Literatūros kūrinio suvokimas yra dinamiškas procesas, kuriam įtakos turi skaitytojo patirtis, vertybės ir pasaulėžiūra. Visi komentarai, patarimai, kaip skaityti knygą, ką joje įžvelgti, kokius klausimus kelti, padeda sukurti savo požiūrį į kūrinį. Taip kūrinys aktualizuojamas, pritaikomas šiuolaikiniam skaitytojui. Todėl natūraliai kyla klausimas: ką Mažasis princas reiškia man, apie ką jis kalba šiandien? Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry) kūrinys „Mažasis princas“ gali būti interpretuojamas šiandienos kontekste, atsižvelgiant į visuomenės iššūkius ir vertybes.
Mažasis princas kaip atsakas į nerimą keliančius įvykius
2022 m. vasario mėnesį, prasidėjus nepaskelbtam Rusijos karui su Ukraina, dažnas lietuvis, ypač vyresnės kartos, prisimenantis nusikalstamus agresyvios kaimynės veiksmus, pajuto nerimą ir dėl savo šalies. Matant, kaip rusų karinė mašina traiško, griauna ne tik karinius objektus, bet ir gyvenamuosius namus, ligonines, mokyklas, vaikų darželius, net gimdymo namus, sukyla emocijos, iš kurių ryškiausios - neapykanta ir atsilyginimo troškimas, ypač už nekaltų vaikų žūtį. Šiame karo kontekste, kai žūsta vaikai ir griaunami miestai, „Mažasis princas“ tampa ypač aktualus. Knygos autorius per literatūrinę pasaką neįmanomus dalykus bando paversti įmanomais dalykais.
Kyla klausimas, kaip apginti šalį, kurią užpuolė didesnė ir galingesnė kaimynė? Gal uždėti ant puolamos šalies apsauginį gaubtą, kaip to pageidavo Mažojo princo rožė? Jeigu šalies negalima apsaugoti, gal bent jos vaikams reikėtų nupiešti dėžę, kurioje jie galėtų pasislėpti, kad naktį jaustųsi saugiai (Mažasis princas tokią dėžę skyrė savo aviai)?
Tikrovės kūrimas, o ne atkūrimas
Dar XIX a. Honoré de Balzacas, kurdamas originalią romano teoriją, išsakė savo požiūrį į tikrovę, prieštaraujantį elementariai suvokiamai realizmo sampratai - vaizduoti tai, kas yra, ir nieko nepagražinti. Pasak rašytojo, jeigu norima, kad aprašoma tikrovė būtų įtikinama, reikia ją sukurti, o ne atkurti, nes tikroji realybė yra per daug šiurkšti. Ne veltui Saint-Exupéry supriešina vaiką ir suaugusįjį.
Knygos universalumas ir reikšmė
Mažasis princas išvydo pasaulį 1943 m. balandžio 6 d. Niujorke. Šiandien, praėjus 80 metų nuo tos dienos, kelionės laiku suvestinė įspūdinga: knyga, jau kalbanti 535 kalbomis, yra daugiausiai verčiamas kūrinys po Biblijos. Mažasis princas yra ne tik vienas iš labiausiai mėgstamų prancūzų literatūros veikėjų - tai pats tikriausias pasaulinės literatūros herojus, priklausantis visiems. Visame pasaulyje Mažasis princas ir jo skleidžiamos vertybės minimos kasmet birželio 29 dieną - tai jo kūrėjo Saint-Exupéry gimimo diena.
Taip pat skaitykite: „Mažasis princo“ interpretacijos
Kodėl ši knyga taip svarbi pasauliui? Ką ji nori ir gali mums pasakyti? Iš tiesų tai yra poetinė, filosofinė pasaka, skirta ir suaugusiems skaitytojams, ir vaikams. Istorija skirta suaugusiems žmonėms, kad jie ne tik prisimintų, kokie buvo vaikai, bet kad suvoktų, jog kiekvieno viduje gyvena tas pats vaikas, kurio naivumą ir tyrumą dera išsaugoti ir branginti. Kiekvieną šios knygos skyrių siūloma skaityti kaip gyvenimo alegoriją. Brandų skaitytoją stebina kontrastas tarp itin paprastos kalbos ir ja perduodamų žinių gelmės. Maloniai stebina ir žadina vaizduotę kūrinį iliustruojantys piešiniai.
Patarlė sako, kad vaiko lūpomis kalba tiesa. Taip yra todėl, kad suaugusieji pamiršta paprasčiausias tiesas. Vaikai turi būti kantrūs su suaugusiaisiais, įklimpusiais į absurdą ir nihilizmą. O suaugusieji turi klausyti tokio vaiko, kokie jie kadaise buvo. Mažasis princas padeda lakūnui pabudinti jo viduje glūdintį vaiką.
Kritinis kūrybos vertinimas
Dauguma nesuskaičiuojamų atsiliepimų apie Mažąjį princą yra teigiami, nors neigiamų atsiliepimų vis dėlto irgi esama. Saint-Exupéry kūrybos tyrinėtojai pažymi, kad rašytojo kūrybos vertinimą nuolatos lydėjo įvairūs nesusipratimai. 1929 m. romano Pietų paštas įžangoje literatūros kritikas André Beuclė (André Beucler) pažymėjo, kad Saint-Exupéry yra ne rašytojas, o lakūnas, aprašantis neeilinius savo įspūdžius jautriu, nuoširdžiu stiliumi, taigi jo raštai yra tik puikaus amato vaisius. Nuo pat pirmųjų kūrinių Saint-Exupéry pirmiausia buvo vertinamas kaip lakūnas, kartais kaip mąstytojas ir tik po to kaip rašytojas. Išsamiai išnagrinėta ir aprašyta jo biografija, kūriniuose ieškoma rašytojo biografijos atspindžių. Saint-Exupéry atveju tai pateisinama, kadangi jis iš tiesų aprašinėjo tik tai, ką pats išgyveno. Knyga Žemė žmonių planeta gali būti skaitoma kaip autobiografija, Karo lakūnas - kaip liudijimas, o Mažasis princas - kaip savaip užšifruotas poetiškas biografinis pasakojimas.
Skaitytojas, gerai susipažinęs su Saint-Exupéry biografija, skaitydamas Mažąjį princą pasakotojo nuotykį Sacharoje nesunkiai susies su paties autoriaus 1935 m. išgyventa avarija Libijos dykumoje. Mažojo princo lapė jam primins fenekus - smėlynų lapes, nedidelius mėsėdžius gyvūnus didelėmis ausimis, minimus ir romane Žemė žmonių planeta, rašytojo korespondencijoje. Pastarojoje aptinkama labai panašių piešinių. Laiške Didi (seseriai) rašoma: „Auginu feneką, arba vienišą lapę. Tai gyvūnas, didesnis už katę ir turintis milžiniškas ausis. Mažojo princo rožė primena žmoną Konsuelą, kuriai Saint-Exupéry rašo: „Žinai, mano rožė - tai tu.“ Savo atsiminimus apie judviejų bendrystę Saint-Exupéry įvardija panašiai - Rožės memuarai: „Užrišk man kaklaraištį. Duok man savo popierinę nosinaitę, kad užrašyčiau Mažojo princo tęsinį. Istorijos gale princas įteiks šią nosinaitę princesei. Tu nebebūsi rožė su spygliais, būsi svajonių princesė, laukianti savojo princo.
Teksto ir vaizdo sąveika
Pravartu patyrinėti santykį tarp rašytinio teksto ir vaizdo, kurį sukuria autoriaus piešiniai. Mažasis princas ypatingas tuo, kad tekstas čia funkcionuoja kartu su vaizdu, sudarydami savotišką dviejų plotmių visumą. Kitaip nei tradicinėje vaikiškoje literatūroje, šioje knygoje iliustracijos nėra tik puošybos elementas. Jos čia labai svarbios. Pastebima, kad autoriaus akvarelės užmezga dialogą su tekstu, lemia veiksmo dinamiką - panašiai kaip komiksuose. Permetus akimis kūrinio iliustracijas galima pastebėti, kad neryškių spalvų akvarelės suteikia švelnumo, atspindi vaikystės nuotaikas.
Taip pat skaitykite: Laimingasis Princas: analizė
Pasakotojo vaidmuo
Pasakotojas yra svarbiausias - be jo nebūtų istorijos. Jis yra ir visų piešinių autorius, bet jo autoportreto knygoje nėra nei nupiešto, nei aprašyto. Jį galima nusipiešti patiems, prisimenant jo veiksmus, įvertinus jo reiškiamą nuomonę įvairiais klausimais. Taip būtų sukurtas pasakotojo vidinis portretas, kuriam reikėtų pritaikyti tinkamą išorę. Svarbu nepamiršti, kad pasakotojas yra nepripažintas dailininkas, pasirinkęs lakūno profesiją todėl, kad suaugusieji jo vaikiškų piešinių nesuprato. Tačiau su mažuoju princu jis išsyk rado bendrą kalbą. Kodėl? Galbūt tai yra tas pats asmuo, sapne regintis vaikystės viziją, tad nuostaba, kai „apyaušriu mane pažadino kažkoks keistas balselis“, iš tiesų jį ištiko miegant? O gal tai didelis vaikas? Tada būtų galima suprasti, kodėl šioje istorijoje svarbu tai, kas akimis nematoma, kodėl reikia surasti vaiką savyje.
Pasakotojui lakūnui patyrus avariją, kai jo lėktuvas nukrito dykumoje, ir joje praleidus neramią naktį, ryte šalia lakūno atsiranda nepažįstamas keistas berniukas, apsirengęs lyg koks karaliukas. Taip skaitytojai susipažįsta su mažuoju princu, kurio paveikslas kuriamas pasitelkiant nupieštus jo portretus, analizuojant jo veiksmus, žodžius, reakciją į aplinką, leidžiančius įžvelgti vidinio pasaulio esminius bruožus.
Avies simbolika
Pirmoji veikėja, papildanti mažojo princo paveikslą, yra avis. Tai nesavarankiškas, sąlyginis personažas, priklausantis nuo kitų dviejų veikėjų valios ir noro (lakūnas turi avį nupiešti, o berniukui piešinys turi patikti). Tik sutikęs lakūną berniukas prašo jo nupiešti avį. Vadinasi, avis yra svarbesnė už dykumoje sutiktą žmogų. Nupiešta avis turi idealiai atitikti berniuko susikurtą ir vaizduotėje regimą jos atvaizdą, todėl net trys lakūno bandymai pavaizduoti avį berniuko netenkina: pirma avis atrodė serganti, antra pavirtusi į aviną, trečia per sena. Tik kai pasakotojas nekantraudamas nupiešia dėžę ir pasako, kad trokštama avis yra viduje, berniuko veidas nušvinta. Jis tokios ir norėjo!
Avis yra nepaprastas veikėjas. Nė vienas regimas jos atvaizdas nėra tikrasis. Kaip kokia dvasią įkvepianti mūza, ji ne tik nebyli - ji netgi nematoma. Tačiau skaitytojas tiki pasakotojo ir berniuko dialogu! Tiki neišvydęs tikrojo atvaizdo - šitoks tikėjimas prilygsta žinojimui. Taigi, nupiešta avis atgijo ir dėžėje užmigo. Berniukui patinka, kad avis ne per didelė, todėl jai užteks mažos jo ganyklos žolės. Mažasis princas ketina nusinešti dėžę su avimi į savąją planetą, nes avys nuėda krūmus ir gali nuėsti blogį simbolizuojančius augalus baobabus, kol dar jie maži.
Avis knygoje yra ne romus ir taikus gyvūnas, bet tikroji berniuko pagalbininkė kovoje su blogiu: jei baobabų sėklomis būtų užteršta visa mažojo princo planetos dirva, baobabų šaknys pervertų planetą ir ji suskiltų. Tačiau avis nėra sąmoninga kovotoja: naikindama mažus baobabus, ji gali sunaikinti ir naudingus ūglius, todėl būtina ją prižiūrėti. Vis dėlto lakūno siūlymas pririšti avį prie kuoliuko berniuką nemaloniai nustebina. Gal todėl, kad pasiūlymas nenaudingas, nes jo planeta maža, nėra kur joje paklysti? Šis epizodas rodo, jog mažajam princui būdingas platus ir gilus tikrovės suvokimas: žmonės, gyvūnai, daiktai jam yra vienodai svarbūs, tai, kas yra realu ir nerealu, turi teisę egzistuoti. Mažasis princas geba suprasti tai, kas atrodo nesuprantama: pro išorinį apvalkalą pastebi, kas slypi viduje. Jis yra ištikimas, jam rūpi savoji planeta, jos saugumas.
Taip pat skaitykite: Marko Twaino „Princas ir elgeta“
Turkų astronomas ir išorės įtaka
Pasakotojui buvo svarbu sužinoti, iš kur atvyko šis nematytas berniukas. Turkų astronomo misija knygoje yra dvejopa: atskleisti mažojo princo planetos genezę (nes būtent turkų astronomas pro teleskopą pastebėjo asteroidą B-612) ir paliudyti vieną iš daugelio neigiamų suaugusiųjų pasaulio bruožių, kad apie gebėjimus sprendžiama pagal išvaizdą, kuri privalo atitikti sukurtą standartą. Astronomo atradimas buvo pripažintas tik tada, kai jis apsivilko europietišką, labai elegantišką kostiumą. Piešinyje astronomas vaizduojamas vilkintis turkišku apdaru, vadinasi, savo atradimo metu, tad opozicija tarp piešinio ir tolesnio teksto, kuriame svarbiausiu veiksniu tampa naujas europietiškas apdaras, pabrėžia ironišką ar net satyrinį tokio įvykio pobūdį. Kiti du anoniminiai personažai nupiešti apsirengę skirtingais apdarais: vienas azijietišku, kitas europietišku, bet abiejų stotas ir ištiestos rankos linija rodo į skaitmenimis ir geometriniais brėžiniais išmargintas lentas. Nepaisant skirtingų kultūrų, kurioms šie personažai atstovauja, jie abu yra iš to paties suaugusiųjų pasaulio. Tekstas paaiškina abiejų vienodą pomėgį. Suaugusiems žmonėms svarbu ne vaikiškos fantazijos ar polinkiai, bet tai, kiek kas uždirba, kiek kainuoja jų gyvenamieji namai, kaip vadinasi ieškoma planeta. Ši formalaus, praktiško požiūrio dominantė kupina ironijos, pasakotojui ji atrodo juokinga ir apgailėtina: „Tokie jau jie yra. Nereikia ant jų už tai pykti.
Mažojo princo portretas ir jo simbolika
Mažąjį princą geriau suprasti labai padeda piešiniai. Pirmąjį bandymą nupiešti mažojo princo portretą pasakotojas įvardija kaip pavykusį geriausiai: „Štai geriausias jo atvaizdas, kurį vėliau man pavyko nupiešti.“ Tyrinėtojui Laurentui de Galembertui berniuko atvaizdas primena garsųjį Hyacintheʼo Rigaud’o portretą „Liudvikas XIV, Prancūzijos karalius“. Saint-Exupéry piešinyje regima ta pati kūno padėtis, tipiška princų portretams: erdvėje brėžiamas lygiašonis trikampis, suteikiantis figūrai tam tikrą stabilų pagrindą. Mažasis princas, kaip ir Liudvikas XIV, vilki platų apsiaustą, apsiavęs auliniais batais, rankoje laiko kardą. Tai kario ir kilmingo asmens ženklai. Vyrauja princų portretams būdingos spalvos - auksinė ir raudona, o balta spalva simbolizuoja tyrumą. Tačiau pastebimi ir skirtumai: lyginant su Liudviku, mažasis princas stokoja iškilmingumo, pompastikos, išdidumo, jis žymiai natūralesnis ir gaivališkesnis. Jo veido bruožai švelnūs, beveik kaip mergaitės, berniuko liekna figūra oponuoja stambesniam Liudviko stotui ir šiurkštesnei laikysenai - galima numanyti, kad tai aristokratiškas, bet trapus, miniatiūrinis portretas. Mažasis princas yra Liudviko XIV priešingybė - tai vaikystės, tyrumo, nekaltybės paveikslas. Tokį vaikiško pasaulio moralinį klimatą liudija ir pastelinės spalvos, paišyba - skrituliukai vietoj akių, brūkšneliai nosiai ir burnai, pabrėžiantys veikėjo naivumą.
Rožės charakteris ir simbolika
Ne taip svarbu, kad rašytojas savo žmoną Konsuelą vadino Rože, bet labai svarbu, kad gėlė turi moterišką charakterį, kurio piešinys nepajėgia atspindėti. Skaitytojas linkėtų, kad rožė būtų puošnesnė, ryškesnių spalvų, turėtų didesnius spyglius. Rožės išvaizda neįspūdinga, ji atrodo naivi, be spalvingo vidaus. Tiesa, pirmame piešinyje rožė yra su mažiausiai keturiomis vainiklapių eilėmis, tad regimai turi kuo pasididžiuoti. Mažasis princas net nusistebėjo, kokia ji graži. Įsimylėjo ją iš pirmo žvilgsnio - tai nulėmė rožės išorė. Geriau pažinęs gėlės būdą, mažasis princas ja nusivylė: rožė buvo didelė koketė, troško būti dėmesio centre, būti reikšminga, svarbiausia planetoje. Rožė savaime turėjo patraukti dėmesį, nes gimė, skleidėsi sykiu su saule, tarsi pats gyvenimas būtų gimęs drauge su ja. Ji nebuvo kukli, neabejojo tuo, ką sako, ir kitiems neleido abejoti savimi. Per drauge su mažuoju princu praleistą laiką rožė atsiskleidė kaip reikli, išdidi, besirūpinanti tik savimi, net aikštinga būtybė. Ji naudojosi savo trapumu norėdama, kad mažasis princas jos elgesį pateisintų ir net pagirtų. Rožė nesiliovė kaskart reikalauti vis daug…
Kūrinio interpretacijos ir užduotys
Siekdami padėti mokiniams geriau suprasti ir įvertinti „Mažąjį princą“, mokytojai gali naudoti įvairias teksto suvokimo užduotis. Šios užduotys skatina mokinius atidžiai skaityti, analizuoti ir interpretuoti tekstą, taip pat skatina kritinį mąstymą ir kūrybiškumą.
Klausimai apie veikėjus ir jų motyvaciją
- Kodėl mažasis princas jaučiasi įskaudintas? Kaip elgiasi lakūnas? Pažvelkite į šią problemą lakūno ir princo akimis.
- Kodėl, anot mažojo princo, gėlės augina dyglius? O jums kaip atrodo - kodėl?
- Kaip princas paaiškina apie meilę, kuri suteikia jam prasmę, ir baimę ją prarasti? Ar pritariate princo mintims? Kodėl?
- Kas priverčia lakūną atsitokėti, mesti savo darbus ir susirūpinti mažuoju princu?
- Kas išgena mažąjį princą iš savo žvaigždės? Įvardinkite priežastis.
- Mažasis princas niekada neužmiršdavo, ko klausęs. Ir klausdavo tol, kol sulaukdavo atsakymo.
Atsakydami į šiuos klausimus, mokiniai turės atidžiai perskaityti tekstą ir įsigilinti į veikėjų motyvaciją bei tarpusavio santykius. Tai padės jiems geriau suprasti kūrinio temas ir idėjas.
Kūrybinės užduotys
- Komikso kūrimas: Remdamiesi „Mažojo princo“ išmintimi, savo nuomone ir pasirinktais paveikslėliais, mokiniai kuria komiksą laimės tema. Jie nagrinėja ir interpretuoja perskaitytą pasaką, ieško atsakymų į išsikeltus klausimus, pavyzdžiui: Kur mažasis princas ieško laimės? Kuo mažojo princo klausimai svarbūs man?
- Istorijos kūrimas: Prisimenami mitologinių sakmių ir stebuklų pasakų veikėjai, kurie gali lemti kitų likimus ar patys pakeisti savo lemtį.
- Esė rašymas: Mokiniams siūloma parašyti esė apie laimę, remiantis „Mažojo princo“ idėjomis ir savo asmenine patirtimi. Rašinio įvestis sužadina mintis, padeda suformuluoti teiginius ir sugalvoti rašinio pavadinimą. Planuojant rašinį, verta pasinaudoti minčių žemėlapio metodu: įvardyti temą, pagrindinę mintį, nurodyti ją pagrindžiančius teiginius, pasižymėti argumentus.
Esė rašymas skatina mokinius kritiškai mąstyti apie laimės sampratą ir išreikšti savo nuomonę argumentuotai ir įtikinamai.
Diskusijos
Organizuojamos diskusijos apie tai, kas yra laimė, ar įmanoma pasiekti amžiną laimę, kaip keitėsi laimės samprata įvairiais istoriniais laikotarpiais.
Moderniosios prozos suvokimo sunkumai
Skaitant moderniąją prozą, mokiniai dažnai susiduria su jos suvokimo problema. Jiems gali būti sudėtinga nusakyti veikėjų išgyvenimus, regėjimus, patyrimus, nes jie paprastai yra nematomi, vidiniai, o ne išoriniai. Taip pat dažnai kyla problema išmokyti mokinius ne tik pamatyti, bet ir nusakyti vaizduojamo veikėjo dvasinę būseną, kuri dažniausiai būna labai prieštaringa, o jo poelgiai sunkiai paaiškinami, nuspėjami iš paslėptų detalių.
Norint įveikti šiuos sunkumus, mokytojai turėtų skirti daugiau dėmesio teksto analizei ir interpretacijai. Svarbu padėti mokiniams suprasti simbolius, metaforas ir kitas menines priemones, naudojamas kūrinyje.
Antuanas de Sent Egziuperi: gyvenimas ir kūryba
Antuanas de Sent Egziuperi - XX a. pirmosios pusės prancūzų rašytojas - humanistas ir lakūnas. Jis gimė 1900 m. Pietų Prancūzijoje, grafo šeimoje. Aviacija turėjo įtakos formuojantis Egziuperi filosofinėms pažiūroms, tai darė įtakos ir kūrybai. Kūriniuose itin daug autobiografinių momentų, prisiminimų, aprašymų, gyvenimo apmąstymų, kurie persunkti filosofiškumo. Daugelis Egziuperi kūrinių skirti suaugusiems, tačiau yra vienas bandymas rašyti vaikams - „Mažasis princas“ (1943 m.).
Filosofinė pasaka „Mažasis princas“ karo metais parašytas kūrinys, kuriame glaustai sukondensuota humanistinė filosofija. „Mažojo princo“ istorija - tai vieno rašytojo istorija, kurio žvalgybinį lėktuvą pašovė vokiečių aviacija, o jis pats nukrito į Viduržemio jūrą. Nors istorija pasakojama apie pasaulį bei žmonių santykius, matomus vaiko akimis, tačiau dėl elegiškumo ir filosofiškumo šis kūrinys sunkiai įtraukiamas į vaikų skaitybą. Ir visgi, pabandysiu paaiškinti, kodėl šis kūrinys yra vaikų literatūros dalis. Antra - paprastas siužetas, slypinti paslaptis, gėrio ir blogio ugnikalnis.
Kūrinio alegorijos
Mažojo princo planeta - tai vaikystės alegorija. Mažojo princo kelionė per šešis asteroidus - pažintinė kelionė. Simbolinis kalbėjimas apima visą kūrinį pradedant pavadinimu ir baigiant autoriaus pieštomis iliustracijomis. Simboliškas yra herojaus - Mažojo princo paveikslas, nuolat pabrėžtini geltoni kaip auksas plaukai. Mažasis princas - tai vaikas, kurio akimis žiūrima į sudėtingą suaugusiųjų pasaulį, bet tuo pačiu Mažasis princas nėra Žemės gyventojas, t.y. galbūt nėra vaikas - šis personažas įkūnija ir mitinį veikėją, kuris pats drąsiai renkasi gyvenimo kelią, sprendžia, kur ir kaip gyventi. Kūrinyje nėra buitinių realijų, pasakojimas grindžiamas alegorinėmis situacijomis.