Šis straipsnis apžvelgia psichologės Marijos Giedraitytės-Guzikauskienės veiklos spektrą, pradedant pagalba žmonėms, patyrusiems smurtą, ir baigiant konsultacijomis tėvams, auginantiems vaikus skaitmeninėje eroje. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant interviu su pačia psichologe, policijos pareigūnų komentarus ir informaciją apie jos dalyvavimą projektuose, skirtuose tėvams.
Pagalba po užpuolimo: psichologinis atsitiesimas
Vienas iš M. Giedraitytės-Guzikauskienės veiklos aspektų yra pagalba žmonėms, patyrusiems užpuolimus. Straipsnyje pateikiamas konkretus atvejis, kai mergina, vardu Meda, tapo užpuolimo auka Pašilaičiuose. Po incidento Meda patyrė ne tik fizines, bet ir emocines traumas.
Normalios reakcijos į traumą
M. Giedraitytė-Guzikauskienė pabrėžia, kad po tokio įvykio normalu jausti stiprias emocijas, tokias kaip padidėjęs baimingumas, įtarumas ir priešiškumas žmonėms. Ji paaiškina, kad tokios reakcijos yra natūralus organizmo atsakas į grėsmę.
„Po užpuolimo yra normalu tikėtis padidėjusio baimingumo, atsikartojimo tokio įvykio sapnuose, apskritai priešiško nusiteikimo prieš žmones ir įtarumo - kai žmogus tai suvokia, jis greičiau nusiramina. Šitas įvykis žmogaus gyvenime buvo kažkas nenormalaus, o į tokius netikėtus įvykius žmogaus organizmas sureaguoja kaip į grėsmę, tai yra natūralu tikėtis tokių neįprastų reakcijų“, - teigia psichologė.
Saugumo jausmo atkūrimas ir orientavimasis
Psichologė teigia, kad tokiais atvejais žmogui padeda viskas, kas didina saugumo jausmą. Tai gali būti artimo žmogaus palaikymas arba pareiškimo policijai pateikimas. M. Giedraitytė-Guzikauskienė sako, kad pareiškimo į policiją pateikimas ir tikėjimas, kad užpuolikas bus surastas, padeda suvokti, kas nutiko, ir susiorientuoti situacijoje.
Taip pat skaitykite: Depresija kine: Kavtaradzės perspektyva
„Kartais pareiškimo į policiją pateikimas ir tikėjimas, kad užpuolikas bus surastas, padeda suvokti, kas jam nutiko, o žmogui susiorientuoti svarbu. Visi veiksmai, kurie padeda geriau susiorientuoti, pavyzdžiui, susidėlioti galvoje, kas teisus, kas ne, padeda grįžti į tą normalią savijautą“, - aiškina specialistė.
Gintis ar nesipriešinti?
M. Giedraitytė-Guzikauskienė pataria užpuolimo atveju gintis ir priešintis, kiek įmanoma. Ji teigia, kad užpuolikai dažnai nėra tikri tuo, ką daro, ir gali išsigąsti net menko pasipriešinimo.
„Užpuolimo metu žmonės dažnai išsigąsta ir nesipriešina, o kai kada užpuolikai nėra tikri tuo, ką daro, ir jie išsigąsta net menko pasipriešinimo, ypač jeigu intencijos nebuvo labai suplanuotos, užpuolikas buvo nelabai pasiruošęs, tad bet koks pasipriešinimas kai kada jam sukelia nustebimą ir leidžia žmogui pabėgti. Žmonės išsigandę dažnai savęs neapgina, kai galėtų tą padaryti, nes šokas dažnai sukelia sustingimą. Tad kai kada verta ir nepasiduoti“, - sako psichologė, pažymėdama, kad tokioje situacijoje svarbiausia saugoti savo kailį.
"Tėvų dialogai": pagalba tėvams skaitmeniniame amžiuje
M. Giedraitytė-Guzikauskienė taip pat aktyviai dalyvauja projektuose, skirtuose padėti tėvams susigaudyti nuolat kintančioje medijų aplinkoje. Ji moderavo virtualių susitikimų ciklą "Tėvų dialogai", kuriame įvairūs medijų ekspertai dalinosi savo įžvalgomis ir patirtimi.
Naujosios medijos ir tėvų bei vaikų santykiai
Psichologė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinės medijos, tokios kaip išmanieji telefonai, kompiuteriniai žaidimai ir internetas, įsiliejo į beveik kiekvieną kasdienybės kampelį ir pakeitė tėvų ir vaikų santykius. Ji teigia, kad šiuolaikinės technologijos suteikia daug patogumo, atveria naujų galimybių skleistis, kurti ir bendrauti, tačiau kartu sukelia ir naujų problemų, tokių kaip priklausomybės, internetinės patyčios ir lyginimasis su kitais socialiniuose tinkluose.
Taip pat skaitykite: Vaikų sveikatos priežiūra Karoso gatvėje
„Šiuolaikinė medija pasižymi interaktyvumu - ji labiau įtraukia, leidžia žmonėms komunikuoti vienas su kitu, bendrauti, reaguoti; žaidimuose galime įsikūnyti į norimus personažus, jais virtualiai „pabūti“. Manau, iki galo sunku susigaudyti, kaip medijos mus jau pakeitė, keičia ir dar pakeis… Jos įsiliejo į beveik kiekvieną kasdienybės kampelį. Yra daug smulkių kasdienybės pokyčių. Bendrai paėmus, šiuolaikinės technologijos suteikia daug patogumo, atvėrė daug naujų galimybių skleistis, kurti, bendrauti. Bet tuo pat metu sukėlė ir naujų problemų, pavyzdžiui, priklausomybės (nuo išmaniųjų įrenginių, kompiuterinių žaidimų…), internetinės patyčios, dėl socialinių tinklų suaktyvėjęs lyginimosi su kitais fenomenas, kartais įgyjantis patologiškas formas. Čia jau klinikinė sritis, blogiausi variantai", - teigia M.Giedraitytė-Guzikauskienė.
Tėvų vaidmuo ir nerimas
M. Giedraitytė-Guzikauskienė pabrėžia, kad vaikams augant, tėvai turi vis mažiau galios reguliuoti vaikų kontaktus ir veiklas, ypač kai didžioji dalis bendravimo persikelia į virtualią erdvę. Ji teigia, kad svarbiausia poveikio priemone tampa jau užmegztas ryšys su vaiku ir susikurtas autoritetas.
„Išties, vaikams augant, tėvai turi daug mažiau fizinės galios reguliuoti vaikų kontaktus ir veiklas - ypač, kai daug bendravimo persikelia į virtualią erdvę. Svarbiausia poveikio priemone tampa jau užmegztas ryšys su vaiku, susikurtas autoritetas.", - sako psichologė.
Psichologė taip pat ragina tėvus susimąstyti apie savo pačių nerimus ir baimes, susijusias su medijomis, ir kaip tai veikia jų elgesį. Ji siūlo klausti savęs, ko bijoma - būti per griežtais, per daug atleisti vadžias ar būti nejautriais.
„Jei leistis dar giliau - galime pagalvoti apie mūsų pačių santykius su savo tėvais… Dažnai iškilus problemoms su savo vaikais, viduje kreipiamės į savo „vidinius tėvus“ patarimo (o vidiniai tėvai dažnai atsiranda per ryšį su mūsų pačių buvimo vaiku patirtimi). Iš praeities nevalingai išplaukia prisiminimai, ką mama ar tėvas darydavo tokiose situacijose", - pastebi specialistė.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Ekspertai apie medijų įtaką
"Tėvų dialogų" susitikimuose dalyvavę ekspertai taip pat dalinosi savo įžvalgomis apie medijų įtaką vaikams. Kino ir kultūros istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė teigė, kad medijos gali suartinti žmones ir padėti palaikyti ryšį su artimaisiais. Skaitmeninės komunikacijos strategas Tomas Nemūra priminė apie turinio dietos svarbą ir būtinybę riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų. Kompiuterinių žaidimų kūrėjas Dmitrijus Babičius perspėjo apie neigiamą medijų įtaką ir būtinybę užtikrinti, kad vaikams prieinamas turinys būtų kokybiškas. Literatūrologė Eglė Baliutavičiūtė pabrėžė, kad tėvai turėtų skirti laiko pažinti vaikų pasaulį, kurio nemažą dalį sudaro įvairios medijos, ir apie tai kalbėtis su vaikais.
Fotografijos terapija: savęs pažinimas per vaizdus
M. Giedraitytė-Guzikauskienė taip pat kartu su psichologe Aliona Šalaj veda fotografijos terapijos kursus, skirtus padėti žmonėms geriau pažinti save ir įveikti psichologinius sunkumus. Šis metodas sujungia fotografijos meną ir psichologiją, leidžiant žmonėms išreikšti savo jausmus ir mintis vizualinėmis priemonėmis.
Kaip tai veikia?
Fotografijos terapija grindžiama žmogaus gebėjimu išreikšti savo jausmus ir mintis vizualinėmis priemonėmis. Apie tai, kas pavaizduota nuotraukose, yra lengviau kalbėti, o kai kalbama - lengviau keisti ir ieškoti sprendimo būdų. Kursų metu analizuojamos ne tik pačių darytos, bet ir žinomų fotografų bei šeimos nuotraukos. Žmogus atsiskleidžia ir pasakoja apie save jas interpretuodamas.
„Fotografijos terapija gali praversti ir tiems, kurie nepatenkinti tarpusavio santykiais šeimoje - su sutuoktiniu, tėvais ir vaikais, darbe ar su draugais. Taip pat norintiesiems išbandyti fotografiją, bet nepasitikintiems savo jėgomis. Kartu tai dar vienas būdas atsipalaiduoti, sulėtinti gyvenimo tempą, skirti laiko sau“, - teigia Marija.
Užduotys ir išbandymai
Kursų metu dalyviai atlieka įvairias užduotis, pavyzdžiui, kalbasi nuotraukomis, fotografuoja niekuomet nebandytomis sąlygomis, daro autoportretus. Šios užduotys padeda įveikti savo išankstines nuostatas, suprasti, kad drįsdami elgtis neįprastai galime sužinoti daug nauja apie save, išmokti savimi pasitikėti.
„Taikome ir autoportreto fotografavimo užduotį: žmogus turi pats save fotografuoti. Per aptarimą kalbame apie tai, kaip patys save matome, kokie norime atrodyti kitiems, grupės nariai dalijasi įspūdžiais, kokie vieni kitiems atrodo iš šalies“, - komentuoja Aliona.
Parama LGBT bendruomenei
M. Giedraitytė-Guzikauskienė taip pat pasirašė atvirą laišką, kuriuo Lietuvos psichologai ir psichoterapeutai ragina įteisinti tos pačios lyties partnerystes. Laiško autoriai teigia, kad neigiamos nuostatos, diskriminacija ir priekabiavimas LGBT asmenų atžvilgiu didina psichikos sveikatos problemų paplitimą šioje bendruomenėje.
„Tiek vienalytės, tiek skirtingų lyčių poros patiria tuos pačius jausmus ir poreikius - meilę, prieraišumą, norą rūpintis, įsipareigoti vienas kitam, todėl ir visoms poroms suteikiamos teisės turėtų būti lygios. O kuo daugiau žmonių jausis saugūs ir laimingi, galėdami kurti ir įteisinti savo santykius, tuo tvirtesnė ir saugesnė bus ir mūsų visuomenė“, - teigiama laiške.
tags: #marija #giedraityte #psichologe