Įvadas
Vaistai, nors ir skirti gydyti, kartais gali tapti priklausomybės šaltiniu, turinčiu skaudžių pasekmių. Lietuvoje priklausomybė nuo raminamųjų ir migdomųjų vaistų yra opi problema, paveikianti įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių žmones. Šiame straipsnyje aptariama priklausomybė nuo „Lorafeno“, psicholeptikų grupei priskiriamo vaisto, gydymo iššūkiai, pasekmės ir sveikimo keliai.
Priklausomybės nuo vaistų mastas Lietuvoje
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2022 m. Lietuvoje beveik 3000 žmonių nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo. Statistika rodo, kad benzodiazepinų grupei priskiriamus vaistus Lietuvoje kasdien vartoja per keturis procentus šalies gyventojų. Šis skaičius kelia susirūpinimą, nes benzodiazepinai, įskaitant lorazepamą, gali sukelti priklausomybę.
„Lorafenas“: kas tai ir kaip jis veikia?
LORAFEN veiklioji medžiaga yra lorazepamas, kuris priskiriamas benzodiazepinų grupei. Šis vaistas veikia slopindamas centrinės nervų sistemos veiklą, o tai padeda sumažinti nerimą, atsipalaiduoti ir pagerinti miego kokybę. Lorazepamas dažnai skiriamas trumpalaikiam naudojimui dėl savo stipraus raminamojo poveikio bei galimo priklausomybės vystymosi. Lorazepamas veikia kaip GABA (gama-amino sviesto rūgšties) receptorių agonistas. GABA yra pagrindinis slopinamasis neuromediatorius žmogaus smegenyse. Kai jis aktyvuojamas, vyksta neuronų „lėtinimas”, mažinant jų aktyvumą.
Lorazepamas dažniausiai skiriamas vidutinio ar sunkaus nerimo simptomų mažinimui. Dėl savo greito raminamojo poveikio jis gali būti naudingas tiems pacientams, kuriems reikia skubaus simptomų palengvinimo. Nemiga, kurią sukelia nerimas arba kitos priežastys, taip pat gali būti gydoma lorazepamu. Jo poveikis greitai atsipalaiduoti ir sumažinti budrumą padeda pacientams lengviau užmigti. Lorazepamas vaidina svarbų vaidmenį gydant ūminius traukulių epizodus, nes jis greitai slopina centrinę nervų sistemą.
Priklausomybės nuo vaistų formavimosi mechanizmai
Priklausomybė nuo vaistų, įskaitant „Lorafeną“, formuojasi pamažu. Dažniausiai iš pradžių žmogus netgi nevartoja visos paskirtos dozės - geria po pusę, netgi po ketvirtį tabletės ir tai ne kiekvieną dieną. Kai organizmas pripranta prie vaistų, dozę tenka didinti. Formuojasi ne tik fiziologinė, bet ir psichologinė priklausomybė. Prie priklausomybės formavimosi prisideda iš senų laikų likęs įsitikinimas, kad tabletė gali padaryti stebuklus, ir tą stereotipą, sako psichologas, išnaikinti sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Priklausomybės nuo „Lorafeno“ istorijos
Julija (vardas pakeistas) gyvena nedideliame Utenos apskrities miestelyje. Čia turi šeimą, jaukius namus, draugų, įtemptą, bet mėgstamą darbą. Kad yra priklausoma nuo „Lorafeno“, psicholeptikų grupei priskiriamo vaisto, ji suprato, kai kelias dienas iš eilės pamiršo išgerti vakarinę tabletę. Moteriai pasidarė negera, ėmė drebėti rankos, grįžo anksčiau kankinusios negatyvios mintys. Jau penkerius metus kasdien ji išgeria keturias tabletes: „Venaflaksiną“, „Olanzapiną“, „Litį“ ir „Lorafeną“.
Vilniečio Tomo (vardas pakeistas) istorija rodo, kad priklausomybė nuo vaistų yra tokia pat pavojinga kaip ir kitos. Tomas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba dinamišką, kūrybišką darbą, turi du vaikus. Norėdamas įveikti priklausomybę nuo alkoholio, vyras kreipėsi į psichiatrą, o šis jam pasiūlė medikamentinį gydymą. „Iš pradžių nesupratau, kad esu priklausomas nuo vaistų. Priklausomybė pasireiškia nuolatiniu melu sau ir aplinkiniams, manipuliacijomis su aplinka ir pačiu savimi. Nukentėjo praktiškai visos mano gyvenimo sritys. Prasidėjo nemalonumai darbe, kankino perdėtas nuolatinis irzlumas, nepasitenkinimas viskuo, konfliktai šeimoje, galiausiai eismo įvykis, kuris buvo inspiruotas to, kad buvau apsvaigęs nuo vaistų“, - prisimena Tomas. Kai priklausomybė buvo stipriai pažengusi, Tomas per dieną išgerdavo penkias tabletes raminamųjų ir apie 10-12 tablečių „Klonazepamo“.
Šiaulietės Ramintos (vardas pakeistas) istorija liudija, kad būna ir taip, jog gydytojai, ilgus metus pacientus gydę vaistais, nerekomenduoja jiems mažinti ar nutraukti vaistų vartojimo. „Man buvo diagnozuota potrauminė depresija, ji prasidėjo po labai baisaus įvykio, ir, kaip sakė gydytoja, reikėjo mane bukinti, todėl skyrė vaistų. Moters priklausomybę gilino tai, kad gydytoja netikėjo pasireiškiančiais šalutiniais požymiais ir neigė, jog vaistai gali sukelti priklausomybę, o kai Raminta nusprendė nutraukti vaistų vartojimą, gydytoja stebėjosi: kam jai to reikia?
Šiandien jau keturi mėnesiai, kai moteris gyvena be vaistų ir yra apsisprendusi psichikos sveikatos centre lankytis pas psichologą, tačiau kartais savijauta būna tokia prasta, jog vis dar jaučia sunkiai įveikiamą potraukį vėl išgerti tabletę. Ilgametis antidepresantų vartojimas jos gyvenime paliko nebeišbluksiančias žymes: Ramintai diagnozuotas bruksizmas, sausų akių sindromas, blefarospazmas. „Vaistai buvo skirti gydyti depresiją, bet dėl šių ligų depresija tik dar gilesnė.
Priklausomybės nuo „Lorafeno“ pasekmės
Priklausomybė nuo „Lorafeno“, kaip ir kitos priklausomybės, turi neigiamų pasekmių įvairiose gyvenimo srityse:
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
- Fizinė sveikata: Ilgalaikis vaistų vartojimas gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, tokių kaip mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos praradimas, raumenų silpnumas, atminties sutrikimai, regos sutrikimai, virškinimo problemos ir kt. Ramintai, kuri ilgą laiką vartojo antidepresantus, diagnozuotas bruksizmas, sausų akių sindromas, blefarospazmas.
- Psichologinė sveikata: Priklausomybė nuo vaistų gali sukelti nerimą, depresiją, irzlumą, nuotaikos svyravimus, haliucinacijas, psichozę ir net mintis apie savižudybę.
- Socialinis gyvenimas: Priklausomybė gali sugriauti santykius su šeima, draugais ir kolegomis. Tomas prisimena, kad dėl priklausomybės nuo vaistų prasidėjo nemalonumai darbe, kankino perdėtas nuolatinis irzlumas, nepasitenkinimas viskuo, konfliktai šeimoje, galiausiai eismo įvykis, kuris buvo inspiruotas to, kad buvau apsvaigęs nuo vaistų.
- Finansinė padėtis: Priklausomybė gali pareikalauti didelių finansinių išteklių, ypač jei vaistai gaunami nelegaliai. Tomas 2016 m. Vilniuje susirado privačiai dirbantį psichiatrą, kuris išrašydavo tiek vaistų, kiek Tomui reikėjo, o už vieną receptą imdavo po dvidešimt eurų.
Gydymo galimybės
Gydymas nuo priklausomybės nuo „Lorafeno“ yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis paciento motyvacijos ir specialistų pagalbos. Pagrindinės gydymo kryptys:
- Abstinencijos gydymas (detoksikacija): Tai pirmas žingsnis sveikstant nuo priklausomybės vaistams. Abstinencijos gydymas gali užtrukti iki 20 ar daugiau dienų. Staigus vaisto vartojimo nutraukimas gali sukelti nutraukimo sindromą, todėl dozę reikia mažinti palaipsniui, prižiūrint gydytojui.
- Psichoterapija: Psichoterapija padeda pacientams suprasti priklausomybės priežastis, įveikti neigiamas emocijas ir išmokti sveikų streso įveikimo strategijų. Julija norėtų psichoterapijos, tačiau miestelyje, kuriame ji gyvena, tokia pagalba neteikiama, o važinėti į miestą būtų sudėtinga.
- Motyvacinė terapija: Po abstinencijos gydymo rekomenduojama tęsti gydymą stacionarinėje Motyvacinėje terapijoje (15 lovadienių) arba stacionarinėje Minesotos programoje (28 dienos).
- Anoniminės savitarpio pagalbos grupės: Anoniminės savitarpio pagalbos grupės, tokios kaip „Anoniminiai tabletininkai“, suteikia priklausomiems žmonėms galimybę dalytis patirtimi, gauti palaikymą ir įkvėpimą iš kitų, išgyvenančių panašius sunkumus. Kartą per savaitę, ketvirtadienį, Vilniuje socialinio centro „Kryžiaus namai“ į savitarpio pagalbos grupę „Anoniminiai tabletininkai“ renkasi nuo vaistų priklausomi žmonės. Jie taip bijo, kad paslaptis apie jų priklausomybę išaiškės, jog net grupės susitikimuose kai kurie prisistato išgalvotais vardais.
„Anoniminiai tabletininkai“: pagalbos ranka priklausomiems nuo vaistų
„Anoniminiai tabletininkai“ yra savitarpio pagalbos grupė, skirta žmonėms, priklausomiems nuo vaistų. Vilniuje veikianti grupė yra vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir, kaip pasakoja vienas iš grupės narių Petras (vardas pakeistas), vienintelė Baltijos šalyse. Petras, apžvelgdamas grupės narių istorijas, išskiria kelis kelius, vedančius į priklausomybę: patirtys augant disfunkcinėse šeimose, sunkūs dabarties išgyvenimai ir vaistų vartojimas norint apsvaigti.
Petras taip pat eina sveikimo keliu: „Mano ligos simptomai - nerimas, nemiga - jau buvo dingę, bet nebegalėjau nutraukti vaistų vartojimo.“ Pasak Petro, kai priklausomo žmogaus organizmas pradeda toleruoti vaistus, pasekmės gali būti tragiškos: žmogus per dieną gali suvartoti mėnesio raminamųjų ar migdomųjų dozę, o tai gresia mirtimi.
Prevencija: kaip išvengti priklausomybės nuo „Lorafeno“?
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja M. nurodo, kad išlieka susirūpinimas dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių. Siekiant sumažinti priklausomybės nuo vaistų riziką, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Vartoti vaistus tik pagal gydytojo paskyrimą ir nurodymus.
- Neviršyti rekomenduojamos dozės ir vartojimo trukmės.
- Nenaudoti vaistų kaip streso ar nerimo įveikimo būdo.
- Kreiptis į specialistus, jei jaučiate nerimą, depresiją ar kitus psichikos sveikatos sutrikimus.
- Būti atviriems su gydytoju ir pasidalinti informacija apie savo priklausomybes ar polinkį į jas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
tags: #priklausomybe #nuo #lorafeno