Žinomas Lietuvos kino ir teatro aktorius Marius Repšys daugelį metų gyveno dvejopą gyvenimą, kurį slėpė nuo visuomenės akių. Šiandien jis atvirai kalba apie savo patirtį kovojant su depresija ir bipoliniu sutrikimu, siekdamas padėti kitiems nebijoti kreiptis pagalbos ir parodyti, kad psichikos ligos nėra stigma. Jo atvirumas įkvepia viltį ir suteikia drąsos tiems, kurie susiduria su panašiais iššūkiais.
Ankstyvieji sunkumai ir mintys apie savižudybę
M. Repšys teigė, kad pirmą kartą apie savižudybę pagalvojo būdamas vos 8 metų, ir ši mintis jį lydėjo iki 31 metų. Ne tik galvodavo - ne sykį ir bandė tai padaryti. „Tuo metu man atrodė, kad galvoti apie savižudybę yra normali būsena, kad visi žmonės pasaulyje apie tai mąsto. Tik tuomet, kai būdamas 31 m. patekau į ligoninę, aš praregėjau - supratau, kad tai nėra normalu“, - sakė depresija sirgęs aktorius.
Kai jis apie savižudybę užsimindavo, daug aplinkinių tai nuleisdavo juokais ar tiesiog nutylėdavo. O pats aktorius prasitarė šią vasarą iš dviejų žmonių išgirdęs užuominas apie ketinimą žudytis ir sureagavęs žaibiškai, vienas tų žmonių buvo išvežtas į ligoninę - ko gero, taip buvo išgelbėta jo gyvybė.
Bipolinis sutrikimas: nuo pakilimo iki nuosmukio
Apie aktoriaus diagnozę - bipolinis sutrikimas - visuomenė sužinojo tik prieš kelerius metus. M. Repšys „Skirtingoms spalvoms“ plačiau papasakojo apie savo gyvenimą su bipoliniu sutrikimu. Anot Mariaus, tai psichinė liga, pasireiškianti dviem kontrastingais epizodais - manijos ir depresijos. Kiekvienas iš epizodų gali trukti metus, mėnesį ar savaitę. Aktorius teigia, kad buvo itin prisirišęs prie manijos epizodų, nes tuo metu galėdavo ir norėdavo daug visko nuveikti. Deja, po veiklaus ir darbingo laikotarpio netikėtai smogdavo depresija, ir gyvenimas tarsi sustodavo, buvo ir mėginimų nusižudyti: „Man buvo balsinės haliucinacijos, kurios mane skatino susižaloti, ir aš joms besąlygiškai paklusdavau, nes jos man grasindavo.“
Laidos svečias pripažino, kad jo profesija bipolinį sutrikimą tik paaštrino: „Scenoje aš išgyvenu emocijas daug tikriau nei gyvenime“, - teigė aktorius. Ilgainiui turima psichinė liga paveikė ir fizinę M.Repšio sveikatą, yra tekę atšaukti ne vieną spektaklį, kai vyras netikėtai atsidūrė reanimacijoje: „Pabudau iš komos ir supratau, kad per mane neįvyko spektaklis, kuriam taip ilgai ruošėmės. Buvo liūdna.“
Taip pat skaitykite: Mariaus Repšio interviu apie kūrybą ir depresiją
Paskutinis lašas ir gydymas ligoninėje
M. Repšys atvirai pasakoja apie tą momentą, kai jam diagnozavo bipolinį sutrikimą ir kai jį, turbūt be jo sutikimo, tiesiog išvežė į ligoninę: „Tiesiog buvo psichozė. Bandžiau padaryti tai, ko nereikia jokiais būdais daryti, išvarčiau namus…“
Paklaustas apie gydymąsi psichiatrinėje ligoninėje, M. Repšys prisipažino, kad prieš ten patekdamas įsivaizdavo, jog psichiatrinė ligoninė yra kaip kalėjimas, tačiau netrukus paaiškėjo, jog yra visai priešingai. „Psichiatrinė ligoninė yra kurortas su labai keistais žmonėmis, - juokavo aktorius: - Nieko ten baisaus nėra, ten paprasti žmonės su tomis pačiomis bėdomis, visi geranoriški.“
Artimųjų reakcija ir palaikymas
Aktorius prisimena, kad jo žmona nežinojo, ką daryti, kai jis susidūrė su bipoliniu sutrikimu. Tačiau vėliau ji tapo jo didžiausia atrama. M. Repšys pasakoja, kad žmona jį palaikė, kai jis rašė knygą, kiekvieną skyrių skaitė, labai jį kritikavo. Vaikai kol kas nieko nežino, bet ateis metas, kai reikės kažkaip jiems pasakyti, paaiškinti, kad tokie dalykai egzistuoja. O Vaida visada mane palaikė.
Knyga "Šokis su tamsa" ir noras padėti kitiems
Savo išgyvenimus aktorius suguldė į knygą „Šokis su tamsa“. Jis tiki, kad ją perskaitę žmonės nebebijos kreiptis pagalbos.
M. Repšys teigia, kad knygos išleidimas yra noras žmonėms parodyti, kad apie depresiją reikia kalbėti: „Svarbu, kad tai netaptu stigma ir psichinės ligos taptų lygiavertės kitoms sveikatos ligoms. Nesakau, kad yra gerai sirgti bet kokiomis ligomis, bet kažkodėl psichinės ligos yra didžiulis tabu mūsų visuomenėje. Norėčiau, kad žmonės apie tai kalbėtų ir daugiau šviestųsi, tai yra reikalinga šiuolaikinei visuomenei.“
Taip pat skaitykite: Depresija: Mariaus Jampolskio asmeninė patirtis
Viešumo kaina ir gydytojų nuogąstavimai
Pasak M. Repšio, ne visi pritaria depresijos viešinimui: „Mano gydytoja pyksta, kad einu kalbėti viešai, nes bijo, kad galiu sau pakenkti. Nes ji mano, kad mane laikys ligoniu ir psichopatu, o tokių niekas nenori. Kolkas nesiskundžiu, tačiau esu daug nuostolių pridaręs teatrui.“
Aktorius prisimena atvejį, kai dėl jo ligos buvo atšaukta daugybė spektaklių, tačiau teatras jam atleido. Šiandien į viską žiūriu sveikomis akimis ir stengsiuosi, kad daugiau tokių nutikimų nebūtų, - pasakoja knygos autorius.
Kaip pastebėti ligą?
Aktorius atskleidė, kaip pastebėti ligą: „Daugelį ligų sunku pastebėti, tačiau jei jūsų artimas žmogus elgiasi keistai, pavyzdžiui, keliasi anksti, eina vėlai miegoti, didžiuliai energijos antplūdžiai. Mano atveju, grodavau fortepijonu po 8 valandas, žaisdavai šachmatais, skaitydavau knygas, per vasarą perskaičiau 35 knygas. Tai yra signalai, kurie parodo, kad žmogui kažkas negerai.“
Pagalba ir gydymas
M. Repšys pabrėžia, kad liga yra puikiai gydoma vaistais. Jis pats jaučiasi gerai tik gydytojos dėka, kuri jam paskyrė tinkamus vaistus: „Darau viską, ką man pataria gydytoja, todėl jaučiuosi geriau. Bet tai yra ilgas procesas, gijimas netrunka metus ar du, kartais užtrunka ir visą gyvenimą.“
Aktorius yra įsitikinęs, kad panirus į depresijos liūną būtina ieškoti pagalbos - vienas neišsikapstysi. Juk, jei lūžta koja, kreipiesi į medikus, kad šie uždėtų gipsą. Aš pats pagalbos nesulaukiau ilgą laiką, nes net kai kliedėdavau, kiti nesuprasdavo, ar aš čia juokauju. Kaip toks linksmas vyras gali taip tamsiai kalbėti?“, - pasakoja M. Repšys.
Taip pat skaitykite: Apie M. Katiliškį
Savižudybių prevencija ir klaidingi įsitikinimai
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius spaudos konferencijoje pastebėjo, kad pastaraisiais metais, kai rimtai imtasi savižudybių prevencijos, skaičiuojama, kad jos dėka kasmet išgelbstimos 5-6 gyvybės. Apskritai Vilniuje savižudybių 100 000 gyventojų tenka mažiau, nei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Situacija sostinėje palengva gerėja, bet tema išlieka skaudi, vis dar žudosi nemažai žmonių, o jų mirtys įskaudina daugybę jų artimųjų.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė pastebėjo, kad šiemet bendrovės „Sprinter“ atlikti tyrimai rodo, kad nemažai žmonių turi klaidingų įsitikinimų, susijusių su savižudybėmis. Net 4 iš 10 lietuvių klaidingai mano, jog žmogui gali sukelti savižudiškų minčių, jeigu jo apie tai pasiteiraus.
6 iš 10 žmonių galvoja, kad savižudybei ryžtamasi spontaniškai, nors iš tikrųjų nustatyta, kad 75 proc. savižudžių anksčiau buvo apie savo ketinimus užsiminę šeimos nariams ar artimiesiems. Taip pat 6 iš 10 žmonių mano, kad padėti žmogui, kuris ketina žudytis, neįmanoma, nors tokia galimybė tikrai yra.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis pabrėžė: „Jei jūsų pažįstamas asmuo atrodo prislėgtas, sako, kad viskas beviltiška ir niekas nesikeis, o gal atvirkščiai - jis patyrė daug sukrėtimų, bet atrodo neadekvačiai linksmas, galima atvirai jo paklausti, kaip jis jaučiasi, gal galvoja apie savižudybę. Dažnai norisi viskuo nusivylusį žmogų raminti ir sakyti, kad viskas bus gerai, bet reikėtų save sustabdyti - geriau jį išklausyti, leisti jam išsipasakoti apie tai, kas jį slegia.“
Specialistai išskiria 10 frazių, kurios gali praversti pradedant pokalbį su apie savižudybę galvojančiu asmeniu:
- „Papasakok, kas nutiko, kad šitaip jautiesi“
- „Man rūpi“
- „Gali su manim pasidalinti visomis savo mintimis“
- „Kalbi apie savižudybę. Tai rimta“
- „Aš galiu kalbėtis apie savižudybę“
- „Minčių apie savižudybę gali kilti kiekvienam“
- „Papasakok savo mintis apie savižudybę. Aš klausau“
- „Mintys apie savižudybę praeina gavus pagalbos“
- „Jautiesi vieniša(s), bet nesi viena(s)“
- „Esu su tavimi“
Kreipimasis į valdžią ir švietimo svarba
Marius kreipėsi į institucijas, norėdamas apsaugoti kitus: „Bendravau su seimo nariu Mykolu Majausku siūliau kurti projektą. Siūliau patobulinti švietimą ir pradėti kalbėti per pamokas apie psichologiją ir psichiką. Viskas baigėsi tuo, kad jis pasiūlė perskaityti jo knygą. Tuomet rašiau organizacijai „Idėjos Lietuvai“ siūliau tą patį, tačiau visos mano idėjos buvo atmestos. Deja, su švietimu yra prasta situacija, nes daugiau kalbėti per pamoką apie psichiką ir jos sutrikimus, nemanau, kad kainuotų daug. Tai būtų labai prasminga, naudinga ir apsaugotų ne vieną gyvybę, tai praplėstų žmogaus akiratį. Susidūręs su šia liga pradėjau domėtis psichiatrija ir tai labai įdomi ir viliojanti sritis.“
Pagalbos galimybės
Jeigu jaučiate, kad jums reikia pagalbos, kreipkitės į specialistus. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Rašyti el. Rašyti el. Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija - puslapyje www.krizesiveikimas.lt. skyrius. Veikia visą parą.