Autizmas - tai sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, paveikiantis žmogaus elgesį, komunikaciją bei socialinę sąveiką. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip autizmo samprata ir požiūris į autistiškus asmenis keitėsi laikui bėgant, kokie socialiniai iššūkiai kyla autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintiems asmenims ir kokios pagalbos priemonės bei metodai yra taikomi Lietuvoje. Taip pat aptarsime socialinių įgūdžių svarbą, jų lavinimo metodus, kada pradėti mokymą ir kaip padėti autistiškam vaikui įgyti būtinus įgūdžius. Apžvelgsime, kaip mokymo įstaigos ir tėvai gali sukurti tinkamiausias ugdymo programas, kaip socialinių istorijų metodas veikia įvairiose socialinėse situacijose.
Autizmo sampratos raida
Iki pat šių dienų autizmo priežastys nėra iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.
Anksčiau autizmas buvo mažai suprantamas ir dažnai klaidingai interpretuojamas. Autistiški asmenys susidurdavo su stigma, atskirtimi ir nepakankama pagalba. Tačiau bėgant metams, moksliniams tyrimams ir visuomenės sąmoningumui augant, požiūris į autizmą ėmė keistis.
Šiuo metu autizmas suvokiamas kaip neurovystymosi sutrikimas, pasireiškiantis socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio sunkumais. Vis labiau pripažįstama, kad autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys yra unikalūs ir skirtingi, turintys savų stiprybių ir silpnybių.
Socialiniai iššūkiai ir socialinių įgūdžių svarba
Gyvename pasaulyje, kuriame asmens elgesį reguliuoja socialinės taisyklės, normos. Dažnai tai nerašytos, bet visuotinai priimtos elgesio taisyklės, kurios leidžia prognozuoti žmonių elgesį įvairiose gyvenimo situacijose. Socialinio funkcionavimo deficitas yra vienas iš esminių autizmo požymių, todėl socialinių įgūdžių ugdymas yra itin svarbus.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažnai nesupranta socialinio bendravimo taisyklių, intuityviai nejaučia bendravimo ypatumų, neatliepia kitų žmonių emocijų. Nemokėdami komunikuoti priimtinu būdu jie demonstruoja netinkamą elgesį: pyktį, įniršį, agresiją ir pan., kas gerokai apsunkina vaikų prisitaikymą bendruomenėje. Dėl šių sunkumų vaikams sunku vystyti ir palaikyti reikšmingus santykius.
Daugumai vaikų socialiniai įgūdžiai, tokie kaip savo eilės laukimas ar pokalbio palaikymas, įgyjami lengvai ir greitai. Tačiau autistiškiems vaikams šis procesas yra gerokai sunkesnis. Tipinis socialinių įgūdžių raidos nepakankamumas pasireiškia sunkumais užmezgant pokalbį, reaguojant į kitų norą kalbėtis, palaikant akių kontaktą, interpretuojant neverbalinius signalus ir suvokiant kitų žmonių perspektyvas.
Nepakankamai išlavinti socialiniai įgūdžiai gali sukelti rimtų problemų, tokių kaip mokymosi sunkumai, atstūmimas bendraamžių, nerimas, depresija ir kitos neigiamos pasekmės. Ilgą laiką vyravo klaidinga nuomonė, kad autistiški vaikai nenori bendrauti, tačiau daugelis jų iš tiesų siekia bendravimo, tik neturi pakankamai išvystytų efektyvios komunikacijos įgūdžių.
Pagalbos priemonės ir metodai
„Išmokti socialinio elgesio svarbi vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, ugdymo ir reabilitacijos programos dalis. Socialinės istorijos - vienas iš socialinių įgūdžių mokymosi instrumentų, kuris leidžia autistiškiems vaikams suprasti situaciją, išmokti tinkamai elgtis įvairiose aplinkose: parduotuvėje, žaidimų aikštelėje, ugdymo įstaigoje ir kitur. Nors socialinių istorijų metodas pirmiausia buvo sukurtas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, jis puikiausiai gali būti taikomas nekalbantiems, turintiems mokymosi ar intelekto sutrikimą turintiems vaikams“, - teigia L. Mikulėnaitė.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai Aristotelio socialinės psichologijos principai
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir prašyti siuntimo pas neurologą.
Socialinių įgūdžių lavinimo metodai
Renkantis ar kuriant socialinių įgūdžių programas, rekomenduojama remtis moksliniais įrodymais pagrįstomis teorijomis. Nors idealu būtų grįsti socialinių įgūdžių programas moksliniais tyrimais, šioje srityje tyrimai dar tik pradedami. Daugumai socialinių įgūdžių ugdymo programų trūksta griežto mokslinio įvertinimo. Vis dėlto, svarbu remtis ekspertų atliktais tyrimais ir apžvalgomis.
Apžvelgiant socialinių įgūdžių mokymo programas, sukurtas autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims, vienas metodas, kuris atitinka griežtus įrodymais pagrįstos praktikos (EPP) kriterijus, yra videomodelingas. Tai mokymo būdas, kai asmuo mokosi žiūrėdamas vaizdo įrašą, kuriame demonstruojami socialiniai įgūdžiai, ir vėliau bando atkartoti parodytą elgesį. Tyrimai rodo, kad videomodelingas yra veiksmingas tobulinant įvairius įgūdžius, tokius kaip žaidimas, bendravimas, pokalbio užmezgimas ir įsijautimas į kitą žmogų.
Kiti daug žadantys metodai:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinę ir bendravimo psichologiją
- Socialinės istorijos: Tai trumpos istorijos, apibūdinančios konkrečias socialines situacijas, elgesio lūkesčius ir teigiamą poveikį, jei elgiamasi tinkamai. Nors "Socialinių istorijų" veiksmingumas mokant socialinių įgūdžių yra abejotinas, rekomenduojama atidžiai stebėti ir vertinti šio metodo efektyvumą kiekvienu individualiu atveju.
- Socialinių įgūdžių grupės: Tai užsiėmimai nedidelėms autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų grupėms, kuriuose socialinis elgesys ir įgūdžiai yra išskaidomi į atskirus komponentus ir mokomi žingsnis po žingsnio, taikant Taikomosios elgesio analizės (ABA) principus. Nors nėra atlikta metaanalizių apie šio metodo efektyvumą, jis gali būti daug žadantis, jei remiamasi EPP kriterijus atitinkančiomis mokymosi programomis ir technikomis.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Šios terapijos tikslas - plėsti žmogaus supratimą apie socialinį pasaulį ir padėti suprasti mintis bei jausmus, slypinčius už netinkamo elgesio. Tyrimai rodo, kad KET gali būti naudinga gerinant įsijautimo, emocijų valdymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžius.
- Savistabos mokymas: Tai procedūros, kai asmuo pats stebi ir pastiprina savo elgesį. Nors tyrimų apie šio metodo veiksmingumą mokant socialinių įgūdžių autizmo spektro sutrikimą turinčius asmenis yra nedaug, kai kurie tyrimai rodo teigiamus rezultatus.
- Veikla pagrįstos programos: Šis metodas remiasi ypatingais autizmo spektro sutrikimą turinčio žmogaus įgūdžiais arba interesais (pavyzdžiui, žaidimas LEGO kaladėlėmis, kompiuterinių įgūdžių grupė) ir gali veiksmingai stiprinti mokomus įgūdžius, slopinti netinkamą elgesį bei didinti norą būti su bendraamžiais.
- Bendraamžių tarpininkavimas: Tai užsiėmimai, kuriuose bendraamžiai (dažniausiai klasės draugai) pateikia socialinių įgūdžių instrukcijas ir įgyvendina mokymo programą. Aprašomųjų tyrimų apžvalgos teigia, kad socialinių įgūdžių mokymas tarpininkaujant bendraamžiams yra veiksmingas, tačiau metaanalizės rezultatai yra abejotini.
- Tėvų mokymai: Vaikų tėvų mokymai padeda reikšmingai sumažinti vaikų elgesio problemas ir mokyti vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Konkrečiai, Franke ir Laugeson sukūrė draugystės įgūdžių mokymo programas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams bei paaugliams, kuriose svarbus komponentas yra tėvų mokymas.
Palaipsnis socialinių įgūdžių mokymo modelis
Prieš pradedant mokyti socialinių įgūdžių, būtina detaliai įvertinti esamą jų lygį. Įvertinus, svarbu atpažinti skirtumą tarp sunkumų, patiriamų įgyjant įgūdžius, ir sunkumų, patiriamų juos taikant. Remiantis šia informacija, pasirenkami intervencijos metodai. Pirmas žingsnis bet kurioje socialinių įgūdžių mokymo programoje turi būti pilnas esamo vaiko socialinės sąveikos lygio vertinimas. Šio vertinimo tikslas - atsakyti į klausimą, kas trukdo vaikui megzti ir palaikyti socialinius santykius. Vertinimas turi detaliai parodyti tiek stipriąsias, tiek ir silpnąsias vaiko buvimo bendruomenėje puses. Vertinimas turi būti sudarytas iš stebėjimo (natūralioje ir struktūruotoje aplinkoje), interviu (su tėvais, mokytojais, vaikais ir pačiu vaiku) ir standartinių vertinimo įrankių (įgūdžių, elgesio ir socialinių įgūdžių vertinimo testai).
Išmaniųjų technologijų panaudojimas
Autizmo spektro sutrikimas paliečia verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką bei elgesį. Autistiški asmenys dažnai turi sensorikos sutrikimų, todėl išmaniosios technologijos gali būti naudingos lavinant įgūdžius.
Technologijos gali padėti vaikams, kuriems sudėtinga kalbėti arba kurie visai nekalba, komunikuoti su kitais. Autistiški vaikai domisi ir yra imlūs technologijoms, todėl jiems lengviau mokytis naudojantis planšetiniais kompiuteriais ir kitomis išmaniosiomis priemonėmis. Technologijos taip pat gali padėti nuraminti vaiką, išlaikyti jo dėmesį bei suprasti emocijas.
Lietuvoje daugėja iniciatyvų kuriant lietuviškas programėles autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Logopedai sėkmingai naudoja kompiuterinius žaidimus kalbos lavinimui, o VU Santariškių klinikų Vaiko raidos centro iniciatyva buvo sukurta lietuviška alternatyviosios komunikacijos mobilioji aplikacija.
Socialinių istorijų metodas
Socialinių istorijų metodas skirtas padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina teigiamus elgesio pokyčius. Asociacijos „Lietaus vaikai“ iniciatyva išleista knyga „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams“ yra pirmasis vadovas lietuvių kalba apie socialinių istorijų kūrimą.
Knyga suteikia tėvams ir specialistams išsamias instrukcijas, kaip rašyti individualizuotas socialines istorijas savo vaikams, ugdytiniams. „Knygą sudaro trys dalys: intervencijos principai (teorija), realių socialinių istorijų pavyzdžių su paaiškinimais, kas yra gerai ir kontroliniu sąrašu (praktika), kad padėtų rašančiam istoriją atlikti tai teisingai. Perskaičius šią knygą ir ja naudojantis, specialistai ir tėvai bus pajėgūs savarankiškai parašyti socialinę istoriją savo vaikui, ugdytiniui“, - komentuoja K. Košel - Patil.
Anot L. Mikulėnaitės, naudojant socialinių istorijų metodą, galima vaikui išaiškinti socialinį kontekstą, padėti suprasti kitų žmonių lūkesčius ir norus, išmokti tinkamų elgesio būdų: „Kiekviena socialinė istorija - tai konkrečiam vaikui sukurta taisyklė, atsižvelgiant į jo ypatumus, sunkumus ir galimybes. Ši knyga - apie vaiko elgesį, jo adaptaciją, sugebėjimą gyventi visuomenėje, apie tai, be ko vaikui būtų itin sunku paaiškinti gyvenimiškas situacijas, įvykius ar tam tikrą veiklą - apie tai, ką vaikui, be socialinių istorijų metodo ypač sunku suprasti.“
Vidas Karvelis, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės pavaduotojas, dalijasi, kad naudoja terminą „socialiniai scenarijai“, nors Lietuvoje prigijo terminas „socialinės istorijos“: „Tenka pripažinti, kad mūsų kasdieniniame bendravime yra daug sutartinių, šabloniškų elementų, kurie palengvina bendravimą, daro jį paprastesniu ir lengviau suprantamu. Knygos autoriai genialiai suvokė šių standartinių scenarijų svarbą neurotipiškų asmenų bendravime ir sukūrė būdą kaip neuroįvairovės asmenims įsijungti į šį „teatrą“.
Autizmo stipriosios pusės
Kalbant apie autizmą, dažniausiai minime iššūkius ir sunkumus, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi, pavyzdžiui, dėmesys detalėms, puiki atmintis ir loginis mąstymas. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.
Patarimai tėvams, auginantiems autistiškus vaikus
- Mokykitės apie autizmą: Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina.
- Kreipkitės pagalbos į kitus: Nebijokite prašyti pagalbos iš specialistų ir kitų tėvų, auginančių autistiškus vaikus.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos: Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai geriausiai jaučiasi, kai žino, ko tikėtis.
- Raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių: Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
- Nepamiškite skirti laiko žaidimams: Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.
Ankstyvos intervencijos svarba
Ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos.