Laimingasis Princas: Išorinio Blizgesio Menkumas ir Tikros Meilės Grožis

Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtis - suteikti mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros (kultūros) pagrindus, padėti ugdytis kalbėjimo, klausymo, skaitymo, teksto analizės ir interpretacijos bei rašymo įgūdžius, gebėjimą reikšti mintis raštu ir žodžiu taisyklinga lietuvių kalba, supažindinti mokinius su Lietuvos, Europos ir pasaulio literatūra bei kultūra. Vienas iš būdų tai pasiekti - analizuoti ir interpretuoti įvairius literatūros kūrinius, tokius kaip Oscaro Wilde'o pasaka „Laimingasis princas“. Ši pasaka, kaip ir kitos O. Wilde'o alegorinės pasakos, išgarsino jo vardą pasaulyje. Straipsnyje nagrinėsime šios pasakos pagrindinius motyvus, simbolius ir jų reikšmę, remdamiesi tiek literatūros kritika, tiek naujausiais teatro pastatymais.

Literatūrinio Ugdymo Svarba

Literatūrinis ugdymas padeda mokiniams suprasti literatūrą kaip žodžio meną, savęs ir pasaulio pažinimo priemonę, ugdytis savarankiško skaitymo įgūdžius ir pomėgį skaityti, gebėjimą analizuoti ir interpretuoti įvairių žanrų tekstus, formuotis estetinį skonį. Literatūrinio ugdymo metu mokiniai įgyja emocinės patirties, pažįsta Lietuvos ir pasaulio literatūros (kultūros) tradiciją, lietuvių literatūros, tautosakos savitumą ir sąveiką su kitų tautų literatūra bei kultūra, literatūros rūšių ir žanrų specifiką. Nagrinėdami lietuvių ir kitų tautų literatūrinį bei kultūrinį palikimą, pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokiniai suvokia istorinės atminties, tradicijų, kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę, ugdosi dialogu, atsakomybe, kūrybiškumu pagrįstą santykį su savosios kultūros tradicija, pagarbą bei atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms.

Lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdomas gebėjimas tinkamai dalyvauti diskusijoje, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išklausyti ir gerbti kitus, apginti savo požiūrį, nepažeidžiant kitų ir savo paties orumo, prisiimti atsakomybę už savo tekstus. Analizuojant ir interpretuojant bei kuriant sakytinius ir rašytinius tekstus, ugdomas kūrybiškumas, vaizduotė, lavinami analitiniai įgūdžiai, kritinis mąstymas. Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas atveria įvairių integracijos su kitais dalykais - istorija, daile, muzika, etika, užsienio kalbomis, pilietiškumo pagrindais ir kt. - galimybių.

„Laimingasis princas“: Pagrindiniai Motyvai ir Vertybės

Pasakoje „Laimingasis princas“ išryškėja keli motyvai. Pirmiausia - išorinio blizgesio menkumas bei tikros meilės ir pasiaukojimo grožis, kurie pasakoje iškyla kaip svarbiausios vertybės. Čia taip pat svarstoma apie tai, kad laimės sąvoka yra labai sąlyginė. Pasaka „Laimingasis princas“ baigiasi tik žemiškajame gyvenime - čia dėl to, kam pastatyti paminklą Laimingojo princo vietoje, amžinai lieka ginčytis kvaili ir tušti žmonės. Plyšusi Princo širdis ir kregždžiuko kūnelis - gražiausi daiktai, kuriuos iš žemės Dievui atneša angelas.

Išorinis Blizgesys vs. Tikra Meilė

Laimingasis princas, stovėdamas ant aukštos kolonos virš miesto, iš pradžių buvo tik statula, padengta aukso lapeliais ir inkrustuota brangakmeniais. Jis atrodė laimingas, bet tik iš išorės. Kai jis pradėjo matyti miesto gyventojų skurdą ir kančias, jo širdis plyšo iš gailesčio. Princas paaukojo visą savo turtą, kad padėtų kitiems, net jei tai reiškė prarasti savo išorinį grožį.

Taip pat skaitykite: „Mažasis princo“ interpretacijos

Kregždutė, iš pradžių tik norėjusi praleisti naktį po statula, įsipareigojo padėti princui išdalinti jo turtus. Ji atidėjo savo kelionę į šiltus kraštus ir liko su princu, kol galiausiai mirė nuo šalčio. Kregždutės pasiaukojimas ir meilė princui parodo, kad tikra laimė slypi ne išoriniame blizgesyje, bet pasiaukojime dėl kitų.

Laimės Sąlygiškumas

Pasakoje laimės sąvoka yra labai sąlyginė. Princas, būdamas gyvas, gyveno rūmuose, kur nebuvo leidžiama įžvelgti skurdo ir kančių. Tik tapęs statula ir pamatęs tikrąjį miesto gyvenimą, jis suprato, kad jo laimė buvo iliuzija.

Miesto gyventojai taip pat ieškojo laimės įvairiais būdais. Vieni siekė turto, kiti - pripažinimo. Tačiau pasaka parodo, kad tikroji laimė slypi ne materialiniuose dalykuose, bet meilėje, atjautoje ir pasiaukojime.

Teatro Interpretacijos: Povilo Makausko Vizija

Anglų rašytojo Oscaro Wilde´o (1865-1900) vardą pasaulyje išgarsino pjesės, aforizmai, romanas „Doriano Grėjaus portretas“ ir alegorinės pasakos. Jų rinkinys „Laimingasis princas“ ir kitos pasakos“ pirmą kartą buvo išleistas 1888 metų pavasarį. Į lietuvių kalbą O. Wilde´o pasakas vertė Kazys Puida (1909; išleista 1914) ir Jonas Jablonskis jaunesnysis (1924), pokario metais keletą kartų (1960, 1974, 1975, 1985) buvo leidžiamos Rūtos Butkutės-Saukienės verstos pasakos, 2011 metais išleistam rinkiniui kelias pasakas išvertė Donatas Sauka.

Balandžio 9, 10 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko premjera, kurią rengė jauniausios lietuvių teatro pajėgos: Oskaro Wilde´o vieną gražiausių pasakų „Laimingasis princas“ stato režisierius Povilas Makauskas, dailininkė Julija Skuratova, choreografas Denisas Kolomyckis, vaizdo projekcijų autorė Dominyka Kačonaitė.

Taip pat skaitykite: Marko Twaino „Princas ir elgeta“

Oscaro Wilde´o asmenybė šiandien svarbi keliais aspektais: gražinant jį į teatrą, ne tik prisiliečiama prie vienos iš centrinių anglų literatūros figūrų, bet teatro smagratis pasukamas kiek kita, vadinkim, nepopulistine linkme. Šiandien įprasta manyti, kad aktualu, šiuolaikiška yra tai, kas skverbiasi į socialinius kūrinio audinius. Gal dėl to Lietuvoje dominuoja įvairios socialinio teatro apraiškos. Wilde´as - lyg priešnuodis tokio pobūdžio kultūrai.

Spektaklio Paslaptis: Vidinio Aukso Paieškos

Povilas Makauskas: Išties noras apmąstyti Černobylio katastrofą sutapo su šiandienos teatro šališkumu tikrovės, socialumo temoms. Montuoti faktus, „koliažuoti“ dokumentiką buvo įdomu, bet norėdamas tai paversti teatrine kalba, visai pasimečiau, supratau, kad tai priešinasi pačiai teatro prigimčiai, vaidybai, atlikimui, dramos dėsniams. Mintis perdegė, niekaip negalėjau rasti teatro šaknies, o vieną vakarą Wilde´o knygelė sugundė pasakai prieš miegą… Dar sykį betarpiškai išgyvenau istoriją, visas smulkmenas, kvapus, spalvas. Pamilau personažus, susigyvenau su Pasaka. Kregždžiukas išmokė nugalėti mirties baimę, o Princas vis dar moko matyti kitus, girdėti žmogaus vidų, pažinti savo širdies gelmes ir ten ieškoti tikrosios savasties. Susimąsčiau: galbūt pasakos ir yra priešnuodžiai?

Spektaklio paslaptis - tai vidinio aukso paieškos. Wilde´as nebijo jausmingai ir net kiek didaktiškai prabilti apie gėrio pranašumą prieš grožį.

Sceniniai Mįslės: Dramaturgija ir Personažai

Didaktiškumą įveikėme, iškodavę vidinę kūrinio dramaturgiją. Tad naujas teksto ir temos santykis leidžia kurti spalvingus ir savitus personažus, praplėsti situacijas. Didelių pavojų nematau. Pasakoje daug sąlygiškų dalykų. Tu dar labiau tas sąlygas užkoduoji, pasitelkdamas lazdelines lėles. Kita vertus, šiame gražiai gimstančiame scenos kūrinyje naudoji net kelis teatro žanrus: čia bus ir šokama, ir kalbama, ir žiūrovo akyse kuriama muzika.

Matematiškai tikslią personažų hierarchiją išskleidėme daugialype formos įvairove. Spektaklio forma neabejotinai primins Masque žanro rūmų vaidinimą - draminės dalys, šokio scenos, tarsi nešiuolaikiškas dėmesys kostiumams, įvairioms lėlėms, gyvai muzikai, animuotiems paveikslams.

Taip pat skaitykite: "Mažasis princas": vertybės šiandien

Julijos Skuratovos Meniniai Įvaizdžiai

Kaip jautiesi Oscaro Wilde´o grožio ir meilės akivaizdoje - ar sunku kurti meninius įvaizdžius pasakai „Laimingasis princas“? Julija Skuratova: Nesinorėtų analizuoti konkrečios pasakos ar autoriaus biografijos. Greičiau norėtųsi išreikšti įspūdį, kuris lieka perskaičius jo pasaką. Ji artima poezijai. Greta - simbolizmas, romantizmas. Aš girdžiu Nikolajaus Gumiliovo, Aleksandro Bloko, Marinos Cvetajevos eiles. Wilde´o mieste aš matau Bloko žibinto šešėlį, Laimingasis Princas man primena Aleksandrą Vertinskį (Aleksandr Vertinskij (1889-1957) - rusų poetas, dainininkas, kompozitorius - aut.), vilkintį Pjero kostiumu. Wilde´o personažai - romantikai, „lunatikai“, poetai. Dėl to jie dažnai netgi ne žmonės - kregždžiukas, skulptūra, rožė, lakštingala ir t. t. Jie „žemės kojomis neliečia“. Wilde´as tarytum kilsteli juos kuo aukščiau virš žemės. O vėliau bloškia žemyn - į žemę, į realybę… Tai primena paties autoriaus gyvenimą. Vos meilė ir grožis pakyla aukštyn, jie akimirksniu krenta žemyn ir sudūžta į šipulius. Sunku atrasti formą šiai poezijai. Kurdama eskizus, bandžiau piešti baltą liniją juodame fone. Visuose scenografijos elementuose atsirado plona, kai kada kreiva, trapi, balta linija. Ji vieniša juodame fone. Man tai - vaildiškas vienatvės motyvas, simbolizuojantis nežemišką meilę, „vaikščiojimą ant skustuvo ašmenų“. Spektaklio lėlės - tai taip pat meninė forma, padedanti pakilti virš žemės. Kregždžiukas - lėlė, kuri gali skristi. Princo skulptūra - sudėtingesnis dalykas. Ji - iš atskirų dalių, kurios taip pat „skrenda“ virš miesto - taip Princas išdalina save, savo kūną… Pasakoje svarbi svajonių tema. Nežemiškos svajonės! Nežemiška meilė! Nežemiška pasaka! Ji panaši į Jėzaus Kristaus istoriją - jis taip pat norėjo visiems padėti, aukodamas savo kūną. Šią temą aš siekiu atskleisti, atvaizduodama neturtingų vaikų didelį sielvartą, vaikų, kurie tiki, jog gyvenimas - tai pasaka. Dideli neturtingų vaikų portretai, o jų fone - mažas Kregždžiukas ir maža Princo skulptūrėlė. Spektaklio finale regiu ploną tuščiavidurės Princo figūros kontūrą, o už jo - plaukiančius debesis.

Deniso Kolomyckio Choreografija: Dieviška Artuma

Denisas Kolomyckis: Menininkai - mano vieninteliai draugai ir artimieji, jų kūryba - vienintelis išsigelbėjimas, nes jų vaizduotės pasaulis - amžinybės pasaulis, bet būti kartu su jais yra nežmoniškai sunku. Pokalbiai su jais ir gyvenimas kartu kelia tiek daug klausimų - ir jokių atsakymų! Man menas yra dieviška artuma, į kurią mes visi turėtume patekti per kūrybą. Pasaulio stebuklai, grožis, daiktų formos, jų spalvos, šviesa ir šešėliai - visa tai aš matau, jaučiu, kaip turbūt ir daugelis kitų žmonių. Šie žmonės yra vieninteliai, kurie pagundą pateikia kaip asmeninį eksperimentą. O jame mes dalyvaujame, į jį sąmoningai einame, nes mes negalime pažinti viena be kito. Kaip tiksliai pasakė Longfellow, „Gyvenimas tikras - gyvenimas rimtas - ir kapas nėra jo lemtis: dulkė esi, į dulkę pavirsi - ne sielai šie žodžiai skirti“.

„Eksperimentuok be perstojo, būk kuklus,“ - sakinys iš Johno Cage´o knygos, kuris galėtų būti moto, tačiau nėra, bet puikiai atsako į klausimą, kas įkvepia kurti. Mokymai, kurie anksčiau buvo praktikuojami individualiai, privalo būti nukreipti į kitus žmonės. Juk tai, kas atrodytų žinoma, suprantama, iš tiesų - nežinoma. Tada kūryba iš esmės tampa galimybe išspinduliuoti idėjas, vienas iš kurių priimame, o kitas - perduodame. Arba, kaip sako tas pats Cage´as, „vienas idėjas išspinduliuojame, jos sukuria kitas, kurių iš pradžių nebuvo mūsų galvose“. Mane tai įkvepia. Teatras man, kaip ir pačiam gyvenimui, yra artimiausias iš visų meno šakų, nes jo suvokimui reikia ausų ir akių, laiko ir erdvės.

Kūryba man nėra vieno asmens sukurtas objektas, tai procesas, kuriamas žmonių grupės. Tai ne vieno asmens monologas, bet bendra kūryba, kuri kiekvienam suteikia galimybę įgauti patirties, kurios niekaip kitaip neįgautų. Tie, apie kuriuos turėčiau rašyti, atsiduria tarsi kitoje jaunųjų pusėje. Mirktelėdama kolegai, sakyčiau, kad šie jaunieji nerėkia ir nekužda į mikrofonus, neišsižada teatro poezijos ir neverčia jos kasdienybės proza.

Pasiekimų Sritys ir Kompetencijos

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Kultūrinė Kompetencija

Kultūrinė kompetencija apima kultūrinį išprusimą, kultūrinę raišką ir kultūrinį sąmoningumą.

  • Kultūrinis išprusimas pirmiausia susijęs su žiniomis: mokiniai ugdosi skaitydami, nagrinėdami, interpretuodami, lygindami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius; susipažindami su svarbiais tekstais ir reiškiniais; domėdamiesi šiuolaikinės literatūros ir kultūros aktualijomis ir jas savarankiškai vertindami; apibūdindami bendresnes Lietuvos literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo tendencijas bei jų sąsajas su tradicija; susipažįsta su svarbių literatūros kūrėjų biografijomis; atpažįsta kultūrinius simbolius ir stereotipus; lygina įvairius literatūros ir kultūros reiškinius, įžvelgdami jų tarpusavio sąsajas.
  • Kultūrinę raišką mokiniai ugdosi, pažindami lietuvių kalbos kūrybines galias, reikšdami mintis, kurdami įvairių žanrų tekstus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia bei turininga kalba, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką; praktiškai pritaikydami kultūros kūrėjo, atlikėjo, aktyvaus stebėtojo, vartotojo, kritiko gebėjimus; realizuodami savo talentus, literatūrinius ir kitus meninius polinkius, kultūrinius interesus; dalyvaudami mokyklos, bendruomenės, regiono ir Lietuvos kultūriniame gyvenime.
  • Kultūrinį sąmoningumą mokiniai ugdosi, suvokdami kalbos reikšmę asmens tapatybei ir pasaulėvaizdžiui, bendruomenei ir valstybei; suprasdami ir vertindami lietuvių kalbos ir literatūros reikšmę bendresniame Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekste; atpažindami ir kritiškai vertindami propagandą, manipuliavimą žodžiais ir vaizdais, diskutuodami apie medijų kultūrą; įgydami nuostatą puoselėti lietuvių kalbą ir kultūros paveldą, gerbti kultūrų įvairovę.

Pažinimo Kompetencija

Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.

  • Dalyko žinias ir gebėjimus mokiniai ugdosi, analizuodami kalbos vienetus, mokydamiesi taisyklingai kalbėti ir rašyti, skaitydami, nagrinėdami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius, kultūros tekstus, kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, vartodami kalbotyros, literatūros teorijos ir teksto analizės sąvokas ir terminus.
  • Kritinį mąstymą mokiniai ugdosi, kai analizuoja teksto turinį ir kalbą, suvokia ryšius tarp vaizduojamų įvykių, daro išvadas; geba remtis kūrinio turiniu, formuluodami savo idėjas apie gyvenimą, vertybes ir tikėjimą; vertina kūrinių herojų charakterius ir paaiškina, kodėl rašytojas kuria konkretų charakterį, apibūdina rašymo stilių, ieško jungčių tarp kultūros reiškinių, kūrinių, idėjų ir raiškos, kritiškai vertina alternatyvius požiūrius ir medijų informacijos patikimumą.
  • Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai įvairiuose pokalbiuose, rašiniuose kelia aktualias problemas, svarsto, pritaria arba prieštarauja pateikdami argumentų, priima pagrįstą sprendimą, analizuoja kūrinių problemas, vertina teksto idėjas ir intencijas, susieja jas su kitais tekstais, savo patirtimi ir nuostatomis.

Komunikavimo Kompetencija

Komunikavimo kompetencija apima pranešimo kūrimą, jo perteikimą ir komunikacinę sąveiką bei analizę ir interpretavimą.

  • Pranešimo kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, taisyklingai kalbėdami ir rašydami, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką ir komunikavimo strategijas; žodžiu ir raštu atpasakodami tekstus, atmintinai mokydamiesi įvairių žanrų kūrinius ar jų fragmentus; apibūdindami verbalinio ir neverbalinio teksto temą, turinį ir paskirtį; samprotaudami apie įvykius ir reiškinius, pagrįsdami savo nuomonę, naudodamiesi įvairiais šaltiniais; sakydami kalbas, rašydami kūrybinius darbus; išsiaiškindami nežinomų žodžių reikšmes ir išmokdami juos vartoti; taikydami įvairias kalbėjimo, skaitymo ir rašymo strategijas.
  • Pranešimo perteikimo ir komunikacinės sąveikos gebėjimus mokiniai ugdosi, realiai ir virtualiai bendraudami poromis ar grupėje, pasirinkdami taisyklingą ir tinkamą kalbinę raišką; kalbėdami apie skaitymo metu patirtus jausmus ir pažintas vertybes, pristatydami savarankiškai perskaitytą knygą, kalbos, literatūros tyrimus.

Kūrybiškumo Kompetencija

Kūrybiškumo kompetencija apima tyrinėjimo, generavimo, kūrimo, vertinimo ir refleksijos gebėjimus.

  • Tyrinėjimo gebėjimus mokiniai ugdosi ieškodami reikiamos informacijos įvairiuose šaltiniuose, kritiškai vertindami rastą informaciją ir jos patikimumą; analizuodami, interpretuodami ir lygindami Programoje numatytus poezijos, prozos ir dramos kūrinius, aptardami Programoje numatytus Lietuvos kultūros reiškinius ir asmenybes; stebėdami, gretindami ir vertindami kalbos reiškinius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje; rinkdami, siedami ir kritiškai vertindami kūrybai reikalingą informaciją, kurdami įvairias istorijas, pasakojimus.
  • Generavimo gebėjimus mokiniai ugdosi, keldami originalias idėjas ar problemų sprendimus, rašydami įvairius kūrybinius darbus, argumentuotai reikšdami savo požiūrį į kalbamus dalykus, pagrįsdami jį asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais, dalydamiesi kūrybinėmis idėjomis ar sprendimais analizuojant programinius kūrinius, argumentuotai įvertindami istorinį kultūrinį kontekstą.
  • Kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, savarankiškai žodžiu ir raštu kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, išbandydami skirtingas kalbinės raiškos priemones ir būdus, taikydami pagrindines akademinio ir kūrybinio rašymo strategijas, tobulindami ir pristatydami savo darbus, susijusius su analizuojamais kūriniais, samprotaujamojo pobūdžio darbais. Kurdami asmeniškai ir socialiai prasmingus darbus, pristatydami savo idėjas, mokiniai atsižvelgia į etikos ir intelektinės nuosavybės normas.

Pilietiškumo Kompetencija

Pilietiškumo kompetencija apima pilietinį tapatumą ir pilietinę galią; gyvenimą bendruomenėje, kuriant demokratinę visuomenę; pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; valstybės kūrimą ir valstybingumo stiprinimą tarptautinėje bendruomenėje.

  • Pilietinį tapatumą ir pilietinę galią mokiniai ugdosi, vertindami skaitomo, klausomo ir audiovizualinio teksto turinį, raišką, intenciją, poveikį klausytojui, interpretuodami ir apibendrindami; kritiškai vertindami įvairių šaltinių informaciją ir tinkamai ją panaudodami; reikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba; reikšdami argumentuotą asmeninį požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus; rašydami įvairių tipų rašinius, įvairius pasakojamuosius, informacinius, aiškinamuosius ir argumentavimo tekstus.
  • Gebėjimą sugyventi bendruomenėje mokiniai ugdosi, kurdami ir puoselėdami teigiamus tarpusavio santykius įvairiose komunikavimo situacijose; kultūringai keldami problemas, atsakingai priimdami sprendimus; sąmoningai stebėdami kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, gretindami skirtingų kalbų elementus; apibūdindami įvykius ir reiškinius, apie juos pasakodami ir samprotaudami.
  • Pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms mokiniai ugdosi, laikydamiesi bendrinės lietuvių kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos; pasirinkdami tinkamą komunikavimo būdą; aptardami savo amžiui aktualias problemas; tinkamai dalydamiesi patirtimi, nuomone ir informacija; kartu priimdami pagrįstus sprendimus; atitinkamais aspektais analizuodami Programoje numatytus kūrinius.

Socialinė, Emocinė ir Sveikos Gyvensenos Kompetencija

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija apima asmens savimonę ir savitvardą; socialinį sąmoningumą ir tarpusavio santykių kūrimo gebėjimus; atsakingą sprendimų priėmimą; asmens rūpinimąsi fizine ir psichine sveikata.

  • Savimonės ir savitvardos įgūdžius mokiniai ugdosi, kai nagrinėdami literatūros kūrinius mokosi atpažinti ir įvardyti paauglystei būdingas emocijas; analizuoja įvairias situacijas ir mokosi įveikti iššūkius (nepalankias situacijas, neviltį ir nusivylimą); analizuoja ir įvardija žmogiškąsias vertybes (pagarbą sau ir kitiems, geranoriškumą, atsakomybę, pagalbą, sąžiningumą, drąsą, savidrausmę, sveikatą; šeimą); geba paaiškinti, kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus; siekia asmeninių ir akademinių tikslų, analizuoja akademinio tobulėjimo pažangą, reflektuoja sėkmę ir klaidas.
  • Empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimo įgūdžius mokiniai ugdosi, kai mokosi nuspėti kitų emocijas ir savijautą skirtingose situacijose; lygina savo ir kitų požiūrius, supranta, kad vertybinės nuostatos skirtingose kultūrose gali būti skirtingos; analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones; pritaiko veiksmingo klausymosi įgūdžius kasdieniuose pokalbiuose, naudojasi pokalbio užmezgimo ir palaikymo strategijomis, kad suprastų kitų emocijas ir savijautą; net ir sunkioje situacijoje mokosi išlikti objektyvūs ir argumentuoti savo nuomonę.
  • Atsakingo sprendimų priėmimo ir elgesio įvertinant pasekmes gebėjimus mokiniai ugdosi, kai mokosi planuoti laiką, laiku atlikti užduotis, analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis, kurių gali kilti, atliekant užduotis, planuoja, kaip jas įveikti; apmąsto ir įsivertina, kaip sekėsi atlikti užduotis; geba apmąstyti, įvertinti savo ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes ir panaudoti jas bendruomenės gerovei.

Skaitmeninė Kompetencija

Skaitmeninė kompetencija apima bendravimą ir bendradarbiavimą virtualioje erdvėje, skaitmeninio turinio kūrimą, informacijos atranką ir vertinimą, problemų sprendimą, medijų raštingumą.

  • Bendravimo ir bendradarbiavimo virtualioje erdvėje gebėjimus mokiniai ugdosi, kai saugiai ir etiškai bendrauja ir bendradarbiauja virtualiose socialinėse grupėse, žaidžia internetinius humanitarinio pobūdžio žaidimus ir mokosi, ugdydamiesi skaitmeninę kompetenciją, rašo asmeninius ir dalykinius elektroninius laiškus, dalijasi informacija; naudodamiesi socialiniais tinklais, dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
  • Skaitmeninio turinio kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kurdami su lietuvių kalbos ir literatūros dalyku susijusį ir tarpdalykinį skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, pranešimo pateiktis, įgarsindami tekstą, skelbdami savo kūrybą, rašto darbus, etiškai komentuodami knygas ir kultūros įvykius mokyklos intranete ar (ir) internete.
  • Informacijos atrankos ir vertinimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai teisėtai ir kūrybiškai naudojasi interneto galimybėmis; savarankiškai naudojasi įvairiais elektroniniais žodynais, tekstynais ir elektroniniais mokymosi šaltiniais, kalbos ir literatūros duomenų bazėmis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banku, socialiniais tinklais ir kt.
  • Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai sumaniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, siekdami veiksmingo ir konstruktyvaus lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymosi; puoselėja savo informacine? vertybių kultūrą (atsakingai pasirenka informacijos šaltinius internete, saugo intelektinę nuosavybę, gerbia autorių teises, rūpinasi komentarų kultūra).

tags: #laimingasis #princas #teksto #suvokimas