Kiekvienas darbdavys yra suinteresuotas tuo, jog jo darbuotojai dirbtų organizacijos labui, tačiau kai kuriems iš jų trūksta motyvacijos. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra motyvacija, kokios jos rūšys, kodėl ji svarbi ir kaip ją susigrąžinti, kai jaučiamės praradę.
Motyvacijos apibrėžimas ir reikšmė
Motyvacija - tai vidinė jėga, skatinanti veikti ir siekti savo tikslų. Tai tarsi variklis, varantis mus į priekį, padedantis įveikti užduotis ir išlaikyti atkaklumą. Tai vidinių impulsų rinkinys, skatinantis mūsų elgesį. Pats šis terminas kilęs nuo žodžio „motyvas“, kuris ir apibūdina tuos vidinius impulsus. Jie - tai mūsų troškimai, norai, poreikiai, kurie priverčia mus elgtis taip, kad pasiektume tai, ko trokštame.
Organizacijos darbuotojų motyvacija yra viena iš priemonių, kuri padeda siekti organizacijos veiklos tikslų. Darbuotojų motyvacija nėra savitikslis veiksmas. Motyvacija turėtų būti tiesiogiai susijusi su įmonės veiklos tikslais. Nuo to, kaip įmonės ir įstaigos vadovai stengsis dirbti su savo personalu, priklausys įmonės ateitis. Jei motyvacija organizacijoje nebus domimasi, gali būti, kad darbuotojai nenorės sieti savo karjeros perspektyvų su tokia įmone, todėl išlaikyti aukštos kvalifikacijos ir lojalius darbuotojus bus labai sunku. Taigi motyvaciją galima apibūdinti kaip faktorių, kuris padeda su darbuotojais elgtis taip, kad būtų galima pasiekti žymiai daugiau negu iki šiol pavykdavo.
Vidinė ir išorinė motyvacija
Įprastai išskiriamos dvi pagrindinės motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė. Vienos teorijos pabrėžia esminius biologinius ar socialinius žmogaus poreikius, kitos bando į šį reiškinį pažvelgti pro savęs realizavimo ar kylančios įtampos prizmę.
Vidinė motyvacija
Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto. Įsitraukęs į elgesį, kylantį iš vidinės motyvacijos, žmogus apsidovanoja pats save. Dažniausiai pati veikla žmogui suteikia malonumą ir prasmę - jokių papildomų išorinių apdovanojimų nereikia. Žmonės, motyvuoti iš vidaus, labiau linkę atkakliai siekti savo tikslų net tada, kai susiduria su sunkumais, nes jaučia vidinį pasitenkinimą savo veikla.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Išorinė motyvacija
Išorinei motyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai. Išorinė motyvacija - tai ta, kuri kyla iš už žmogaus, kaip individo ribų. Tais atvejais, kai esame motyvuoti iš išorės, mes arba siekiame kažkokio numanomo apdovanojimo, arba atvirkščiai - stengiamės išvengti numanomos bausmės. Taigi, išorinė motyvacija galėtų būti geri pažymiai mokykloje, mokytojo ar darbdavio pagyrimas, didesnis atlyginimas, straipsnis apie mus kokiame nors naujienų portale, konflikto išvengimas ir panašiai.
Išorinė motyvacija gali puikiai suveikti norint motyvuoti žmones mokytis naujų įgūdžių. Iš pradžių įsitraukę į veiklą tik dėl atlyginimo už ją, neretai žmonės atranda ir vidinę motyvaciją. Be to, išorinė motyvacija leidžia žmogui suprasti, kada jo pastangos ar veikla pasiekė tam tikrą lygmenį, už kurį jau galima gauti apdovanojimą. Taip jis gali įsivertinti pats save. Vis dėlto išorinė motyvacija neturėtų būti naudojama tada, kai žmogus užsiima tam tikra veikla jau vedamas vidinės motyvacijos. Mokslininkai įrodė, jog iš vidaus motyvuotus žmones bandant paskatinti dar ir išorės, motyvacija ne tik kad nepadidėjo, bet apskritai sumenko.
Darbuotojų motyvavimo priemonės
Kiekvienas vadovas turėtų žinoti apie šiuolaikinius veiksnius, lemiančius motyvaciją, kad prireikus galėtų paskatinti darbuotojus dirbti geriau, greičiau ir efektyviau. Darbuotojų motyvavimą stiprinančių būdų ir priemonių įvairovė rodo problemos svarbą sprendžiant organizacijos klausimus. Norint lengviau suvokti motyvacijos priemonių sistemą buvo pasiūlyta priemones sugrupuoti į materialines ir psichologines.
Materialinės priemonės
Materialinės priemonės - tai vienas pagrindinių darbuotojų pritraukimo būdų dirbti organizacijai. Materialių priemonių dydis ir ypač jų teisingumas, atsižvelgiant į darbuotojo darbo sudėtingumą ir darbo krūvį, yra viena svarbiausių motyvavimo priemonių. Egzistuoja piniginės ir nepiniginės materialinio skatinimo priemonės.
Pagrindinės piniginės skatinimo priemonės - darbo užmokestis ir premijos. Darbo užmokestį būtina sumokėti greitai, kad egzistuotų atgalinis ryšys su atliktu darbu. Kitas svarbus aspektas - priedai už nuopelnus. Tai papildomas darbuotojo atlyginimas, mokamas už individualius darbo rezultatus. Darbuotojus galima skatinti ir nepiniginėmis priemonėmis - nemokamas maitinimas, nuolaidos, perkant organizacijos produkciją, nemokamas naudojimasis firmos automobiliu, nemokami kelialapiai poilsiui, vertingos dovanos, nemokami laisvalaikio renginiai ir kt. Šios priemonės kainuoja organizacijai, tačiau darbuotojas tiesioginės piniginės naudos nejaučia. Šios priemonės kuria organizacijoje stipresnius komunikacijos, komandos ir bendrumo įgūdžius, kuria patenkina socialinius darbuotojų saugumo poreikius. Motyvuojant tokiomis priemonėmis darbuotojas ugdomas ir kartu teikia naudą pačiai organizacijai.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Psichologinės priemonės
Kita motyvacijos sistema - psichologinės priemonės. Pasirodo, kad ne visų darbuotojų poreikius tenkina materialinės priemonės. Šiuolaikinis darbuotojas yra daug labiau suinteresuotas didinti savo karjeros galimybes bei tobulintis jam patinkančioje aplinkoje. Pinigai žmones skatina tol, kol nepatenkinti jų fiziologiniai ir saugumo poreikiai, turinčius pakankamai lėšų domina psichologinė motyvacija. Tokia motyvacijos rūšis nėra apčiuopiama ar išreikšta pinigine prasme. Psichologiniai metodai skatina žmogaus veiklą pačiame darbo procese, o moralinis skatinimas tenkina pripažinimo ir pagarbos poreikį. Psichologinio skatinimo formos gali būti asmeninės ir viešosios bei sukauptinės ir efektinės. Viešosios - pripažinimas darbuotojo kolegų akivaizdoje, viešas pagiriamasis žodis ir kita, o asmeninės motyvavimo priemonės gali būti nuoširdus pokalbis su darbuotoju, asmeninis pagiriamasis žodis ir pan. Sukauptinėmis formomis motyvuojami darbuotojai pagal darbo stažą, nuobaudų nebuvimą. Efektinės motyvavimo priemonės taikomos už akivaizdžius rezultatus ir nuopelnus.
Veiksniai, lemiantys motyvaciją
Mokinių motyvaciją mokytis teigiamai lemia palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus.
Kiti veiksniai, lemiantys motyvaciją:
- Stresas ir pervargimas: Per didelis stresas ir pervargimas gali išsekinti tiek fizines, tiek psichologines jėgas, o tai gali lemti motyvacijos praradimą.
- Neaiškūs tikslai: Jei tikslai nėra aiškiai apibrėžti - sunku jausti motyvaciją jų siekti.
- Nesėkmės baimė: Ji gali paralyžiuoti ir užkirsti kelią imtis veiksmų.
- Žema savivertė: Žmonės, turintys žemą savivertę, dažnai netiki savo gebėjimais ir galimybėmis pasiekti savo tikslus.
- Aplinkos įtaka: Aplinkos, kurioje gyvenate ir dirbate, įtaka taip pat gali paveikti jūsų motyvacijos lygį.
Svarbu suprasti, kad motyvacijos praradimas yra normalus reiškinys, su kuriuo susiduria visi. Tačiau tai nereiškia, kad turite pasiduoti ir atsisakyti savo svajonių.
Motyvacijos praradimo simptomai
Prarandama motyvacija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kuriuos svarbu atpažinti:
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
- Apatija ir bejėgiškumo jausmas: Žmogus gali jaustis apatiškas, bejėgis ir nepajėgus imtis jokių veiksmų.
- Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą: Žmogus gali prarasti susidomėjimą veikla, kuri anksčiau jam teikė malonumą ir džiaugsmą.
- Atidėliojimas: Žmogus gali pradėti atidėlioti svarbias užduotis ir įsipareigojimus.
- Dirglumas ir nuotaikų svyravimai: Žmogus gali tapti dirglesnis ir jaustis be nuotaikos.
- Miego sutrikimai: Gali kilti problemų su miegu.
Jei pastebėjote keletą iš šių simptomų, svarbu kreiptis pagalbos į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.
Kaip susigrąžinti motyvaciją?
Motyvacijos praradimas gali būti sudėtinga problema, tačiau yra daugybė būdų ją susigrąžinti:
- Nustatykite aiškius tikslus: Pirmas žingsnis ieškant motyvacijos - tai aiškiai apibrėžti savo tikslus. Ko norite pasiekti? Kokie yra jūsų ilgalaikiai ir trumpalaikiai siekiai?
- Suskaidykite didelius tikslus į mažesnius: Dideli tikslai gali atrodyti gąsdinantys ir atgrasūs, todėl juos suskaidykite į mažesnius, lengviau įgyvendinamus žingsnius.
- Apdovanokite save už pasiekimus: Svarbu švęsti savo pasiekimus nepaisant to, kokie maži jie bebūtų.
- Ieškokite palaikymo: Supkite save palaikančiais žmonėmis, kurie tiki jumis ir jūsų gebėjimais.
- Pašalinkite kliūtis: Atsižvelkite į tai, kas trukdo jums motyvuoti save. Galbūt jus blaško aplinka, trūksta laiko ar išteklių.
- Pasirūpinkite savimi: Svarbu rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata.
Atminkite, kad motyvacija yra nuolatinis procesas. Kartais pakilimai bus aukštesni, o kartais žemesni. Be šių patarimų galite išbandyti ir kitus motyvacijos didinimo būdus, pavyzdžiui, vizualizaciją, meditaciją ar pozityvų savęs įkalbėjimą.
Kaip psichologas gali padėti?
- Nustatyti motyvacijos praradimo priežastis: Psichologas padės jums suprasti, kas lemia jūsų motyvacijos praradimą.
- Sukurti individualų planą: Specialistas dirbs kartu su jumis, kad sukurtų individualų planą, kaip atgauti motyvaciją ir pasiekti savo tikslus.
- Suteikti palaikymą ir padrąsinimą: Psichologas suteiks jums reikalingą palaikymą ir padrąsinimą, kad galėtumėte įveikti motyvacijos praradimo iššūkius.
Psichologas gali padėti jums įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.
Kaip sukurti vidinę motyvaciją?
Jeigu tam tikra veikla jums atrodo beprasmė ar nuobodi, tačiau negalite jos išvengti - pasistenkite sukurti nors šiek tiek vidinės motyvacijos. Galbūt ji lavina tam tikrus jūsų įgūdžius ir galite stebėti progresą? Galbūt jos dėka galite susitikti su įdomiais žmonėmis, tačiau tos galimybės iki šiol nesate išnaudojęs? O gal galėtumėte paprašyti artimų žmonių, kad pagirtų jus ir pasidžiaugtų jūsų pastangomis, prieš tai paaiškinę, jog jus tai ypatingai motyvuoja?
Maslow poreikių hierarchija
Viena iš populiariausių motyvacijos teorijų yra Abrahamo Maslow poreikių hierarchija. Ši teorija teigia, kad žmonės turi penkių lygių poreikius, kurie yra išdėstyti hierarchine tvarka. Žemiausiame lygyje yra fiziologiniai poreikiai, tokie kaip maistas, vanduo ir miegas. Aukštesniame lygyje yra saugumo poreikiai, tokie kaip saugumas, stabilumas ir laisvė nuo baimės. Dar aukščiau yra socialiniai poreikiai, tokie kaip meilė, priklausomybė ir bendravimas. Ketvirtame lygyje yra pagarbos poreikiai, tokie kaip savigarba, pasitikėjimas ir pripažinimas. Aukščiausiame lygyje yra saviraiškos poreikiai, tokie kaip kūrybiškumas, savęs tobulinimas ir prasmės ieškojimas.
Maslow teorija teigia, kad žmonės yra motyvuoti tenkinti žemesnio lygio poreikius, kol jie nėra patenkinti. Kai žemesnio lygio poreikiai yra patenkinti, žmonės pradeda siekti patenkinti aukštesnio lygio poreikius.
Herzbergo dviejų veiksnių teorija
Kita populiari motyvacijos teorija yra Frederiko Herzbergo dviejų veiksnių teorija. Ši teorija teigia, kad yra du veiksniai, kurie veikia žmonių pasitenkinimą darbu: higieniniai veiksniai ir motyvaciniai veiksniai.
Higieniniai veiksniai yra tie, kurie sukelia nepasitenkinimą, jei jie nėra patenkinti. Tai apima tokius dalykus kaip atlyginimas, darbo sąlygos, įmonės politika ir santykiai su kolegomis. Motyvaciniai veiksniai yra tie, kurie sukelia pasitenkinimą, kai jie yra patenkinti. Tai apima tokius dalykus kaip pasiekimai, pripažinimas, atsakomybė ir galimybės tobulėti.
Herzbergo teorija teigia, kad įmonės turi užtikrinti, kad būtų patenkinti higieniniai veiksniai, kad darbuotojai nebūtų nepatenkinti. Tačiau, norint motyvuoti darbuotojus, įmonės turi suteikti galimybių patenkinti motyvacinius veiksnius.
tags: #psichologines #motyvavimo #priemones