo diena, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę ir pasiektas tam tikras bendras skrydžių laikas).
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, švietimo įstaigų pagalbos mokiniui specialistų, kiti mokyklų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų pedagogų atostogų trukmė - 40 darbo dienų.
Ar reikėtų ilgesnių atostogų?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje yra mažiausia, kokia nustatyta Europos Sąjungoje (ES). Kitose vakarų šalyse jau seniai turi nuo 25 iki 35 darbo dienų kasmetinių atostogų. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ilgesnės atostogos būtų naudingos ne tik patiems darbuotojams, bet ir visai ekonomikai, nes padidėja visos ekonomikos efektyvumas.
Pasiruošimas atostogoms ir kokybiškas poilsis
JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr. Raimonda Alonderienė teigia, kad atostogoms, kaip ir bet kokioms kitoms veikloms, reikia ruoštis iš anksto. Svarbu pasirinkti tinkamą laiką, kad grįžus į darbą stresas nesunaikintų viso poilsio naudos.
Taip pat skaitykite: Švietimo psichologijos iššūkiai
Kokybiškos atostogos neįmanomos be visiško „atsijungimo“ nuo darbo. Svarbu išjungti darbinį el. paštą ir vidinius komunikacijos kanalus, suplanuoti veiklas, kurios nutolusios nuo darbo, skaityti kuo mažiau darbinės literatūros.
Sugrįžus į darbus, reikėtų ne iš karto pulti prie užduočių, o darbus pradėti ramiai ir su pozityviu nusiteikimu. Verta kalendoriuje rezervuoti asmeninio laiko intarpus bent keletą dienų po atostogų, kad pamažu vėl įsivažiuoti į darbus.
Alonderienė pabrėžia, kad atostogos nėra panacėja, jei žmogus yra pervargęs ar perdegęs darbe dėl pernelyg didelio darbo krūvio. Svarbu subalansuoti darbą ir laisvalaikį, puoselėti geras emocijas ir svajoti bei planuoti kitų metų atostogas.
Kaip pasiruošti naujiems mokslo metams?
Individualių ugdymosi poreikių centro „Upės teka“ vaikų ir paauglių psichologė Akvilė Zdanė siūlo tėvams pagalvoti, kas jiems patiems būna sunkiausia po atostogų sugrįžtant į darbą, o kas padeda įsibėgėti. Didelė tikimybė, kad jų vaikas susiduria su panašiais sunkumais.
Paskutines dvi atostogų savaites ar bent vieną reikėtų pamėginti suderinti moksleivio dienos rutiną - miego ir kėlimosi laiką, valgymo, fizinio judėjimo pertraukėles. Taip padėsime organizmui pasiruošti ir nepatirti šoko, kai rugsėjį teks staiga pereiti nuo laisvo miego režimo iki kėlimosi šeštą ryto.
Reikėtų atsižvelgti ir į moksleivio charakterį, situacijas, kuriose jam gali kilti sunkumų. Jei žinome, kad atžalai sunku prisitaikyti prie pokyčių ar naujovių, skirkime laiko tam aptarti, kartu pasiruoškime reikalingų priemonių, kad sukurtume situacijos kontrolės jausmą.
Svarbu ramiai pasikalbėti su vaiku apie tai, kaip jis jaučiasi grįždamas į mokyklą, ko laukia, kas jam kelia nerimą, o kas galbūt džiugina. Jeigu vaikas nerimauja dėl konkrečių situacijų, galima jas parepetuoti keičiantis vaidmenimis. Išklausant atžalas svarbiausia nenuneigti vaiko jausmų. Reikėtų parodyti, kad moksleiviui įtampą keliančią situaciją jūs suprantate ir vertinate rimtai.
Vaikų savarankiškumas atostogų metu
Nėra vienos nuomonės, nuo kokio amžiaus vaikas gali likti vienas namuose. Iki septynerių metų nereikėtų vaikų palikti vienų namuose, nes tokiu laiku formuojasi vaiko savarankiškumas ir atsakingumas. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką ir žino, ką šis gali ir ko ne, todėl jie geriausiai gali nuspręsti ar gali vaiką palikti vieną namuose.
Vaikų "nieko neveikimas" atostogų metu
Nieko neveikimas yra gerai, kai netrunka pernelyg ilgai, tai galėtų būti savaitė ar dvi, o paskui net ir atostogos turi turėti kažkokią struktūrą ir dienotvarkę. Trys mėnesiai nieko neveikimo vaikui yra per daug, nes vaikas išsibalansuoja, gali sutrikti jo miego ir būdravimo režimas, vaikas nuolat bus piktas ir nervingas, o sugrįžti į mokyklą bus be galo sunku.
Vaikų uždarbiavimas atostogų metu
Vaikams užsidirbti pinigėlių yra labai naudinga patirtis, taip jie mokosi savarankiškumo, supranta pinigų vertę, susipažįsta su realiu suaugusiųjų pasauliu, gali lengviau apsispręsti ką norės veikti gyvenime. Apie uždarbiavimą galima pradėti galvoti nuo 15-16 metų.
Optimalios 3 mėn. trukmės mokinuko atostogos
Kažkokių idealių atostogų scenarijų nėra. Reikia atsižvelgti į vaiko pomėgiu ir šeimos galimybes. Taip pat per atostogas reikėtų stengtis kuo daugiau būti gryname ore ir judėti, nes šiuolaikiniai vaikai per mokslo metus juda nepakankamai, todėl nukenčia jų sveikata.
Pagalba vaikams internete
Virtualus pasaulis turi realų poveikį. Vaikai internete gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis: žalingu turiniu, patyčiomis, sekstingas, viliojimas. Svarbu mokyti vaikus tinkamų įgūdžių, kaip virtualiame pasaulyje elgtis saugiai.
Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų. Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos.
Aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Būkite vaikams pavyzdžiu, puoselėkite bendrą šeimos laiką be ekranų.
Emocinė sveikata ir pagalba vaikams
Stiprų nerimą vaikai gali išgyventi dėl artimųjų ir savo sveikatos, atsiskaitymų mokykloje, santykių su draugais, bijodami apsikvailinti, patirti gėdą ar patyčias, dėl ateities nežinomybės ir daugelio kitų dalykų. Stiprus nerimas sutrikdo miegą, valgymą, trukdo susikaupti ar džiaugtis įprastai maloniais dalykais.
Pasikalbėkite su vaiku apie jį neraminančias situacijas ir mintis, apsvarstykite, „kas bus, jeigu…”. Išmokykite nusiraminimo technikų: kvėpuoti, perkelti dėmesį į kitus dalykus, medituoti. Padėkite vaikams išlaikyti kasdienę rutiną ir fizinį aktyvumą, daugiau laiko leiskite kartu, patikinkite, kad esate šalia.
Konfliktų sprendimas
Laikantis tam tikrų principų ir konfliktus priimant kaip natūralią tėvų ir vaikų santykių dalį, juos spręsti kur kas lengviau. Pirmiausia reikėtų nusiraminti patiems tėvams, tada išklausyti vaiką ar paauglį, sugerti dalį jo audringų emocijų ir ieškoti galimo konflikto sprendimo. Po konflikto visada svarbu pripažinti savo klaidas ir susitaikyti su vaiku ar paaugliu.
Vaiko savijauta, dėl kurios reikėtų susirūpinti
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus. Labai svarbu neatidėliojant reaguoti, suprasti pasikeitusios savijautos priežastis ir padėti vaikui ar paaugliui įveikti jį užklupusius sunkumus.
Kaip stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi?
Dažniau pastebėkite ir atkreipkite vaiko dėmesį į dalykus, kurie jam sekasi ir priminkite konkrečius veiksmus, kurie padėjo sėkmingai susitvarkyti su iššūkiais praeityje. Padėkite rasti laiko tarp namų darbų užsiimti kūrybine veikla, pabrėžkite ne rezultatą, bet savybes ir pastangas, kurios padėjo kažką sukurti. Įtraukite vaiką ir paauglį į bendras šeimos veiklas.
Kaip mokyti vaiką nusiraminti?
Užvaldžius stipriems jausmams, vaikai dažniausiai elgiasi impulsyviai, neapgalvotai ir netinkamais būdais išreiškia emocijas. Pirmiausia išmokykite vaiką tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti per pilvą. Tuomet galima išbandyti lėtą skaičiavimą atgal nuo 10 iki 1. Dar vienas būdas - galvoti apie raminančius dalykus. Nusiraminti padeda ir kalbėjimas mintyse - priminimas sau sustoti, nusiraminti ir pagalvoti, ką daryti toliau.
Kaip kurti artimą ryšį su vaiku?
Daugiau kalbėkitės ir domėkitės vaiko kasdieniais reikalais, pomėgiais ir rūpesčiais. Susitarkite dėl reguliaraus individualaus laiko, kurį leisite kartu su vaiku ir visą dėmesį skirsite tik jam. Kartu nuspręskite, kokias užduotis vaikas galėtų atlikti namuose. Tai padės lygiavertiškai pasidalinti atsakomybėmis ir jaustis jam šeimos dalimi. Padėkite vaikui ir paaugliui susikurti dienos rutiną, kuri suteiks pastovumo ir saugumo jausmą.
tags: #mokyklos #psichologo #atostogos