Artėjant vasarai, grožio pasaulyje netyla kalbos apie naują tendenciją - „skinimalizmą“ (angl. skinimalism). Tačiau šis straipsnis skirtas aptarti ne tik grožio tendencijas, bet ir veiksmingą terapijos metodą - Minties Lauko Terapiją (TFT), kurios efektyvumas ir nauda atsiskleidžia net ten, kur kitos priemonės yra bejėgės ar veikia žymiai lėčiau.
Įvadas į Minties Lauko Terapiją
Minties lauko terapija (TFT) - tai terapijos metodas, kurio pradininkas yra psichoterapeutas Dr. Rodžeris Kalahanas (Dr. Callahan). Ši terapija naudoja bilsnojimo (tapingo) techniką, kai pirštų galiukais suaktyvinami tam tikri meridianiniai taškai ant veido ir viršutinės kūno dalies. Sertifikuota TFT-ADV aukščiausios kvalifikacijos specialistė Rasa Židonienė veda seminarus, mokydama šios terapijos. Būdingi terapijos bruožai - itin greitas poveikis, visiškas saugumas ir paprastumas.
Pagrindiniai TFT Bruožai ir Privalumai
TFT metodika pasižymi šiomis išskirtinėmis savybėmis:
- Galingumas: Klientų būklė pataisoma beveik iškart ir daugeliu atveju gydymas išlieka visiems laikams.
- Paprastumas: Jos gali išmokti beveik kiekvienas.
- Klientui nebūtina kalbėti apie savo bėdas.
Didžiulis terapijos pranašumas yra nepriklausomybė - absoliuti dauguma šios technikos išmokusių žmonių yra visiškai pajėgūs savarankiškai tvarkytis su savo rūpesčiais. TFT - ne hipnozė, ne minčių nukreipimas, ne laikinas užsimiršimas ar placebo. Šis metodas oficialiai pripažintas Didžiojoje Britanijoje ir Kosove. Technika tokia paprasta, kad jai įsisavinti nereikia dienų dienas trunkančių mokslų.
TFT Veikimo Principas
TFT naudoja bilsnojimo (tapingo) techniką, kai pirštų galiukais suaktyvinami tam tikri meridianiniai taškai ant veido ir viršutinės kūno dalies. Geriausia yra beveik akimirksniu ateinantis nusiraminimas.
Taip pat skaitykite: Akimirkos iš Vilkaviškio darželio
Specialistų Atsiliepimai apie TFT
- Meri L. Kouvli (Mary L. „TFT jėga ir grožis tiesiog nuostabūs. Nors nesu naujokė, kaskart nustembu, kai matau TFT poveikį ten, kur kitos priemonės yra bejėgės ar veikia žymiai lėčiau."
- "Viena iš efektyviausių ir galingiausių technikų, sutekiančių greitą atsipalaidavimą ir pagalbą. … Daugelį metų naudojuosi Dr. Kalahano (Callahan) “Penkių minučių fobijos gydymu” ir rekomenduoju jį “Pasitikėjimo ugdymo” seminaruose. Jo nauja metodika - “Sustabdyk košmarus po emocinės traumos” suteikia galimybę padėti sau išsivaduoti nuo praeityje patirtų psichologinių traumų."
- Medicinos daktaras Čarlzas R. Figli (Charles R. „25 metus gydžiau Amerikos karo veteranus, kenčiančius nuo potrauminio streso sutrikimų. Buvau liudininkas nežmoniškų pastangų išlaikyti darbą, būti šeimos nariu, susidoroti su benamio dalia ir atsilaikyti prieš norą nusižudyti… Esu be galo dėkingas Dr. Kalahanui (Callahan) už jo “Minties laiko terapijos” (Thought Field Therapy) atradimą. Aš ir mano pacientai laba ilgai ieškojome kažko panašaus."
- "Gavau tradicinės medicinos, psichiatrijos, psichoanalitinio ir psichofarmacinio modelio išsilavinimą ir galiu tiesiai pasakyti: jei privalėčiau naudotis tik viena terapijos rūšimi, tai būtų Kalahano technika “Minties laiko terapija” (Callahan Techniques® Thought Field Therapy)."
- "Šios žinios man buvo viršūnė."
- "TFT - ne tik galingiausia priemonė mažinant emocinių traumų stresą. JI GELBĖJA GYVYBES. Panaudojau TFT darbui su klientu, linkusiu į savižudybę ir ji suveikė."
TFT Taikymo Sritys
TFT terapija labai efektyvi, neinvazinė, saugi alternatyva ilgalaikei ar su vaistais susijusiai terapijai. Callahan Techniques® ir Thought Field Therapy® tapo daugybės terapijų, dažnai apibendrintai vadinamų Energijos psichologija, pradininkėmis.
Praktinis TFT Pritaikymas
Rasa Židonienės Seminaras Vilniuje
Sertifikuota TFT-ADV aukščiausios kvalifikacijos specialistė Rasa Židonienė veda seminarą Vilniuje.
- Užsiėmimo data: rugsėjo 30 d.
- Užsiėmimo vieta: Savęs pažinimo ir saviraiškos studija, Vytenio g. 10, Vilnius.
Pastabos lankytojams: Studijoje vaikštome be batų, svečiams turime šlepetes. Jei maloniau su savomis, galite jas pasiimti. Kilus klausimams, galite susisiekti el.p.
Kitos Terapinės Praktikos
Santykių Harmonija
Santykių su kitais žmonėmis yra labai svarbi kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis. Negebėjimas kokybiškai juos megzti nulemia prastesnį žmogaus gerbūvį bei yra vienas iš rizikos veiksnių, psichikos sutrikimų pasireiškimui. Santykių pradžioje viskas atrodo tobula, o vėliau ima kelti nerimą. Svarbu atskirti sveiką pasitikėjimą savimi nuo arogancijos ir suprasti, kada ryšys praranda emocinį saugumą ir tampa toksiškas.
Krizės Šeimoje
Nėra namų be dūmų. Tačiau kartais šeimos gyvenimą ištinkančios krizės yra tokios rimtos, jog gali pasirodyti nepakeliamos. Aišku viena - kad ir kokia darni šeima, šiltų tarpusavio santykių puoselėjimas prasideda nuo atvirumo ir bendravimo.
Taip pat skaitykite: Muzikinė Andriaus Mamontovo Kūryba
Toksiški Santykiai
Toksiški santykiai yra tokie santykiai, kuriuose gyvena: priekaištai, konfliktai, kaltinimai, žeminimai, išjuokimas, patyčios, ypač tuomet, kai kiti žmonės girdi. Svarbu atpažinti ir ištrūkti iš tokių santykių.
Karantino Įtaka Santykiams
Netikėtai atsiradusi impotencija gali sukelti ne tik problemų vyro socialiniame gyvenime, bet ir įtakoti psichologinę būseną. Suprantama, kad atsiradus impotencijai nukenčia lytinis gyvenimas, tačiau kaip pasekmė seka ir prastėjanti vyro savivertė, ypač jei jaučiamas nepasitenkinimas iš antros pusės. Tyrimai rodo, jog vaikų turėjimas santuoką paveikia drastiškai - dažniausiai į blogąją pusę. Pamėginkime išsiaiškinti kodėl yra svarbu „perkrauti“ savo santykius po vaikų atsiradimo.
Skyrybos
Skyrybos - nemaloni patirtis abiem pusėm, tačiau jei jos jau įvyko, kaip galime sau padėti? Emocinė sumaištis, į kurią patenkame, yra visiškai normali sveiko žmogaus reakcija į tokį nekasdienį, sukrečiantį gyvenimo įvykį kaip skyrybos.
Streso Valdymas
Skausmas, ligos ir net skyrybos - visas šias pasekmes gali sukelti viena ir ta pati priežastis, vadinama šių laikų rykšte. Meno terapijos konsultantė pataria, kaip paprasti pratimai gali padėti suvaldyti stresą.
Vilniaus Miesto Įtaka Psichologinei Būklei
Vilnius yra pakankamai tragiško likimo erdvė. Tai, kad miestas neturi atminties savo gyventojų istorijoje, yra rimta trauma ir miestui, ir gyventojams. Vilniaus istorija nėra patogi. Nėra patogu sakyti, kad Vilnius buvo žydiškas ir lenkiškas, kad lietuvių čia praktiškai visai nebuvo. Ir kad žydų ir lenkų neliko per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo. Kita vertus, dar išlikusi baimė, kad jei kalbėsi, kad Vilnius nebuvo lietuviškas, tai tarsi pripažinsi, kad neteisėtai jame gyveni. Bet man tokia logika neveikia.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Vilnius yra be galo iracionalus miestas. Gal ir nėra lengva jam pritaikyti teisingų modelių. Būti miesto šeimininku reiškia pažinoti miestą kaip savo namus ir juo rūpintis. Žinoti ne tik šlovingus, bet ir mažiau patogius istorijos epizodus, atpažinti vietos istoriją išlikusiose miesto audinio detalėse. Nebūtina tapti viso miesto ekspertu, tai nelabai ir įmanoma.
Vienas miestas - dešimtys tautybių. Vienas miestas - dešimtys istorijos variantų. Vilnius būtent tas miestas, kuris vienija lietuvius ir gudus, rusus ir lenkus, žydus ir vokiečius, taip pat ir kitas tautas. Man regis, Viešpats Dievas tyčia sukūrė šį miestą, kad gretimos tautos suprastų, kad turime daugiau bendra nei atskira. Vilnius yra Europos Meka, senovės LDK gyventojų ir iš jų kilusių tautų miestas.
Vilnius stovi ant ypatingos, maloningos sandaros klodų, turi daug maitinančių vandenų… Miestas kūrėsi Šventaragio slėnyje, Neries ir Vilnios santakoje, kuri buvo pelkėta ir vandeninga, iš šlaitų sruvo daug šaltinių, mažų upeliukų.
Lietuvių dainos yra senovės paminklai, kuriuose randame daug žinių apie Vilnių. Dažnai aprašyta jose tūli atsitikimai, kurių Vilniuje būta įvairiais laikais. Dainos žino minėti ne tik Vilnių, bet pažįsta labai gerai ir patį miestą su jo bromais, brukuotomis gatvėmis ir kai kada aprašo gamtos ypatybes - aukštus kalnus mieste ir jo apygardoje. Iš dainų taipogi aišku, kokios svarbos Vilniaus miesto turėta visos tautos gyvenime ir jos likime.
Vilnius - didžiulės Europos valstybės - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, kurioje statomos pilys, bažnyčios, rūmai, klesti prekyba, telkiasi amatininkai. Vilnius - niokojamas gaisrų, maro ir bado epidemijų, griaunamas ir plėšomas okupantų. Vilnius - universitetinis filosofų ir poetų, meno ir mokslo, nuostabios architektūros miestas.
Visas miestas man mielas. Patinka kaip visuma - ir sena, ir nauja. Vilnius - tai Lietuva, įvairi, nepasikartojanti. Tai respublikos širdis ir galva. Svečias senąjį ir naująjį Vilnių turi pamatyti pats, vienas pavaikščioti po miestą, susipažinti su jo grožybėmis. Tai ir Gedimino kalnas, raudoni čerpių stogai, ir naujų statybų ritmai… Čia kiekviename žingsnyje jauti lietuvišką dvasią, dvelkiančią istorine praeitimi.
Kur bebūtum, iš kokių kelionių besugrįžtum, tu visada sustoji čia, ant Tauro kalno, apžvelgi savo miestą, tokį patį ir naują. Ir tankiu medžių vainiku apsuptą Gedimino pilies bokštą, ir didingą Petro ir Povilo bažnyčios baroką, Antakalnio žalume, ir lengvus tarsi žuvėdrų sparnai tiltus per Nerį…
Trumpai sakant, teko pamatyti trijų kultūrų klodus Vilniuje [1893 m.]: lietuvybė buvo požemiuose, lenkybė bažnyčiose, rusiškumas valdžios įstaigose ir pirklių rankose.
Ne iš sykio galima pajusti, kuo ir kodėl išsiskiria Vilnius, nes elementarūs dalykai kartais sunkiausiai suvokiami. Priežastis paprasta: Vilnius iš esmės nėra miestas ir niekada juo nebuvo. Vilnius tik apsimeta, bando, stengiasi, bet paneigdamas laiko tėkmę ir dvasią, pasilieka kaimu… Vilnius - visų pirma kraštovaizdis, tai sielos, kurią nuskaidrina saulėta gamtos malonė, būsena… Čia daug erdvės - slėnių, vandenų. kalvų, natūralaus kraštovaizdžio, kuris jungiasi su tauriais žmogaus intelekto kūriniais. Miestas driekiasi plačiai, visur ramybės, tylos, gobiančios žalumos įspūdis… Vilnius prašnekina ne kiekvieną, nes kalba pusbalsiu, nesugeba šūkauti kaip mugėje, nemoka girtis savo verte - ir laukia to, kas pats ją suvoks… Vilnius moko žvelgti aukštyn į dangų…
Vilnius skambina, groja ir gieda bažnyčių bokštais, šypsosi sodų žiedais, raudonuoja čerpių stogais, žavi kalnų žaluma ir upių skaidrumu, suvirpina kiekvieną sugebančią mylėti širdį.
Vilnius, laimė, nėra miestas, nes turi visus dvaro požymius - didelio poniško dvaro su prabangia architektūra ir natūraliu gamtos grožiu. Jis išsidriekęs kalvotame, vandeningame slėnyje ir pasipuošęs natūraliu gamtovaizdžiu, susilieja su tauriais žmogaus intelekto kūriniais.
jei ne Šventaragio slėnis, Vilnius šioje vietoje tikrai nestovėtų. Daug upių suteka, daug Lietuvoje yra panašių piliakalnių, bet jie visi daugmaž eiliniai. Tačiau Šventaragio slėnis - ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos širdis.
Vilnius yra unikalus. Visų pirma jis unikalus tuo, kad visi didieji Europos miestai, ypač sostinės, buvo kažkiek internacionalinės, bet niekur nebuvo taip, kaip Vilniuje, kurį europiečiai ne veltui vadino Babilonu. Čia klestėjo ir prekyba, ir amatai, pynėsi religijos ir tautybės. Tačiau ne visi atvykėliai galėdavo tapti miestiečiais - pirmiausiai jie turėdavo įrodyti, kuo galėtų būti naudingi miestui.
Tapiau daug Vilniaus peizažų. Vilnius mane žavi ir įkvepia. Kartą eidamas Mindaugo gatve pažvelgiau žemyn ir apstulbau: stebuklas! Kaip šviečia žaliame fone Šv.
Vaikštinėjimą gatvėje paįvairindavo ir malonumo suteikdavo rylos. Jos, prislopindamos gatvės šurmulį, grojo nuo ryto iki vakaro. Rylos buvo labai įvairios: pridususios ir nesuderintos, gaudžiančios it orkestras ar mūsų dienų gramofonai, tik malonesnės ausiai. Praeiviai klausydavosi operų arijų, nors pasitaikydavo grojant ir „Kamarinskają“, o retsykiais jaunas ir išvaizdus rylininkas dainuodavo pritardamas į taktą savo instrumentui. Rylos jau senokai išnyko, labai gaila, nes mūsų dienomis nėra kur pasiklausyti nei tokios muzikos, nei tokio dainavimo.
Meilę galiu išreikšti miestui, į kurį, būdamas paaugliu, žvelgiau plačiai atvertomis akimis, kuriame mintis audė jaunuolis, o brandos metais drauge su šimtais kolegų dirbo žmogus. Jie stengėsi nuplėšti storą luobą, po kuriuo lenkišką pradą paslėpti vylėsi okupacinė caro valdžia.
Čia gimė, išaugo, sutvirtėjo mūsų valstybės galybė. Vilnius mūsų didybė. Vilnius Lietuvos praeitis: išplėšti Lietuvai Vilnių - palikti ją be praeities. Vilnius mūsų saulė. Vilnius visos Lietuvos brangusis turtas. Iš čia ėjo ir ateityje turi eiti bangos, kurios gaivintų įvairiais žvilgsniais mūsų šalį.
Krivis, Senasis Išminčius, vilko brolis, atskleidžiantis savasties paslaptį artikuliuota, sąmonei suprantama kalba, pataria įkurti miestą, sostinę - Miesto įvaizdis paprastai iškyla kaip Motinos, saugančios ir ginančios savo vaikus, kaip moteriškos sielos, anima simbolis, kaip Vilna, raibuliuojanti Vilnelės vilnyse. Vilna - tai sukurtas miestas, iškeltas iš žemės gelmių, pastatytas iš akmenų ir geležies.
Vėliau jis [Gediminas] įkūrė savo sostinę Vilniuje, senoje piliavietėje, Neries ir Vilnios upių santakoje. Vieta sostinei čia buvo labai patogi, nes ji buvo valstybės viduryje; pirkliai iš senovės pro čia upėmis keliavo iš Baltijos jūros į Rusią; čia buvo status kalnas, ant kurio buvo galima pastatyti neprieinamą tvirtovę.
[Kreivosios] Pilies gynybiniai įtvirtinimai leidžia manyti, kad ji iš tikrųjų buvo gana tvirta ir įrengta nelygioje, į Neries pusę nuolaidėjančioje kalvoje. Dėl to, žiūrint iš šono, turbūt atrodė kreiva.
Senasis Vilnius - ir tas, kuris yra jau kelis kartus dingęs, ir tas, kuris dar tebestovi - buvo statomas klausantis gamtos balso. Tai liudija gatvelių įlinkiai, kiemai, stogų linijos, arkos. Netiesinti, nenukasti, geriau prisiglausti, aplenkti. Užtat senasis Vilnius turi augmeniško savaimingumo: namas „priaugęs“ prie namo, po didesniu statiniu (kaip po medžiu) dar telpa mažesnis, po juo - krūmas, gėlė. Molis, degtos plytos, rausvų čerpių stogai. Tokios pačios spalvos yra rudenio klevų raudonis.
Yra dvi susisiekiančios paslaptys: kalba ir Vilnius. Tu juk ne šiaip sugrįžti į šį miestą, o sugrįžti tam, kad gomuryje suspurdėtų skiemuo, dar kartą. Dar kartą! Nieko nėra amžinesnio už šį pakartojimo džiaugsmą.
Kaita, kitėjimas yra šio miesto dvasia.
Kokia šviesa mus įkvepia Vilniuje, šitame ledynmečio slėnyje, kur susibėga romantikų ir kareivių išvaikščioti keliai? Mintis, ieškanti peno šioje erdvėje, čia randa nevienaklodžius metaforų ryšius, mūsų vaizduotę įkvepiančius taip pat kaip upių terasos archeologo mintį.
Vilnius - didžiausias mūsų prieštaringos, be galo įvairiaspalvės istorijos ir kultūros židinys Vilnių sukūrė visa Europa.
Unikalus, labiausiai į rytus nutolęs barokinis miestas, išaugęs ant viduramžiško gatvių tinklo, tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui menininkų, rašytojų, istorikų ir menotyrininkų.
Vilnius man - tikra dekoracija, niekada nenusibostanti, kintanti, kurstanti vaizduotę.
Neabejotina Vilniaus magnetizmo savybė - nuostabi, nepakartojama miesto ir jį supančios gamtos, aplinkinio landšafto dermė.
Vilnius - tai miestas šmėkla, miestas haliucinacija. Jo neįmanoma susapnuoti ar įsivaizduoti - jis pats yra sapnas arba vaizduotės tvarinys. Vilniuje vaikšto lietuvių kunigaikščių dvasios, sveikinasi su pažįstamais, užkabinėja merginas ir nykiai stumdosi troleibusų stotelėse. Čia plevena ir maišosi lenklaikių kvapai, gaisrų bei marų kvapai ir banaliausias prasto benzino tvaikas. Čia naktimis gūdžiai kaukia, šaukiasi pagalbos Geležinis Vilkas. Čia netikėtai gali sutikti numirėlį, kitados gestapo ar saugumo nukamuotą, vis kartojantį išdaviko vardą, kurio niekas nenori girdėti. Prahoje ar Lisabonoje senovė tvyro greta nūdienės bedvasybės. Vilniuje kiekvienas namas, kiekviena siaurų gatvelių sankryža yra sykiu ir senosios gyvybės, ir nūdienės katalepsijos vieta. Vilnius - tai daugybė miestų, suklotų vienas ant kito. Archeologiniais sluoksniais čia sugulė ne tik žemė - ir laikas, ir oras, ir kalba. Toje pat vietoje glūdi ir virsta vienas kitu Rytų ir Vakarų kultūros sluoksniai. Vilnius - tai riba, kur susikovė rusų ekspansija ir Europos dvasia. Čia susidūrė ir susimaišė visui viskas. Vilnius - tai milžiniškas kokteilis, suplaktas bepročių rūko dievų. Jei miestas galėtų egzistuoti vienišas, be žmonių, Vilnius būtų visų miestų Miestas.
Vilniaus, anot Pauliaus Weberio, neįmanoma įsprausti į įprastas formules. Magiškojo kupolų sąskambio nebėra. Priėmiau tą taip, lyg kas ištisine betono siena būtų užtvėręs Baltijos jūrą. Tokie miestai kaip Vilnius nyksta nepatirdami meilės. Jie jaučia, ar su jais nuoširdžiai kalbamasi, ar bendraujama. Jiems reikia ne žvitrių verslininkų akučių už brangaus automobilio stiklo. Ne smegenų, sukaustytų „virtualios tikrovės“ kliedesių. Dešiniajame Neries krante Tu dar ne viską matei. Vilniuje anuomet klestėjo kavinių įvairovė. Gal prieš pusšimtį metų bandyta atgaivinti Rudnickio kavinę, prieškariu kaip jokia kita telkusią literatus ir laikraštininkus. Ją, gan dailiai atnaujintą, taip ir pavadino - „Literatų kavinė“. Vilniuje daug ką sunku arba ir neįmanoma racionaliai paaiškinti. Regis, jog net laikas čia nuo seno būdavo kitoks, paveikdavęs net ir šimtmečių trukmę. Šis miestas tai atsilikdavo, tai netikėtu šuoliu išsiverždavo į priekį (Johanno Christopho Glaubitzo vizijos!).
Perprantant Vilnių, reikia jį išgirsti. Matyt, šios vietos dvasia nuo seno skatindavo kurti tuos, kurie regimybėje ieškodavo saitų su muzika, sugebėdavo iš kitur atklystančius motyvus transformuoti pagal šio miesto ore tvyrančias dermes. Gotikos aidas ties Vilnios skardžiais sustingdo muzikinius šio stiliaus siekius reziumuojančiu Šv.
Visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams, vyrams ir moterims, ypač teikiant pirmenybę ypatingiems Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno miestams ir kitiems iki pat Romos, Gediminas, Dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žiemgalos valdovas ir kunigaikštis, garbės ir malonės patvarumo sveikindamas [linki]. atveriame [mūsų] žemę, valdas ir karalystę kiekvienam geros valios žmogui: kariams (riteriams), ginklanešiams, pirkliams, valstiečiams, kalviams, račiams, kurpiams, kailiadirbiams, malūnininkams, smuklininkams, bet ko…
tags: #mamontovas #psichiatrijos #vasaros #5