Nemedikamentiniai Depresijos Gydymo Metodai: Alternatyvos ir Papildomi Būdai

Depresija - tai dažnas ir ilgalaikis psichikos sveikatos sutrikimas, kuris sukelia didelę negalią ir didina bendrą ligų naštą. Nors medikamentinis gydymas yra dažnas pasirinkimas, svarbu atsižvelgti į ligos sunkumą, paciento norus ir galimybes taikyti alternatyvius gydymo metodus. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius nemedikamentinius depresijos gydymo metodus, įskaitant psichoterapiją, šviesos terapiją, transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS), savipagalbos strategijas ir gyvenimo būdo pokyčius.

Medikamentinis Depresijos Gydymas: Kada Jis Būtinas?

Depresijos gydymas vaistais yra parenkamas itin skrupulingai įvertinus paciento būklę, atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį, simptomus bei ligos eigą. Antidepresantai skiriami tiek sergant lengva, tiek vidutine ar sunkia ligos forma. Vaistų spektras yra labai platus. Pavyzdžiui, triciklių antidepresantų grupė, kuriai priklauso doksepinas, nortriptilinas, amitriptilinas ir kiti, yra puikiai ištirta, išaiškintas vaistų veiksmingumas, jų savybės, teigiamas bei galimas šalutinis poveikis, todėl jų vartojimas yra patvirtintas ir saugus. Šios grupės vaistai nėra brangūs, tad prieinami daugeliui pacientų. Visgi verta pažymėti, jog, kaip ir daugelis vaistų, šie irgi gali sukelti šalutinių reiškinių, kurie, teigiama, pasireiškia gana dažnai. Prie šalutinio šios grupės antidepresantų poveikio galime priskirti mieguistumą, burnos džiūvimą, vidurių užkietėjimą ir kt.

Dar viena antidepresantų grupė yra selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, pavyzdžiui, fluoksetinas, sertralinas ar kiti. Jie gana veiksmingai šalina depresijos simptomus, tačiau puiku tai, jog sukelia palyginti nestiprų ir kur kas mažiau neigiamai gyvenimo kokybę veikiantį šalutinį poveikį. Tai tik kelios antidepresantų grupės, tačiau jų pasirinkimas platus. Kodėl vaistus gali skirti tik gydytojas? Atsakymas paprastas - vaistų veikimo spektras skiriasi, tad būtina identifikuoti simptomus, ligos eigą, kad galima būtų parinkti tinkamiausius medikamentus, nes vieni jų padeda kovoti su nemiga, o kiti, atvirkščiai, su mieguistumu ir pan.

Psichoterapija: Pagrindinis Nemedikamentinis Gydymo Metodas

Pagrindinis nemedikamentinis depresijos gydymo metodas yra psichoterapija. Jos efektyvumas nenusileidžia farmakologiniam gydymui, tačiau itin svarbi pacientų atranka ir jų motyvuotumas. Psichoterapija apima įvairias technikas ir metodus, skirtus padėti pacientams suprasti ir įveikti savo emocinius sunkumus. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš labiausiai paplitusių ir veiksmingų psichoterapijos formų, padedanti pacientams identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius.

Kada Psichoterapija Yra Tinkama?

Esant lengvai ar vidutinei depresijos formai, galima apskritai išsiversti be gydymo vaistais, pasitelkiant psichoterapiją. Dažnai efektyvus gydymas susideda iš psichologinio ir medikamentinio gydymo kombinacijos.

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

Šviesos Terapija: Gydymas Šviesa

Šviesos terapijoje naudojamos skirtingos spalvos pacientui padeda susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, pavyzdžiui, nerimu ar depresija. Be to, gerina miegą. Anot Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus medicinos psichologės Gertrūdos Klimavičiūtės, šviesos terapija - tai nemedikamentinis, bekontaktis gydymas intensyviu šviesos srautu: naudojamos šviesos terapijos lempos, kurios skleidžia šviesos spindulius. „Jie yra ryškesni už įprastą patalpų apšvietimą, bet ne tokie ryškūs kaip saulės šviesa vasarą. Šviesos lempos tik imituoja saulės spindulių poveikį, bet žmogaus organizmą veikia panašiai,“ - pasakoja G. Klimavičiūtė.

Kam Rekomenduojama Šviesos Terapija?

„Šviesos terapija rekomenduojama kenčiantiems nuo sezoninio afektinio sutrikimo, nerimo, depresijos, panikos priepuolių, nemigos, apatijos, migrenos, deviantinio (linkęs į visuomenei pavojingą destrukciją) elgesio, apatijos, astenijos - lėtinio nuovargio. Ši terapija tinka pacientams, susidūrusiems su miego sutrikimais, kai kankina košmarai, valgymo sutrikimai, nerviniai tikais, socialinė dezadaptacija. Be to, šviesos terapija taikoma pacientams, patiriantiems skausmą, ji padeda gyti žaizdoms po operacijos. Turbūt, sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, nes šviesos terapija tinka ir yra naudinga visiems. Šviesos terapija netinka žmonėms, kurie yra jautrūs šviesai, taip pat glaukoma, katarakta, geltonosios dėmės degeneracija sergantiems žmonėms. Šviesos terapija labai tinka gydyti migrenai , bet netaikoma, kai žmogus patiria migrenos priepuolį,“ - apie tai, kokiems žmonėms gali būti taikoma šviesos terapija pasakoja G.

Šviesos Terapijos Istorija ir Taikymas

Šviesos terapija pradėta taikyti prieš keturis dešimtmečius. Pirmas gydymas šviesa pradėtas 1984 metais. „Nuo to laiko gydymas šviesa tik tobulėjo. NVI naudojamos 10 tūkst. ir 5 tūkst. liuksų skleidžiančios šviesos lempos. Namuose tokio intensyvumo šviesos su buitiniais apšvietimo prietaisais neišgausime. Tačiau yra būdų taikyti sau gydymą šviesa. Ryškią saulėtą dieną gaunamas 50 tūkst. liuksų šviesos intensyvumas. Harvardo mokslininkų teigimu, jeigu saulėtą dieną, apsaugodami akis akiniais nuo saulės, pusvalandį pasivaikščiosite gryname ore, tai jus paveiks teigiamai. Šviesos lempos būna ir silpnesnio intensyvumo - 2,5 tūkst. liuksų, bet prie tokio intensyvumo lempos reikėtų praleisti mažiausiai valandą kasdien, tam tikrą laikotarpį.

Harvardo mokslininkai 10 tūkst. liuksų skleidžiančias šviesos lempas prisiskiria prie šviesos, kurią gauname niūrią dieną. Naudojant 10 tūkst. liuksų šviesos intensyvumą, lempos statomos 40-60 cm atstumu nuo veido. Naudojant perpus mažesnį šviesos intensyvumą, lempos statomos 20-30 cm atstumu nuo veido. Specialistė pabrėžia, kad vykstant šviesos terapijai, pacientui nereikia specialiai žiūrėti į lempą. „Nėra rekomenduojama intensyviai žiūrėti į šviesos šaltinį. Pacientui reikia tik būti šviesoje, jis gali užsiimti sau patogia veikla. Jei procedūra taikoma palatoje, pacientas gali skaityti knygą, valgyti, kalbėti telefonu. NVI dažniausiai taikome šviesos lempų skleidžiamą šviesą kartu su muzikiniu fonu bei relaksacijos užsiėmimu, tokiu atveju užsiėmimas trunka 30 minučių - tiek, kiek trunka relaksacijos įrašas,“ - pasakoja G.

Šviesos Poveikis Cirkadiniam Ritmui

Lempos šviesa veikia vieną iš jutiminių organų - akis. „Per akis mes gauname daugiausiai informacijos apie aplinką. Be to, akyse yra specialūs receptoriai, kurie fiksuoja, kiek ryškios šviesos gauname per dieną, ir perduoda tą informaciją smegenims. Šviesos lempos veikimas pagrįstas šviesos poveikiu cirkadiniam ritmui - fiziniams ir psichiniams pokyčiams, vykstantiems per dieną. Cirkadinis ritmas yra natūralus smegenų procesas, reguliuojantis fiziologinius pokyčius, lemiančius miego ir pabudimo ciklą. Normalus cirkadinis ritmas dera su dienos ir nakties ciklu. Cirkadiniai ritmai yra fizinių ir psichinių funkcijų ciklai, vykstantys daugumoje žmonių organizmų per parą. Kūnas atlieka įvairias funkcijas, priklausomai nuo to, kur žmogus yra miego-budrumo cikle. Pavyzdžiui, ląstelių augimas ir psichinė funkcija didėja budrumo metu, o miego metu sumažėja medžiagų apykaitos greitis ir kūno temperatūra,“ - pasakoja G. Klimavičiūtė.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil

Anot medicinos psichologės, šviesa būtinai reikalinga kasdieniams kūno cirkadiniams ritmams sureguliuoti. „Cirkadiniai ritmai be dienos šviesos sutrinka. Hormonai taip pat yra svarbi šių ciklų dalis. Kai viskas veikia tinkamai, likus maždaug dviem valandoms iki žmogaus pabudimo, organizmas išskiria padidėjusį adrenalino ir kortizolio kiekį, kad pasiruoštų dienos veiklai. Melatoninas, miegą skatinantis hormonas, pakyla reaguodamas į tamsą ir greitai mažėja, kai žmogų veikia ryški šviesa. Taigi, žmonės, kurie dienos metu negauna pakankamai šviesos arba net negauna tinkamo spektro šviesos, gali patirti sutrikusius cirkadinius ritmus,“ - apie šviesos svarbą organizme vykstantiems fiziniams ir psichiniams procesams kalba G.

Spalvų Terapija

Kalbant apie spalvinių filtrų naudojimą šviesos terapijoje, uždėjus spalvos filtrą, pakeičiame šviesos toną. O šviesos tono poveikis žmogui yra labai subjektyvus ir individualus. Visos spalvos skirstomos į trumpų ir ilgų bangų spalvas. Atitikmuo trumpoms ir ilgoms spalvų bangoms yra skirstymas į šiltas ir šaltas spalvas. Pirmoji grupė - geltona, oranžinė, raudona - turi stimuliuojantį poveikį. Antroji grupė - žalia, mėlyna - turi raminantį poveikį. Kalbant apie spalvų poveikį, būtina paminėti tyrėjų pastebėjimus, kad emociniam spalvos poveikiui yra svarbu ne tiek spalvos tonas, o jos sodrumas ir šviesumas.

Spalvų Poveikis Emocinei Būklei

  • Raudona: Ryškiausia, karščiausia, turi sužadinantį poveikį smegenų neuronams.
  • Oranžinė: Vieniems šilta, jauki, kitiems - erzinanti spalva. Yra manoma, kad oranžinis tonas stimuliuoja, bet nevargina. Gali padėti įveikti liūdesį ir nusivylimą. Taip pat gali suteikti energijos, didinti gyvybingumą.
  • Geltona: Stimuliuoja smegenų darbą, teigiamai veikia atmintį, šalina negatyvumą. Atgaivina ir pagyvina, nuteikia optimizmui, padeda susikaupti ir įveikti slogią nuotaiką.
  • Žalia: Gaivina, ramina, atpalaiduoja, atkuria pusiausvyrą. Padeda kovoti su baimėmis ir fobijomis, mažina streso lygį. Normalizuoja miegą ir atkuria gyvybingumą, įkvepia optimizmo, didina koncentraciją ir darbingumą.
  • Mėlyna: Ramina, atpalaiduoja. Padeda pajusti saugumą, dėl to mažėja neigiami išgyvenimai dėl įkyrių minčių.

Svarbu pabrėžti, kad viskas yra labai individualu ir subjektyvu.

Šviesos Terapijos Aktualumas Lietuvoje

G. Klimavičiūtė atkreipia dėmesį, kad kadangi Lietuvoje žiemą gauname gerokai mažiau saulės šviesos, nei vasarą, ši terapija aktualesnė šaltuoju metų laiku. „Praėjusią žiemą buvo vos 7-8 saulėtos dienos. Kai mums trūksta saulės šviesos, mažėja darbingumas, judrumas, energingumas, pasitenkinimas gyvenimu. Padidėja mieguistumas ir apetitas, apatija. Peršasi akivaizdi išvada, kad šviesos terapijos aktualumas didesnis turėtų būti rudenį ir žiemą.

Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS): Naujas Gydymo Metodas

Mokslininkų komanda iš Kalifornijos universiteto Los Andžele išmėgino transkranialinės magnetinės stimuliacijos (TMS) metodą, kuris per kaukolę skleidžia magnetinius impulsus. Šie impulsai sukelia silpną elektros krūvį, kuris padeda normalizuoti biocheminę pusiausvyrą smegenyse. Bandymų, atliktų su 300 pacientų, sirgusių sunkia depresijos forma, rezultatai parodė, kad 58 proc. patyrė teigiamą tokio gydymo poveikį, o daugiau kaip trečdalis (37 proc.) perėjo į remisiją. Šis tyrimas buvo pristatytas per kasmetinį Amerikos psichiatrų sąjungos suvažiavimą.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

„Pacientų būklės pagerėjimas rodo, kad nemedikamentinis gydymas TMS metodu ne tik sumažina simptomines pacientų kančias, bet ir palengvina depresijos sukeliamą nedarbingumą, todėl reikšmingai pagerėja depresija sergančių žmonių galimybės grįžti prie veiklos namuose, darbovietėje ar bendruomenėje“, - sakė tyrimo autorius, daktaras Ianas Cookas. Per pusvalandžio trukmės procedūrą pacientas paguldomas po gydomąja elektromagnetine rite. Maždaug 2,5 cm gylyje po kaukolės kaulais aparatas sukelia elektromagnetinį lauką tose smegenų žievės srityse, kurios yra atsakingos už nuotaiką. Šis magnetinis laukas savo stiprumu prilygsta tam, kuris sukuriamas magnetinio rezonanso tomografijos metu, ir smegenyse sukelia silpnas elektros sroves. Jos stimuliuoja neuronų veiklą, kuri, kaip manoma, gydo depresiją.

TMS Privalumai

Gydymo TMS šalininkai tvirtina, kad šis metodas veikia tik konkrečią organizmo sritį ir sukelia tik nežymų galvos skausmą. Po penkias savaites trukusio TMS gydymo pacientų, turėjusių didelių problemų dėl nerimo ir depresijos, skaičius sumažėjo 42,2 proc. Ankstesnis tyrimas taip pat parodė, kad ši terapija buvo dvigubai efektyvesnė mažinant depresijos simptomus negu placebas.

Savipagalba ir Gyvenimo Būdo Pokyčiai

Pirmasis pasirinkimo metodas gali būti papildomas ir gyvenimo būdo pokyčiais - fiziniu aktyvumu, dieta, relaksacijomis, žalingų įpročių nutraukimu. Tai ne tik palengvina ligos simptomus, bet ir apsaugo nuo gretutinių somatinių būklių. Savipagalba apima geresnį sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimą. Kitaip sakant - tinkamos ir Jums suprantamos žinios apie depresiją ir jos įveikos būdus. Antra, tinkamas gyvenimo būdas, kuris savijautą gali reguliuoti gerokai labiau nei dažnas įsivaizduoja.

Natūralios Priemonės

Jei norite ligą gydyti netradicinėmis priemonėmis be vaistų, turėtumėte žinoti, jog nuo seno depresijos gydymui naudota yra jonažolė. Ji sėkmingai naudojama gydyti lengvai depresijos formai. O kai kurie tyrimai atskleidžia, jog jonažolės ir valerijono ekstrakto duetas yra dar efektyvesnis. Tačiau nors ir galimi netradiciniai, natūralūs gydymo variantai, visgi jis nepakeis specialisto konsultacijos.

Atpalaiduojančios Vonios

  • 5 litrais vandens užplikykite po 100 g čiobrelių, valerijonų šaknų ir barkūnų. Mišinį palikite porai valandų pastovėti.
  • Dar vienas mišinys atpalaiduojančiai voniai - 5 litrais vandens užplikykite 200 g valerijonų šaknų.
  • 5 litrais vandens užplikykite apynių spurgų, pipirmėčių lapų ir gerą saują pelyno.

Kada Kreiptis Pagalbos?

Aktualus bipolinės depresijos gydymas, pogimdyminės, paauglių depresijos gydymas, alkoholinės depresijos ar kitos rūšies depresijos gydymas? Nedelskite ir kreipkitės pagalbos. Pagalba sergantiems depresija gali būti suteikta nepriklausomai nuo to, ar gyvenate Panevėžyje, Vilniuje, Palangoje, Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje, ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste. Šios ligos gydymas gali būti vykdomas stacionare, sanatorijoje, pagalbą teikia ir depresijos gydymo centrai bei kitose specializuotos įstaigos. Taip pat galimas ir nemedikamentinis savarankiškas depresijos gydymas namuose, tačiau šiuo atveju pacientas turi būti prižiūrimas gydytojo, t. y.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir/arba psichologą. Ši pagalba Jums nieko nekainuos. Būtinai pasinaudokite ne tik konsultacijos pas psichiatrą galimybe, kurios metu Jums greičiausiai bus paskirti vaistai, bet aktyviai prašykite konsultacijos pas psichologą. Tiesa, paprastai nemokamų konsultacijų pas psichologą kiekis Psichikos sveikatos centruose būna ribotas (pvz., iki 10 konsultacijų per metus). Ir dažniausiai toks trumpas laikas nėra pakankamas ilgalaikiams sunkumams spręsti.

tags: #nemedikamentinis #depresijos #gydymas