Anoreksija ir bulimija - tai valgymo sutrikimai, kurie dažnai užklumpa paauglius ir jaunus žmones, ypač tuos, kurių profesija susijusi su išvaizda. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra anoreksija, kokios jos priežastys ir pasekmės, kaip ji pasireiškia tarp manekenių ir ką daryti, norint išvengti šios klastingos ligos.
Aidos Stabingės istorija
Išsivadavusi iš šių psichikos ligų, 27 metų moteris Aida Stabingė dabar kas antrą šeštadienį dirba savanore Vilniaus psichikos sveikatos centre. Čia susirenka nuo valgymo sutrikimų kenčiančios merginos ir moterys. Ant jų kūno ir rankų A. Stabingė dažnai pastebi randus - savęs žalojimo žymes. Moterį, pačią kentėjusią nuo anoreksijos ir bulimijos, sukrečia atviros pacienčių išpažintys ir primena jos pačios vargus.
Valgymo sutrikimai Aidą užklupo dar paauglystėje. Nuo mažų dienų intensyviai sportuojanti, krepšinį žaidžianti paauglė ėmė lankyti vieną modelių agentūrą. Tuo metu ją ėmė kamuoti mintis, esą ji - per stora. Sąžinės priekaištai paauglę vertė badauti - pamažu išsivystė nervinė anoreksija. O vėliau anoreksiją pakeitė bulimija. Kai nugalėdavo alkis, Aida kimšte prisikimšdavo maisto. Pasidarydavo bloga. Kad palengvėtų, įsikišdavo pirštą į gerklę ir viską išvemdavo.
„Būdavo ir gėda, ir šlykštu. Viską slėpiau. Tai buvo mano antrasis, nematomas, gyvenimas“, - prisiminimai apie sunkią paauglystę ir dabar nupurto Aidą. Valgymo priepuoliai padažnėdavo kilus nesutarimams su tėvais, užklupus įvairiems sunkumams. Kiekvieną įtampą mergina stengdavosi malšinti maistu, kurio organizmas net nespėdavo suvirškinti - ji viską išvemdavo.
Galiausiai vos 50 kilogramų sverianti 1,81 metro ūgio paauglė dėl bulimijos atsidūrė psichiatrijos ligoninėje, tačiau gydymas vaistais tąkart nebuvo sėkmingas. „Vienuoliktoje klasėje daugiau laiko praleisdavau ligoninėje nei mokykloje. Jeigu kas nors stebėdavosi, kad esu tokia liekna, man tai glostydavo širdį“, - pasakojo A. Stabingė.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos simptomai
Baigusi vidurinę mokyklą, mergina studijavo medicinos kolegijoje. Vėliau išvyko uždarbiauti į Švediją. Ten slaugė neįgalius žmones, kartais juos prižiūrėdavo ištisą parą. Tačiau svetimoje šalyje Aida nerado laimės. Kai užklupdavo nuovargis, bulimija dar paūmėdavo.
Matydamas Aidos kančias, sutuoktinis Paulius įtikino ją, kad reikia grįžti į Lietuvą ir pradėti rimtai gydytis. Į Valgymo sutrikimų centrą, esantį Vilniaus psichikos sveikatos centre, ji pateko praėjus maždaug dešimtmečiui nuo ligos pradžios. Išsekusios moters tyrimai nebuvo geri. Buvo nualinta ne tik širdis, bet ir kepenys, tulžis, kasa, inkstai. Pusantro mėnesio Aida praleido ligoninėje, vėliau dar du mėnesius kasdien lankydavosi dienos stacionare.
Tik čia moteris suprato, kad valgymo sutrikimų priežastis - ji pati. Gydydamasi ji rašė dienoraštį, išmoko analizuoti savo mintis ir jausmus. „Žinau, kaip liga laužo likimą, žinau, ką žmogus jaučia, slėpdamas savo dvasinę ir fizinę būseną nuo kitų. Todėl galiu pasidalyti patirtimi su tais, kurie taip pat kenčia“, - prisipažino A. Stabingė.
Kas yra valgymo sutrikimai?
Valgymo sutrikimai apibrėžiami kaip psichikos sutrikimai. Todėl ne kiekvieną asmenį, kuris laikosi dietos ar persivalgo per šventes, galime laikyti ligoniu. Yra skiriamos trys valgymo sutrikimų formos: nervinė anoreksija, bulimija ir persivalgymas.
Nervinė anoreksija
Nervinė anoreksija - tai sutrikimas, kai žmogus sąmoningai mažina kūno svorį, pavyzdžiui, badaudamas, intensyviai sportuodamas, vartodamas apetitą slopinančius preparatus. Šis sutrikimas gali kelti netgi pavojų gyvybei. Nors pačiam žmogui atrodo, kad jis - pernelyg storas, išsekęs jo kūnas - tai ženklas, kad reikia rimtos pagalbos.
Taip pat skaitykite: Anoreksijos gydymo būdai
Bulimija
Pavojinga ir bulimija. Jai būdingas nusivylimas savo kūnu, todėl žmogus ima jį keisti. Iš siaubo, kad palūžo ir prisivalgė, arba iš nerimo, kad gali priaugti svorio, jis griebiasi kraštutinių būdų, pavyzdžiui, vemia, badauja, vartoja vidurius laisvinančius vaistus, lankosi sporto klube. Treniruotės jam tampa ne pomėgiu, o sunkiu darbu. Norėdamas užmiršti kaltės jausmą ar nusivylimą savimi, jis pasirenka pernelyg didelį fizinį krūvį. Po alinančių treniruočių savijauta nepagerėja - ir toliau kamuoja nerimas, milžiniškas alkis. Neretai šie pojūčiai vėl „nuraminami“ maistu.
Persivalgymas
Trečiasis valgymo sutrikimas - tai persivalgymas, susijęs su psichologiniais veiksniais. Konfliktai darbe, žlugusi karjera, nesutarimai šeimoje, skyrybos, nusivylimas vaikais gali išprovokuoti tiek badavimą, tiek persivalgymą. Yra žmonių, kurie persivalgo iš liūdesio, patyrę stiprų sukrėtimą, stresą, artimojo netektį ar skyrybas, kiti - iš pykčio, taip pat iš džiugesio - taip žmogus apdovanoja save.
Kas darosi organizme, kai nepakanka maisto?
Ima lėtėti medžiagų apykaita, mažėti kūno temperatūra, šalti galūnės. Smarkiai mažėjant svoriui, pirmiausia tirpsta ne riebalinis audinys ant šlaunų ar liemens, bet pradeda nykti širdies raumuo. Taip pat silpnėja lytiniai poreikiai, didėja nevaisingumo rizika. Pavyzdžiui, vyrams mažėja lytinio hormono testosterono kiekis kraujyje, o moterims laikinai dingsta mėnesinės. Dėl prastos mitybos atsiranda mažakraujystė, pakinta kraujo klampumas, retėja pulsas, mažėja kraujospūdis. Pablogėja protinė veikla, nes būna sunku susikaupti, įsiminti. Organizmui pritrūkus svarbių mineralų, gali sutrikti širdies ritmas, padidėti staigios mirties rizika. Kai kamuoja bulimija, dėl dažno vėmimo gali pasikeisti net veido bruožai - neretai ištinsta paausiuose esančios seilių liaukos.
Kas užklumpa valgymo sutrikimai?
Pavyzdžiui, kai žmogus serga anoreksija, jis apie savo negalavimus dažniausiai nieko nekalba, bet viską išduoda jo ligotas kūnas. Bulimija dažnai užklumpa tuos, kurie nuo vaikystės būna emociškai apleisti, patyrę mažai meilės ir švelnumo, užaugę nemoka savęs mylėti, reikšti savo norų, pageidavimų. Jie dažnai nėra savo likimo kalviai. Noras valdyti savo kūną gali ateiti ir iš tėvų. Paaugliai ypač jautrūs tėvų kritikai, bendraamžių patyčioms. Valgymo sutrikimų gali atsirasti ir dėl vaikystėje ar paauglystėje patirto lytinio priekabiavimo bei smurto. Tokios patirties žmogus negali emociškai priimti. Smurtas taip sukrečia, kad, pavyzdžiui, mergina pyktį nukreipia į savo išniekintą kūną.
Ar didesnis pavojus susirgti anoreksija kyla meninės gimnastikos atstovėms, šokėjams, aktoriams, manekenėms?
Šių profesijų atstovams svarbi išvaizda, fizinis patrauklumas. Jiems kūno grožis - tarsi loterijos bilietas į sėkmę ir pripažinimą. Pavyzdžiui, mados kūrėjai vis dar siekia dirbti su aukštaūgėmis manekenėmis, kurių kūno masės indeksas mažai kuo skiriasi nuo anoreksija sergančių ligonių. Kenčia ir aktorės, ypač tos, kurioms tenka filmuotis. Režisieriai nori matyti smulkių kaulų, lieknas moteris. Alkio jausmas pažįstamas ir baleto šokėjams.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos apžvalga
Kodėl kovojant su valgymo sutrikimais mažai tepadeda medikamentai?
Vaistai negali pažadinti žmogaus sąmoningumo, jų poveikis yra trumpalaikis. O psichoterapija padeda žmogui suvokti, ką jis jaučia ir kokia galėtų būti jo gyvenimo prasmė.
Valgymo sutrikimų statistika Lietuvoje
- Nervine anoreksija serga apie 1-3 proc. Lietuvos gyventojų, bulimija - maždaug 5 proc., persivalgymu dėl psichologinių priežasčių - apie 6-7 proc.
- Iš visų pacientų, kurie ieško pagalbos dėl valgymo sutrikimų, apie 90 proc. sudaro moterys.
- Nervinė anoreksija yra psichikos sutrikimas, galintis pasibaigti mirtimi.
- Kasmet šalyje dėl anoreksijos ir jos komplikacijų miršta po vieną ligonį.
Tragiškos istorijos ir lieknėjimo manija
Holivudo aktorė Angelina Jolie, kurios ūgis 1,73 metro, sveria 50 kilogramų, tačiau ir vėl laikosi dietos. Apie tai prasitaręs A. Jolie brolis Jamesas Havenas neslėpė susirūpinimo, kad jo garsioji sesuo valgo vis mažiau. Jis baiminasi, kad alinančios dietos, badavimas, įkyrus kalorijų skaičiavimas ilgainiui gali virsti sunkiai išgydoma nervine anoreksija.
Lieknėjimo manija yra apsėdusi ir mados kūrėjos Donatellos Versace dukterį Allegrą. Italų dizainerė yra prisipažinusi, kad jai skauda širdį dėl nesibaigiančios dukters kovos su nervine anoreksija. „Mano duktė serga. Gydytojai daro viską, kad išplėštų ją iš šios žiaurios ligos nagų“, - atvirai kalbėjo D. Versace. Ji puikiai žino, kad ne visoms pacientėms pasiseka ištrūkti iš šios ligos spąstų.
Štai 2006-ųjų lapkritį mirė brazilė manekenė 21 metų Ana Carolina Reston. Iš San Paulo kilusi 1,72 metro ūgio manekenė A. C. Reston svėrė vos 40 kilogramų. Tiek paprastai sveria normali dvylikametė, kurios ūgis - 1,5 metro. Brazilė manekenė kentėjo nuo nervinės anoreksijos. Su modelių agentūromis „Ford“, „Elite“ ir „L'Equipe“ bendradarbiavusi A. C. Reston maitindavosi vien obuoliais ir pomidorais, o pavalgiusi dažniausiai užsidarydavo vonios kambaryje. Dėl mažo svorio merginai buvo sunku net kvėpuoti. Tačiau niekas nesugebėjo įtikinti šios manekenės, kad verta gydytis.
Po tragiškos A. C. Reston mirties kai kurie drabužių kūrėjai pareiškė, kad jiems ant podiumo nereikia skeletų parado. Psichologų bei mitybos specialistų ne kartą minėtas faktas, jog valgymo sutrikimais sergantys asmenys dažniausiai nepastebi ar nenori matyti neigiamos kūno formų transformacijos, yra visiška tiesa.
Bella Hadid viešuose renginiuose dažnai pasirodo su itin atvirais drabužių deriniais, taip pat nevengia viešinti pikantiškus kadrus Instagram tinkle. Viena iš tokių - neseniai socialinėje medijose paviešinta atvira nuotrauka, kurioje matyti apnuogintas gražuolės kūnas. Bella per šiuos metus taip sulieknėjo, jog jau neatrodo sveikai.
Kūno kultas Lietuvoje
„Lietuvoje gražaus, kuris pas mus suprantamas tik kaip lieknas, kūno kultas klesti, bet į visa tai jau žiūrima sveikiau,” - pastarųjų metų lieknėjimo tendencijas apibendrino dietologijos klinikos „Dietos sistema” gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. Pasak dr. E. Gavelienės, trisdešimtmečiai savo kūnu ir mityba rūpinasi protingiau nei jaunimas ir paaugliai: „Paauglius labiau veikia ir netgi iki kraštutinumų priveda aplinka - savotiškas bandos jausmas, nenoras būti išskirtiniais, noras įsilieti į bendrą masę, o šiai dienai bendra masė yra liekna.”
Sutikime, Lietuva yra manekenių kraštas, čia ypač tarp paauglių klesti liekno kūno kultas. Manekenių bendruomenės yra nedidelės, tačiau panašaus amžiaus paauglių grupėse vieni kitus puikiai pažįsta. Kai kurios keliolikmetės manekenės jau ir finansiškai gerai užsidirba, ir yra nemažai pasiekusios - matomos ant podiumų, fotosesijose ir žurnalų viršeliuose. Jos lanko tas pačias mokyklas, kaip ir kiti paaugliai, tačiau į jas žiūrima pavydžiai ir siekiama atrodyti taip pat. Šios mergaitės tampa etalonu kitoms paauglėms.
„Tačiau dažnai pamirštama, kad manekenės, kaip ir balerinos, dažnai yra prigimtinai liesos. Jos „surinktos” iš tų mažų 3 procentų dėl prigimties liesų žmonių, - aiškino dr. E. Gavelienė. - O dauguma žmonių yra kitokie. Tačiau paaugliai yra įtakojami aplinkos, draugų dėl figūros ir svorio dažnai patiria patyčias, psichologinį spaudimą.”
Dr. E. Gavelienė pasakojo apie kraštutinius atvejus, kuriuos ji vadina „gimnazijos sindromu”: „Kartą į mūsų kliniką „Dietos sistema” atėjo septynios merginos iš vienos gimnazijos. Visoms atrodė, kad jos yra per storos ir joms reikalinga dieta. Keturios jų jau sirgo anoreksija, o trys dar buvo normalios kūno masės. Ko jos atėjo? Liesėti. Nors jos svėrė ir atrodė normaliai, bet atėjo prašyti dietų… Taip, jų tėvai žinojo, kad mergaitės eina į dietologijos kliniką, nes pas mus nepilnamečiai (iki 18 metų) negali lankytis be tėvų sutikimo. Tačiau tai nėra tradiciniai atvejai, nes vienos merginos tėvai leido dukrai kreiptis į dietologus dėl to, kad patys labai rūpinasi savo kūnais ir taisyklinga mityba, o kitos merginos tėvai neseniai išsiskyrė, tad jie nutarė, kad verta pasikonsultuoti su gydytoju dietologu, jog dėl patirto streso neįvyktų kas bloga… Keturių anoreksija sirgusių mergaičių tėvai jau žinojo, kokia bėda kamuoja jų atžalas, tačiau patiems anorektikams yra nesuvokiama, kad jie serga anoreksija. Anorektikams būdingas perfekcionizmas - tai dažnai labai gerai besimokantys paaugliai, kurie siekia būti tobuli protu, žiniomis, kūno formomis. Bet reikia nepamiršti, kad anoreksija yra labai sunki liga.”
Ar anoreksija pagydoma?
„Apie 70 proc. sergančiųjų anoreksija atstato svorį per 6 mėnesius nuo gydymo pradžios ir pasiekia taip vadinamą ligos remisiją, tačiau 15-25 proc. pacientų liga atsinaujina. Net 5-20 proc. sergančiųjų anoreksija miršta. Tokia - žiauri šios ligos statistika, - pasakojo dr. E. Gavelienė. - Anoreksija tai - psichinė liga. Tos mergaitės negimė „anorektikėmis“, tačiau jų gyvenime atsirado tam tikros situacijos, vadinamieji provokaciniai veiksniai, kurie išprovokavo ligos vystymąsi. Kokie veiksniai? Dvi mergaitės atėjo dėl savo kūno formų, prisiklausiusios aplinkinių komentarų, neva jos storos ir negražios. Kitai mergaitei stresą ir anoreksiją sukėlė tėvų skyrybos, tad vaikas susirgo dėl išsiskyrusios šeimos. Reikia pabrėžti, jog nesantaika ar susvetimėjimas šeimoje - labai dažnas provokacinis veiksnys. Stresas vaikui gali sukelti ir nutukimą. Bet kokiu atveju reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Šiai dienai sakau, ačiū Dievui, nutukimo atvejų turime daugiau nei anoreksijos, nes anoreksija tai liga, kurią lydi ir mirtingumo rizika. Nutukimas dar leidžia pagyventi…”
Pokalbis apie grožio standartus
Kartu su 11-os ir 15-os metų dukterimis filmą žiūrėjusi A. Jasaitytė-Čeburiak sako, kad „Akiplėša“ yra edukuojantis filmas. „Po seanso su mergaitėmis pasikalbėjome, kokią didelę kainą žmonės moka mėgindami pritapti prie kitų ir svajodami pamatyti pasaulį - regis, ko tik dėl to nepadarytum. Tai galėjo labai liūdnai pasibaigti, net mirtimi. Pasikalbėjome, kad svarbiausia yra draugystė ir visgi geriau rinktis su draugais žaisti krepšinį. Mergaitės net susigraudino.“
Žiūrovai kalba, kad „Akiplėša“ rezonuoja ir šiuolaikiniams, ir 1990-ųjų ar 2000-ųjų paaugliams, o paklausta, apie ką jai pačiai yra šis filmas, Aistė šypsosi: „Na, aš ir esu tas buvęs 90-ųjų modelis, tad mane liečia ir asmeniškai, sukelia prisiminimus. Tik aš nepasirinkau tokio desperatiško būdo, to nepatyriau. Ir kirminų nerijau, nors apie juos tikrai girdėjau.“
„Žinoma, tai nėra mano istorija, nes nepatekau į tokią abejotiną modelių agentūrą. Mano tėtis anuomet kiekvieną sutarčių sakinį skaitė kartu su advokatais, ginčijosi dėl sąlygų ir įgriso tiems užsieniečiams. Tada aš net verkiau ir galvojau, kad jis nori sužlugdyti mano norus pažinti pasaulį“, - juokiasi Aistė, galiausiai vis dėlto išskridusi į savo pirmąją darbinę kelionę į Japoniją.
Grožio standartai ir centimetrai
Aistė šypsosi prisiminusi, kaip grožio standartai gali priklausyti ne tik nuo laikmečio, bet ir nuo aplinkos, kurioje esi. „Šešiolikos aš buvau vaikas kaip pagaliukas - labai liesa, net per liesa. Valgiau batoną su uogiene, kad tik priaugčiau svorio. Iš manęs mokykloje šaipėsi, kad esu anoreksikė, distrofikė ir nors dar pati nežinojau, ką reiškia šie žodžiai, juos puikiai įsiminiau. O paskui, patekus į modelių pasaulį, visgi pasirodė, kad tai yra mano privalumas - pasirodo, atitinku kažkokius grožio standartus, tad savęs suvokimas labai pasikeitė.“
„Bet laikui bėgant tas centimetrų matavimas įgrįso - matydavau, kaip mano draugėms vis sakydavo, kiek jos turi numesti. O vėliau ir man pačiai atėjo tokia diena, kai kūnas ėmė keistis, pradėjau bręsti ir moteriškėti. Tai būdavo didžiulis stresas - galiu labai gerai tapatintis su tuo, ką patyrė filmo herojės. Mane labai erzino, kad turėjau apie tai galvoti. Buvau socialus ir ekstravertiškas vaikas, tad kasdienybėje užsimiršdavau, bet artėjant darbui, kildavo stresas: ar tilpsiu į tą rūbą? Ar užsisegs nugaroje, ar neužsisegs? Tai pradėjo kankinti“, - prisimena Aistė.
„Nebuvau iš tų modelių, kurie nieko nevalgė. Būdavo, pusę dienos stengiesi nevalgyti, o tada užsimanai ir sau valgai. Mano vidus ir intuicija mane vedė taip, kad nepasinerdavau į kraštutinumus. Taip, eidavau į sporto klubą, tačiau nealindavau savęs nei sportu, nei badu. Bijojau, kad jei nevalgysiu, mano dantys pradės gesti, slinks plaukai ir sukris oda. Buvau sąmoningas vaikas“, - sako Aistė.
Nuo išorės link vidaus
10 metų itin sėkmingą tarptautinę modelio karjerą dariusi Aistė atskleidžia, kad šis darbas ją paskatino pasirinkti psichologijos studijas. „Man buvo skaudu, kad nuolat vertina ir mano, ir kitų merginų išorę bei žiūri į žmogų kaip į objektą. Žmogus vertinamas vien pagal išvaizdą - panašiai, kaip arklį vertina pagal dantų būklę. Tai buvo labai paviršutiniška ir skaudėjo, kad esu niekam neįdomi kaip žmogus, o aš norėjau bendrauti, draugauti, dalintis. Greičiausiai todėl ir pasirinkau psichologiją - mane užjautrino tai, kad viskas sukosi tik apie išorę. O kur tada laimė, kur žmogaus pasaulis, kur ta pilnatvė, kas mus užpildo? Aukštosios mados industrijoje mačiau, kaip tie sėkmingi žmonės vartoja narkotikus, be paliovos geria, nejaučia pasitenkinimo, yra pavargę, nusidirbę.“
Gyvendama ir dirbdama Paryžiuje, Aistė pradėjo neakivaizdines psichologijos studijas Lietuvoje. „Ilgėjausi namų ir labai norėjau grįžti į Lietuvą, todėl būtent čia pasirinkau studijuoti - kad būtų galimybė grįžti namo. Bebaigiant magistro studijas, svarsčiau, ką gi man toliau dirbti, nuo ko pradėti naują karjerą, tad pamaniau, imsiuosi to, ką geriausiai esu patyrusi savo kailiu - spaudimą dėl maisto, išorės, lieknėjimo. Tad pasiprašiau savanoriauti į Valgymo sutrikimų centrą, kur pradėjau kaupti naują profesinę patirtį.“
Vėliau jos profesinė veikla valgymo sutrikimais neapsiribojo - šiuo metu ji yra Jungistinės krypties psichologė-psichoterapeutė, psichoanalitikė. „Stojau į kitą pusę - pagalbos, o ne grožio kulto, jaunystės, nevalgymo palaikymo ir eskalavimo. Nes grožio kulte niekas tos laimės neranda - na ir kas, kad sulieknėsi, bet būsi vienas, depresyvus, be socialinių įgūdžių, sustos ir psichologinis, ir fiziologinis tavo augimas. Jokios svajonės šitaip neišsipildys - tai yra labai didelė apgaulė, iliuzija.“
Šiuo metu per paauglystę brendantiems jaunuoliams Aistė linki pirmiausiai susidraugauti su savimi. „Už to didelio noro kurti išorę slypi giluminis poreikis būti mylimiems ir pamatytiems, bet nereikia apsigauti - jūsų atvaizdas nekuria ryšio. Jis kuriamas santykiu, elgesiu, rūpesčiu, girdėjimu, o tam, kad kurtum ryšį su kitu, svarbu mokėti priimti save. Tad linkiu savimi rūpintis, save globoti ir nenuvertinti. Puikiai matome, kaip dabar pasaulyje visi tampa labai panašūs siekdami kažkokio paveikslėlio. Ir tai yra visiškai neįdomu, nes išskirtinumas yra savitumas. Patikėkite, net jei pakeisite nosį ar kitą kūno dalį, toks pokytis tikrai neatneš pripažinimo jausmo. Kuriantis, o ne griaunantis žmogus yra labiau matomas ir pripažįstamas.“
Anoreksijos ikona
"Anoreksijos ikona" mirė jau lapkričio 17-ąją, rašo portalas "20min.ch". Vienas modelio draugų, šveicarų atlikėjas Vinsentas Bigleris (Vincent Bigler) pasakojo, kad I. Karo likus 15 dienų iki mirties buvo paguldyta į ligoninę dėl plaučių uždegimo. I. Karo 2007-aisiais išgarsėjo visame pasaulyje, kai nusifotografavo kampanijai "Ne - anoreksijai". 1,65 metro ūgio I. Karo nuo 13-ųjų savo gyvenimo metų sirgo anoreksija. 2006-aisiais ji tesvėrė 25 kg, ją ištiko koma.
Įstatymai prieš anoreksiją
Apie perkarusius modelius pradėta diskutuoti prieš kelerius metus. 2007 metų vasarį nuo anoreksijos mirė 21 metų brazilų manekenė. Jos ūgis buvo 1,70 m, o svoris - mažiau nei 40 kg. Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, draudžiančia modeliais dirbti merginoms, kurių kūno masės indeksas yra žemiau tam tikros ribos. Iš podiumu žingsniuojančių skeletų parado nuolat iškrenta po labiausiai nusibadavusį kareivį. Jaunos, gražios ir iki tol buvusios sveikos merginos, laikydamosi alinančių dietų, beveik nieko nevalgydamos suserga ir miršta. 2006 m. Būdama 172 cm ūgio, ji svėrė tik 40 kilogramų. Nervinė anoreksija, kuria mergina sirgo, baigėsi inkstų nepakankamumu ir mirtimi. Ji nuolat labai mažai valgė, ypač dažnai griebdavosi sekinančių pomidorų ir obuolių dietų. Modelio mirtis sukėlė atgarsį visuomenėje, tačiau į gatves su plakatais nė vienos pasaulio šalies modeliai ir jų artimieji protestuoti nėjo. Numatyta, kad jų kūno masės indeksas negalėtų būti mažesnis negu 18,5, pavyzdžiui, 180 cm ūgio manekenė privalo sverti ne mažiau negu 60 kilogramų. Po rezonansinės Brazilijos modelio mirties Niujorko mados namuose vykusiame mados renginyje pasirodė tik rekomendacinių šių namų pasiūlymų gydyti mitybos sutrikimus, kviečiančių atsisakyti alkoholio ir narkotikų, o paauglėms siūloma dirbti trumpesnę darbo dieną. Tik tiek. O kaip į manekenės Reston mirtį reagavo Brazilijos madų pasaulis? Ten apie šią bėdą prabilo ne pavieniai asmenys, o pradėta visa kampanija.
Prancūzijoje priimtas įstatymas, pagal kurį agentūrų, pažeidusių šį teisės aktą, vadovams gresia iki šešių mėnesių įkalinimas ir 75 tūkst. eurų bauda. Antrasis teisės aktas sako, kad bet kurio tinklalapio, skatinančio skaitytoją „siekti perdėto lieknumo, propaguojant ilgalaikius maitinimosi apribojimus, sukeliančius mirties arba sveikatos sutrikimo riziką“, vadovams grės iki vienerių metų laisvės atėmimo ir iki 100 tūkst. eurų bauda. Sveikatos apsaugos ekspertų duomenimis, Prancūzijoje nuo anoreksijos kenčia apie 30-40 tūkst. žmonių.
tags: #manekenes #anoreksija #griuna #nuo #podiumo