Šiame straipsnyje apžvelgsime Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ gyvenimą, atskleidžiantį įvairias veiklas ir iniciatyvas, kuriomis gyvena darželio bendruomenė. Nuo advento tradicijų puoselėjimo iki tarptautinių projektų įgyvendinimo, nuo rudens melancholijos iki tolerancijos dienos minėjimo - visa tai ir dar daugiau rasite šiame straipsnyje.
Advento laikotarpio jaukumas ir prasmingumas
Advento laikotarpis darželyje „Pasaka“ - tai laikas, kupinas jaukumo, susikaupimo ir prasmingų veiklų. Gruodžio 17 d. priešmokyklinio amžiaus „Boružėlių“ grupės ugdytiniai lankėsi Didžiųjų Šelvių bendruomenės medaus edukaciniame centre ,,Šelvių medutis”. Vaikai gamino iš vaško žaisliukus eglutei, kurie vėliau papuošė jų namus. Lapkričio 27 d. ,,Ežiukų‘‘ grupės vaikai ir tėveliai dalyvavo ,,Advento vakaronėje‘‘, kurioje dainavo advento daineles, dėjo advento vainiką, puoštą gamtinėmis medžiagomis. Muzikos mokyklos vadovė Daiva Venienė su moksleivėmis grojo kanklėmis, sekė pasaką apie keturis angeliukus, žaidė žaidimą ir vaišinosi pyragu bei arbata. Šios veiklos padėjo vaikams suprasti advento papročius ir simbolius, o dabar visi susikaupime ir rimtyje laukia didžiausios šventės - Kalėdų.
Tolerancijos dienos minėjimas
Lapkričio mėnesį darželyje buvo paminėta Tarptautinė tolerancijos diena. Vaikams buvo sekama pasaka apie lėtąją sraigę, greitąją zuikę Straksę ir išmintingąją pelėdą, kurie, nors ir skirtingi, rado būdą susidraugauti ir padėti vienas kitam. Įstaigoje lankėsi viešnia, Marija Adomavičienė, kuri vaikams vedė įdomią ir interaktyvią edukaciją apie paukščius bei jų gyvenimą „Jungėnų gamtos lobiai: paukščių lizdai“. Vaikai ne tik klausėsi pasakojimų, bet ir turėjo galimybę iš arti apžiūrėti tikrus lizdų pavyzdžius, paliesti natūralias statybines medžiagas, sužinoti, kaip paukščiai prisitaiko gamtoje.
Pyragų diena ir Moliūgų paroda
Vakar darželį užliejo nuostabūs kvapai ir gera nuotaika - minėjome Pyragų dieną! Tėveliai, vaikai ir visa darželio bendruomenė kepė gardžiausius pyragus, dalijosi šypsenomis ir gerumu. Rudenėlis atnešė ne tik spalvotus lapus, bet ir stebuklingą nuotaiką mūsų darželio teritorijoje! Šiemet kviečiame visus į nuostabią Moliūgų parodą, kurioje tikri meno kūriniai - nameliai, gatvelės ir net visas Moliūgų miestas su savo gyventojais! Šiuos nuostabius kūrinius kūrė vaikučių tėveliai, mokytojos ir mokytojų padėjėjos - visi kartu pasitelkėme fantaziją, kūrybiškumą ir rudenišką nuotaiką. Kiekvienas moliūgas pavirto vis kitu personažu ar statiniu.
Muzikos ir meno pasaulis
Tarptautinę muzikos dieną „Pelėdžiukų“ ir „Boružėlių“ grupės vaikai paminėjo neįprastai. Jie aplankė Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų ir dalyvavo muziejuje organizuotoje edukacijoje „Čiurlionio karūnos“. Vaikai patys gaminosi karūnas, jas dekoravo reprodukcijų paveikslėlių fragmentais ir pasipuošę karūnomis kartu su edukatore sekė M. K. Čiurlionio karalių pėdomis. Ieškojo karūnų ir surado net ten, kur nesitikėjo. Karūna pasipuošęs ir pats pagrindinis Nacionalinio M. K. Dailės muziejaus pažintinis užsiėmimas - edukacija, tai viena iš darželio projekto „Spalvų muzika. Įkvėpti M. K. Čiurlionio“, skirto M. K. Edukacinę išvyką organizavo ir kartu su vaikais keliavo meninio ugdymo mokytoja E. Andriulionienė, priešmokyklinio ugdymo mokytojos D. Burdulienė, J. Galeckienė, E. Šuliauskienė, M.
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai
Mokslo metų pradžia ir išleistuvės
Rugsėjo pirmosios šventė praūžė kaip lengvas vėjo gūsis. Dangus dovanojo gerą orą, o „Pasakos“ darželio pedagogai net 8 edukacines veiklas į kurias noriai įsitraukė ir vaikai, ir tėvai. Sporto erdvėje šeimininkavo kūno kultūros mokytojas Šarūnas Ajauskas. Smalsučių - gudručių kiemelyje „apsigyveno“ Plaštakė (psichologė Agnė Rybakova) ir Leopardė (logopedė Raminta Stankevičiūtė-Skrinskienė). Kartu su meninio ugdymo mokytoja Neringa Mikulyte vaikai piešė, o burbulus ir balionus pūtė drauge su Meškute (logopede Vaida Girniuviene), Lapute (specialiąja pedagoge Birute Žemaitaitiene) ir kineziterapeutu Dariumi Vasalausku. Prie STEAM lentos visų laukė moksliukas-žiniukas Rudenėlis (mokytoja Daiva Burdziliauskienė). Vaikai ir tėvai dainavo ir šoko kartu su Vienarage (meninio ugdymo mokytoja Edita Andriulioniene), loginius ir stalo žaidimus žaidė su dėde Antanu (neformalaus ugdymo mokytoju Antanu Vitkausku). Po judrių veiklų visi galėjo atsipalaiduoti poilsio erdvėje. Rugsėjis sau linksmai pūtė karklo dūdą ir … Darželio kieme skambėjo juokas, dainos ir plojimai - Priešmokyklinės „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai, jų mokytojos Daiva Burdulienė ir Monika Masaitytė, pakvietė tėvelius, darželio darbuotojus į tradicinę išleistuvių šventę. Drąsiai būsimi mokiniai žengė į sceną - dainavo, šoko, vaidino ir skleidė gerą nuotaiką visiems susirinkusiems. Tai diena, kai žengia didelį žingsnį į priekį - palieka jaukų darželio pasaulį ir keliauja į naują, įdomią, bet kartu ir nepažintą kelionę - mokyklą! Per šiuos metus vaikai labai paaugo: išmoko pažinti raides, skaičius, kūrė, svajojo, dalijosi draugyste ir gerumu. Šventės metu vaikai dainavo, šoko, deklamavo eilėraščius - taip parodė viską, ką išmoko per šiuos metus. Gražų žodį vaikams ir tėveliams tarė ir darželio direktorė Dainora Daniliauskienė, įteikė vaikams sveikinimus-pažymėjimus, palinkėjo gero skrydžio ir kartu su mokytojomis padovanojo prisiminimo dovanėles. Darželyje šventė tęsėsi personažas ŠUNIUKAS ČEISAS iš ,,Linksmasis lagaminas‘‘ policininkas iš prigimties lyderis! Jis vaikus linksmino, žaidė įvairius žaidimus, lankstė iš balionų šuniukus, žirafas, gėlytes, pabaigoje vaikus džiugino muilo burbulais. Kur dar medelio sodinimas. Vaikai pasodino prisiminimui rojaus obuoliukų obelaitę. Po iškilmingų pietų, „Pelėdžiukai“ su tėveliais išskubėjo į Kęstučio ir Gritos Vitkauskų ūkį Europos Alpaka, kur iš arti susipažinome su linksmosiomis alpakomis. Tai buvo smagi ir turininga diena gamtoje, pilna juoko, naujų žinių ir šiltų emocijų. Ši išleistuvių diena buvo , kupina nuoširdžių šypsenų, šiltų apkabinimų ir šiek tiek liūdesio - juk atsisveikinti visada sunku. Tačiau širdyje visada liks gražūs prisiminimai iš darželio, mokytojų rūpestis ir smagios draugystės. 47-os laidos “Meškučių “ grupės atsisveikinimas su darželiu - tai vieno vaikystės etapo pabaiga. Ši diena ypatinga. Ypatinga ir džiaugsminga vaikams, jautri ir liūdna jų tėveliams. Visiems džiugu, kad vaikučiai paaugo, pradės žengti pirmus žingsnius į savo kitą gyvenimo etapą.
Pažintis su kultūra ir menu
Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ „Boružėlių“ ir „Meškučių“ grupių ugdytiniai lankėsi Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje, apžiūrėjo Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos 5- 7 klasių mokinių parodą „Šeimos Betliejaus prakartėlė“, kuri buvo sukurta iš įvairiausių gamtinių medžiagų. Parodą organizavo tikybos mokytoja Z. Motūzienė.
Dalyvavimas konkursuose ir edukacinėse programose
„Meškučių“ grupės, priešmokyklinio ugdymo ugdytiniai: Emilija Ignatavičiūtė, Karina Kačinauskaitė, Luknė Mačiulaitytė ir Elena Pužaitė (priešmokyklinio ugdymo mokytoja Vida Petrauskienė), atstovavo rajoninio priešmokyklinio amžiaus ugdytinių konkurse-viktorinoje „Augu sveikai“, kurį organizavo Vilkaviškio vaikų lopšeli-darželis „Eglutė“. Renginio tikslas - skatinti priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos ugdymą, pasitelkiant inovatyvius praktinius ugdymo metodus bei priemones. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo „ArtGlacio“ ledų edukacinėje programoje. Visus maloniai sutiko edukatorė Irma Maurienė. Ji papasakojo apie ledų kelionę iki mūsų stalo ir pavaišino gardžiais ledais. Buvo įdomu sužinoti, kad ledai gaminami naudojant natūralias augalų, vaisių, daržovių sultis. O kiek skonių ledų gamina sunku ir atsiminti! Visus labai nustebino mėlyni ledai, kuriuos spalvina… jūros dumbliais! Kol vaikai smaližiavo, piešė ledus ir žaidė, mamytės nupynė adventinį vainiką. Ačiū Irmai Maurienei už informatyvų ir šiltą šaltų, gardžių ledų pristatymą.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir olimpinis ugdymas
Marijampolės vaikų lopšelio-darželio skyrius „Ąžuoliukas” organizavo respublikinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių šokių festivalį „Kaip mokam, taip šokam - 2024” . Į šokių festivalį atvyko mažųjų šokėjų net iš 17 ugdymo įstaigų! Šventėje dalyvavo ir mūsų darželio „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai su mokytoja Daiva Burduliene ir mokytojo padėjėja Inesa Miniotiene. „Meškučių“ grupės vaikai lankėsi turizmo ir verslo informacijos centre, kur vyko edukacija „Kaip atsiranda ledai“. Užsiėmimų metu, edukatorė Irma pasakojo apie ledų atsiradimą, gamybos technologiją, sudėtį, rūšis, asortimentą, į kokias šalis keliauja ledai ir t. t. Žiūrėjome filmuką apie įmonę, kad bent vizualiai galėtumėte pabūti fabrike ir suprasti, kad ten dirbantys žmonės dirba labai atsakingą darbą, ragavome Art Glacio ledus ir gaminome Kalėdų vainiką. Atsisveikinimas su Irma buvo nuoširdus ir šiltas, nors ledai buvo šalti. Gavome dovanų mielą meškutį, o vaikai atsidėkodami padovanojo Irmutei po savo gamybos gėlytę. Vilkaviškio l/d „Pasaka“ komanda prisijungė prie Vilkaviškio l/d „Buratinas“ organizuojamo olimpinio ugdymo projekto „Augame olimpiečiais 2024“. Priešmokyklinės „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai, kartu su mokytojais Šarūnu ir Daiva žygiavo iškilmingoje eisenoje, atliko Ąžuolo mankštą ir 11 skirtingų užduočių. Užduotys vaikams buvo žaismingos, pagal šio amžiaus tarsnio vaikų ypatumus, nereikalaujančios išankstinio pasirengimo. Renginio metu vyravo džiugi nuotaika, puikios emocijos. Rugsėjo 27 d. mūsų darželis buvo pakviestas į Vilkaviškio sporto ir pramogų centrą, kurį organizavo Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“. Mūsų darželiui atstovavo priešmokyklinės grupės ugdytiniai „Meškučiai“. Renginys buvo skirtas BEACTIVE sporto savaitei. Visi pramogos dalyviai buvo apdovanoti „auksiniais“ BEACTIVE medaliais.
Šeimos medis ir tolerancijos diena
„Meškučių“ grupės projektas „Suvešėjo šeimos medis“, kurio metu vaikai įtvirtino žinias apie šeimos sąvoką. Jie pirmą kartą vizualiai išvydo kaip visi jų šeimos nariai yra susiję tarpusavyje. Nupiešti ir pateikti savo šeimos genealoginį medį, kuriame sukomponuoti šeimos nariai, gali ne kiekvienas vaikas. Šeimos ar giminės stiprybė, kaip ir medžio, slypi šaknyse. Žinoma tiesa: nunyksta medis, kai jis neprižiūrimas, nepalaistomas ir nepuoselėjama jo aplinka. Šiandien minėjome TARPTAUTINĘ TOLERANCIJOS DIENĄ. 2024-ų metų Tolerancijos iniciatyvos tema ,,PERMAINŲ VĖJAS“, kurios simbolis- VĖJO MALŪNĖLIS, dinamiškas, judantis kaip ir besikeičianti visuomenė. Įgyvendinant tolerancijos dienai paskelbtą simbolį - vėjo malūnėlis, grupėse mokytojos su vaikais gamino įvairiaspalvius, simbolizuojančius skirtingas pasaulėžiūras, skirtingus pomėgius ir nuomonę, t. y. Visi pagaminti malūnėliai vėjo sukami apsigyveno darželio pievoje.
Taip pat skaitykite: Kaip kurti darnius šeimos santykius: psichologo patarimai
Tarptautinis projektas „Mes esame vaikai draugiški aplinkai“
Tradicija tapusi „Pyragų diena“ ir įgyvendinimas projekto „Augame olimpiečiais“
Nėra saldesnės šventės už kiekvieną rudenį minimą „Pyragų diena“. Lapkričio 6 d. Kiekviena diena yra dovana ir ji turi būti prasminga. Tą dieną mes tapome gerumo dalimi. Skyriaus patalpos kvepėjo nuoširdumu ir pyragais. Juk pats skaniausias pyragas yra tas, kuris skirtas ne sau, o kitiems.
Priešmokyklinė ,,Pelėdžiukų“ grupė ( mokytoja Daiva Burdulienė ) dalyvauja tarptautiniame eTwinning projekte ,,Mes esame vaikai draugiški aplinkai“ (,,We are children but eco-friendly“). Projekte dalyvauja mokyklos iš Turkijos, Rumunijos, Lietuvos. Projekto veiklose daugiausia dėmesio skiriama, kūrybinių užduočių atlikimui, anglų kalbos žinių gilinimui, IT skaitmeninių priemonių naudojimui. Vykdymo laikas: 2023 m. rugsėjo 1 d. - 2024 m. Ugdytiniai stebėjo, tyrinėjo gamtą, aplinką, mokėsi atsakingai rūšiuoti atliekas, tvariai naudoti gamtos išteklius, atliko bandymus bei eksperimentus. Didžiausią įspūdį paliko anglies pėdsako ieškojimų ir tyrinėjimų veiklos. Vaikai žiūrėdami filmus, ieškodami informacijos literatūroje, virtualioje erdvėje, natūraliai veikdami ir žaisdami išmaniuosius žaidimus, atrado kas labiausiai teršia mūsų aplinką bei ieškojo sprendimų būdų. Išsiaiškinome ir supratome, kas palieka mažiausiai anglies pėdsakų - sąmoningas atliekų rūšiavimas, panaudotų daiktų prikėlimas antram gyvenimui, saulės elektrinės, vėjo jėgainės ir gamtos išteklių tausojimas. Vaikams patiko virtualus partnerių susitikimas, kurio metu vaikai ir mokytojai pasisveikino, pristatė sukurtus plakatus apie anglies mažinimo pėdsakus aplinkoje. Visi kartu pašoko ,,Draugystės šokį“. Pažintis su Europos šalių bendraamžiais plečia mokinių akiratį, skatina kiekvieną draugiškai bendrauti su aplinka ir gamta.
Dalyvavimas SEU DRAMBLIADOJE ir rudens apmąstymai
Kovo 25- 29 dienomis, į Draugiškąją SEU DRAMBLIADĄ, kurią organizuoja VŠĮ „Pozityvaus ugdymo institutas“, Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacija, VŠĮ „Šiuolaikinių inovacijų diegimo ir kompetencijų ugdymo centras” , įsitraukė vaikų lopšelio - darželio „Pasaka priešmokyklinio ugdymo mokiniai iš ,,Pelėdžiukų‘‘ ir ,,Ežiukų‘‘ grupių. Mokytojos: D. Burdulienė, D. Burdziliauskienė, M. Masait… Ruduo - naujasis metų sezonas, kitas metų ciklo etapas. Jis toks, kad po vasaros, dienoms trumpėjant, šviesos mąžtant, saulei danguje jau taip aukštai nepakylant, o ir vis dažnesnę dieną pasislėpus po debesų skraiste, apima melancholija, nostalgija, susimąstoma apie tai, kas buvo, žvelgiant tolumon - apie tai, kas bus. Brėžiant horizonto perspektyvas, kuriant savo paties ir pasaulio sau, apie save žemėlapį, kalbamasi su muzikos meno asmenybe - kūrėju ir atlikėju - tiesiog žmogumi ANDRIUMI MAMONTOVU.
Pokalbis su Andriumi Mamontovu apie rudenį, kūrybą ir harmoniją
Koks ruduo jums, Andriau? Šis metų laikas kokias mintis, jausmus žadina? Ruduo visada labai geras metas. Ypač rugsėjis. Kai oras jau vėsesnis, bet žemė dar šilta po vasaros. Galima mėgautis pasivaikščiojimais ir bendravimu. Vėliau ruduo tampa tamsus, ir ateina palankus laikas gilesniems filosofiniams apmąstymams, o su jais ir įkvėpimas naujoms dainoms. Ruduo man dar yra Kalėdų ir Naujųjų metų laukimas. Šį rudenį pradėjau Berlyne. Vėliau keliausiu per dalį Europos, tada - Singapūras, Hamburgas ir vėl Berlynas. Šis miestas mane visada labai traukia. Ruduo, kaip ištarėte, metas, kada galima mėgautis pasivaikščiojimais, tad jeigu jus kviesčiau pasivaikščioti, kur pasaulyje rinktumėtės, siūlytumėte, kur jums būtų įdomu, miela, gera? Berlynas, Roma, Honkongas. Tai mano labai mėgstamų miestų vardai. Jų gatvėmis galima vaikščioti be pabaigos. Kosmopolitiniuose miestuose daug šviesos, jie - įstabiai apšviesti, o ruduo - besileidžiančios, tirštėjančios, visa apimančios tamsos metas. Andriau, koks jūsų santykis su šviesa ir tamsa? Taip pat kokia jūsų diena, naktis? Tai natūralus gamtos ritmas. Šviesa kviečia išeiti į lauką, susitikti kitus žmones. Tamsa labiau provokuoja keliauti į savo vidinį pasaulį. Abu dalykai yra svarbūs, todėl tarp jų dėčiau lygybės ženklą. Kūrybai palankesnis tamsus metas, nes mano dainos yra labiau apie tai, kas mūsų viduje nei išorėje. Kiti kuria anksti rytą. Kiekvienas žmogus turi savo darbingą paros laiką. Dienos vidurys man taip pat kūrybingas metas. Tokiu metu dažniausiai dirbu studijoje ar einu į svarbius susitikimus. Rytas ir vakaras mano gyvenime yra skirti artimiems žmonėms ir namams. Harmonija yra įvairių dalykų derėjimas tarpusavyje. Tiek muzikoje, tiek gyvenime jos tenka mokytis. Be abejonės, kai kuriuos dalykus jaučiame ir deriname intuityviai. Tačiau tobulybei ribų nėra. Sakote, kad šviesa kviečia išeiti, o tamsa - leistis į save. Tęsčiau, kad tamsa ir asocijuojasi su tuo, kas nematoma, kas nepažįstama, kas baugina, bet kartu ir masina. Andriau, kas jums yra baimė? Kaip ją nusakytėte? Baimė kyla iš nežinojimo. Bijome to, ko nepažįstame arba nesuprantame. Baimė taip pat yra ir savotiškas žmogaus savisaugos mechanizmas. Viskas priklauso nuo priežasties ir aplinkybių. Kartais baimė apsaugo nuo pavojingo žingsnio ir gresiančio pavojaus. O kartais ji yra tiesiog mūsų prote esanti siena, kurią perlipę atrandame naujų ir puikių dalykų. Judėjimas yra gyvybė. Didžiausias atradimas mano buvo Honkongas. 2000-aisiais su Eimunto Nekrošiaus „Hamletu“ keliavome į Seulą. Honkongo oro uoste persėdome į kitą lėktuvą, ir, kai jis pakilo, aš pamačiau visą miestą po savimi. Mintyse nuskambėjo žodžiai: „Aš labai noriu čia apsilankyti.“ Už pusmečio „Hamletas“ buvo vaidinamas Honkonge. Nuo tada ten lankiausi daug kartų ir vis daugiau sužinau apie šį miestą, jį labiau atrandu. Dažnai jaučiu, kad čia ne atvykstu, o sugrįžtu. Kažkas yra ten, kas mane labai traukia ir visada įkvepia bei teikia labai daug džiaugsmo. O judėjimas yra ne tik fizinis. Sakote: „Judėjimas yra ne tik fizinis. Tai ir nuolatinė kūryba, vykstanti mintyse.“ Vienu ar kitu būdu tai, kas sukuriama, kas skamba, yra manifestacija, transliacija to, kas žmogaus viduje. Kad tai būtų išgirsta, įprasminta muzikos kalba ir sklistų, reikia ypatingos klausos, kuriai būtina vidinė harmonija. Kaip nusakytėte harmoniją? Harmonija yra įvairių dalykų derėjimas tarpusavyje. Tiek muzikoje, tiek gyvenime jos tenka mokytis. Be abejonės, kai kuriuos dalykus jaučiame ir deriname intuityviai. Tačiau tobulybei ribų nėra. Kelionė tobulybės link, kaip ir bet kuri kita, turi daugiau mažiau aiškų pradinį atskaitos tašką. Pirmieji muzikos garsai, kuriuos pamenu, turbūt buvo išgirsti klausant plokštelių. Nuo pat mažų dienų tėvas man prieš miegą paleisdavo kokią muziką. Labai mėgdavo uždėti Edvardo Griego „Perą Giuntą“ ir pasakoti istoriją skambant muzikai. Apskritai garsas man visada buvo įdomiausias dalykas. Viskas yra vibracijos arba bangos. Garsas yra vibruojantis oras, šviesa yra bangos, gamtos ciklai yra bangos, ir visi procesai, vykstantys mūsų viduje, yra bangų pavidalo. Kai kurias bangas girdime, kai kurias matome, kitas - tiesiog jaučiame arba galime kaip nors kitaip išmatuoti. Kokie garsai įprasmina jūsų šiandieną? Šis ruduo man skamba naujo albumo melodijomis ir garsais. Šiemet labai daug dirbu su įrašais, todėl beveik tik tuo ir gyvenu. Save dažniau įsivaizduoju tobulesnį, nei esu iš tikrųjų. Man labai patinka kažkada vienoje knygoje perskaitytas paaiškinimas, ką reiškia juodas diržas kovų menuose. Kai mokinys tik pradeda treniruotis, jis gauna baltą diržą. Nuolat treniruojantis, diržas pradeda teptis ir tampa geltonas, oranžinis, žalias, mėlynas, rudas, o galop - juodas. Paskutinis reiškia, kad mokinys tapo meistru. Bet tada jis treniruojasi toliau, ir diržas pradeda trintis tol, kol vėl tampa baltas. Tai reiškia, kad meistras įgijo nuolat atvirą naujoko protą, kuris visada siekia pažinimo. Tobulybė yra niekada nesibaigianti siekiamybė, bet tam, kad eitume jos link ir tobulėtume, privalome išlaikyti žinių trokštantį naujoko protą. Nes kai tik pradedame galvoti, kad jau viską žinome ir mokame, iš karto nustojame vystytis. Dažnai istorijos dainose būna pusiau tikros arba sudėtos iš kelių skirtingų istorijų. Dar būna, kad viskas dainoje išgalvota, bet vėliau išsipildo ir tampa tikrove. Iš visų jutimų man svarbiausias yra garsas. Mes net nesuvokiame, kiek jis lemia mūsų gyvenime. Tai, ką matome akimis, be garso turi visiškai kitą įspūdį. „Viena svajonė yra galingesnė už tūkstantį realybių“ - teiginys Paulo Coelho knygoje „Hipis“. Nežinau, ko tada norėčiau. Neturiu kažkokio konkretaus tikslo. Tiesiog noriu pamatyti kelis dalykus. Pamatyti Žemės rutulį… Žmogus pasaulį atranda ir pažįsta penkiomis juslėmis. Iš visų jutimų man svarbiausias yra garsas. Mes net nesuvokiame, kiek jis lemia mūsų gyvenime. Tai, ką matome akimis, be garso turi visiškai kitą įspūdį. Man nepatinka stiprūs kvapai. Tiesą sakant, geriau jokių kvapų iš viso. Kvapas turi būti labai lengvas ir, aišku - malonus. Mėgstu aštrų maistą. Ir juodą šokoladą. Dar gerą, itališką espresso. Kinų, indų, italų, meksikiečių virtuvę. Jau 25-erius metus maitinuosi vegetariškai. To niekada nebandę žmonės net neįsivaizduoja, kokia pilna įvairiausių ir netikėtų skonių yra tokia mityba. Mėsos nepasiilgstu. Tiesą sakant, po tiek metų nevartojimo jos skonis ir kvapas tampa atgrasus. Toje būtyje po saule žmogus yra vienas. Jums, kaip kūrėjui, kiek reikia vienumos? Vienuma yra būtina. Vienatvė, deja, kartais neišvengiama. Kūrybai reikia vienumos. Kaip ir poilsiui. Vienuma asocijuojasi su tyla. Kokia jūsų tyla? Tyla yra labai sąlyginis dalykas. Absoliučios tylos niekada negirdime. Netgi jeigu užsidarytume specialioje akustinėje patalpoje, kurioje užgesinti visi garsai ir jų atspindžiai, girdėtume savo kūno garsus. Tyla vadiname tokį jausmą, tarytum nebūtų jokio garso. Bet garsas yra visada. Netgi kur nors tyliame miške ar kalnuose visada yra lengvas oro judėjimas, kurį girdime. Bet kuriuo atveju aš niekada neišgirsiu tylos, nes, kaip ir ne vienam muzikantui, esančiam daug metų tarp garsų, man nuolat spengia galvoje. Muzika yra surikiuoti garsai. Jie gali būti surikiuoti įvairiausiais būdais: ritmiškai, neritmiškai, tonaliai, atonaliai, logiškai, absurdiškai, atsitiktinai - kaip tik leidžia kompozitoriaus fantazija. Įsimintinas muzikos patyrimas? 2005 metais Rygos operos teatre stebėjau grupės „Dead Can Dance“ pasirodymą. Lisos Gerrard balsas visada skamba magiškai, tačiau tą kartą atrodė, lyg oras aplink ją virpėtų. Kartą vaikščiojau po nacionalinį arkų parką Jutos valstijoje, JAV. Ir išgirdau viršuje praskrendančio paukščio sparnų garsą. Tada įsiklausiau, kad aplink tik tylus ošimas ir nieko daugiau. Todėl bet koks ryškesnis garsas tampa pastebimas. Gyvūnai yra mūsų broliai. Augalai yra mūsų gyvybės palaikytojai ir saugotojai. „Viskas yra viena“ - tai visata. Būti. Minėjote, kad įrašote naują albumą, kokią žinią norite transliuoti? Niekada negalvoju apie jokią žinią. Žinių transliavimas - žurnalistų profesija. Aš tiesiog rašau dainas ir pasakoju jomis tai, ką patiriu.
Taip pat skaitykite: Muzikinė Andriaus Mamontovo Kūryba
tags: #andrius #daina #mamontovas #psichiatrijos #vasaros #5