Autizmas - sudėtingas raidos sutrikimas, apipintas mitais ir klaidingais įsitikinimais. Šis straipsnis siekia trumpai ir aiškiai paaiškinti, kas yra autizmas, paneigti dažniausius mitus ir padėti geriau suprasti autistiškus asmenis.
Kas yra autizmas?
Žodis "autizmas" kilęs iš graikų kalbos žodžio "autos", reiškiančio "pats". Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingi sutrikimai trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Autizmas nėra liga, o visą gyvenimą trunkantis neurologinis raidos sutrikimas.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai terminas, apimantis daugybę funkcijų ir elgesio sutrikimų, kylančių iš įvairių smegenų jungčių variacijų. Šios charakteristikos gali skirtis savo stiprumu nuo silpnų iki sunkių ir turėti įtakos tam, kaip žmogus socializuojasi, bendrauja ir reaguoja į dirgiklius.
Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip” suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Autistai retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide.
Autizmo priežastys
Autizmo priežastys iki šių dienų nėra iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai įtakoti smegenų vystymąsi ir iššaukti autizmo sutrikimus. Su kokiu nors motinos autoantikūnų atsaku gali būti susiję maždaug 20 proc. ASS diagnozių. Tai reiškia, kad šis veiksnys užima svarbią vietą tarp ASS vystymosi priežasčių. Įrodyta, jog autizmas tikrai neišsivysto kaip blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje pasekmė.
Taip pat skaitykite: Enciklopedinis psichiatrijos žodynas
Autizmo požymiai ir simptomai
Autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos.
- Socialinės sąveikos sunkumai: sunkumas užmegzti ir palaikyti santykius, suprasti socialines užuominas, atpažinti emocijas.
- Komunikacijos sunkumai: kalbos vėlavimas, sunkumas suprasti kalbą, echolalija (kartojimas), sunkumas pradėti ir palaikyti pokalbį.
- Pasikartojantis elgesys: pasikartojantys judesiai (pvz., rankų plasnojimas, lingavimas), užsispyrimas dėl rutinos, riboti interesai.
- Sensoriniai sunkumai: padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas garsams, šviesai, prisilietimams, kvapams, skoniams.
Ankstyvieji požymiai
Mokslas teigia, kad anksti galima pastebėti, jog vaiko raida kitokia, kai vaikas kitaip reaguoja į aplinką, tėvus, dirgiklius. Tas laikas yra 4-6 mėnesiai ir tai tikrai anksti. Rimčiau įvertintama apie metų amžiaus vaikus - jie neatsiliepia į vardą, nerodo pirštu, nėra dėmesio tarp mamos ir vaiko, nežiūri į akis.
Dar vienas ankstyvas požymis - regresija - netekimas įgūdžių, kas aprašoma apie 30 proc. atvejų. Aišku, klausimas, kaip tą netekimą įgūdžių traktuoti, kai vaikas neturėjo tos kalbos, kaip jis gali jos netekti.
Diagnostika
Neturime objektyvių markerių ar požymių ir tai subjektyvu, nes remiamės raida ir vaiko elgesiu. Kai kada remiamės testais, bet ir juos atlieka žmogus, tad interpretacija subjektyvi. 4-6 mėnesių amžiuje ASS pamatyti gali tik žmogus turintis didelę patirtį, rimčiau įvertintama apie metų amžiaus vaikus.
Motinos antikūnai ir autizmo rizika
Mokslininkai sukūrė antikūnų testą, atpažįstantį klaidingą ataką ir leidžiantį jiems su precedento neturinčiu tikslumu numatyti riziką, jog kūdikis gims su autizmo sutrikimu. Šiuo metu patvirtinta, kad šios studijos sukurta ELISA antikūnų kombinacijas identifikuoja 100 proc. tikslumu. Nors šis diagnostinis įrankis negali visiškai atmesti ar visiškai patvirtinti būsimos vaiko diagnozės, jis gali nupiešti aiškų galimų rizikų paveikslą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ekonomika Didžiosios Depresijos metu
Moterys prieš pastodamos galėtų pasidaryti kraujo tyrimą dėl šių antikūnų. Jeigu jie būtų aptikti, ji žinotų, kad egzistuoja didelė tikimybė susilaukti vaiko su ASS. Jeigu ne, tikimybė susilaukti vaiko autisto būtų 43 proc. mažesnė, nes vienas iš autizmo veiksnių jau būtų atmestas.
Ugdymas
Svarbu, kad visi principai būtų taikomi ir šeimoje, ir ugdymo įstaigoje. Svarbiausia priimti, kad autistiškas vaikas yra pirmiausia vaikas, turi tas pačias teises ir poreikius, kaip būti priimtas, jaustis saugiai. Mes, kaip suaugę, kaip tėvai ir specialistai, turime atsižvelgti į konkretaus vaiko poreikius.
Autizmas darželyje
Kadangi autistiški vaikai sunkiai prisitaiko naujoje aplinkoje ir prie pokyčių, tai adaptacija gai užtrukti ilgiau, tad reikėtų kiek įmanoma daugiau laiko skirti laipsniškai adaptacijai. Reikėtų išsakyti auklėtojams viską, ką žinote apie vaiką, visus jo ypatumus. Gera pradžia ypatinga svarbi vaikui, tas labai padės jam adaptuotis.
Leiskite vaikui, kuris eina į kolektyvą, pasiimti mėgstamus daiktus. Tai jo saugumo garantas, kad jis yra su mėgstamais daiktais ir kai pasidarys baisu ar graudu, galės save nuraminti juos glausdamas. Vaikas turi žinoti kas bus, kada bus, kas po to seks - jam tas žinojimas tvarkos yra pagrindas bet kuriam žmogui.
Pagalba
Šiandien ankstyvoji pagalba vaikams, kuriems vystosi kitoniškai, turi teikiama labai labai anksti. Jei mes ankstyvajame amžiuje kryptingai padėsime vaikui pajusti malonumą bendrauti ir per pojūčius pajusti, kad galiu sukurti santykį su kitu žmogumi, tai rezultatą turėsime kitonišką.
Taip pat skaitykite: Vaizdo įrašas: Mes Visi Skirtingi – Autizmas
Mitai apie autizmą
Autizmo sutrikimas visuomenėje yra plačiai apipintas mitais, klaidingais stereotipais ir įsitikinimais, kurie trukdo laiku atpažinti sutrikimą bei apsunkina autistiškų asmenų bei jų šeimos narių kasdienį gyvenimą. Trumpai apžvelkime tris iš jų.
- Mitas: Autizmas yra naujas sutrikimas.
- Faktai: Nors autizmo diagnozė yra santykinai nauja (į tarptautinę ligų klasifikaciją įtraukta tik 1980 metais), tačiau pats autizmas egzistavo visais laikais.
- Mitas: Autizmas yra itin retas sutrikimas, būdingas ekonomiškai išsivysčiusioms šalims.
- Faktai: Naujausia statistika liudija, kad JAV, Jungtinėje karalystėje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, įvairaus lygio autizmo sutrikimai būdingi vienam iš 100 vaikų.
- Mitas: Autistai nenori bendrauti, nuolat linguoja, žaloja save, nežiūri į akis, nesišypso.
- Faktai: Autizmas yra labai įvairus. Sakoma, kad nėra dviejų vienodų autistų. Tad klaidingai suformuoti autizmo stereotipai neretai trukdo tėvams atpažinti vaiko raidos sutrikimą, o atpažinus - sėkmingai integruotis į visuomenę.
Kaip elgtis su autistišku asmeniu?
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Venkite staigių pokyčių ir netikėtumų.
- Bendraukite aiškiai ir konkrečiai.
- Gerbkite jų poreikį vienatvei ir ramybei.
- Skatinkite jų interesus ir stipriąsias puses.
- Nepamirškite, kad jie yra tokie patys žmonės, kaip ir mes.