Įvadas
Straipsnyje apžvelgiama Europos psichologijos kongresų istorija, tikslai ir reikšmė psichologijos mokslo ir praktikos plėtrai. Aptariami svarbiausi renginiai, pranešėjai, temos ir jų įtaka psichologijos raidai Europoje ir Lietuvoje. Taip pat nagrinėjami Lietuvos psichologų dalyvavimo šiuose kongresuose aspektai, jų indėlis į bendrą Europos psichologijos kontekstą.
Europos psichologijos kongresų svarba
Europos psichologijos kongresai yra svarbūs dėl kelių priežasčių:
- Mokslinių tyrimų sklaida: Kongresuose pristatomi naujausi psichologijos srities moksliniai tyrimai, leidžiantys mokslininkams dalintis savo atradimais ir idėjomis.
- Profesinis tobulėjimas: Kongresai suteikia galimybę psichologams praktikams susipažinti su naujausiomis metodikomis, technikomis ir intervencijomis, tobulinti savo profesinius įgūdžius.
- Bendradarbiavimas: Kongresai skatina tarptautinį bendradarbiavimą tarp psichologų, sudaro galimybes užmegzti ryšius, vykdyti bendrus projektus ir dalintis patirtimi.
- Psichologijos populiarinimas: Kongresai prisideda prie psichologijos, kaip mokslo ir praktikos, populiarinimo visuomenėje, didina informuotumą apie psichologinės pagalbos svarbą.
Lietuvos psichologų dalyvavimas Europos psichologijos kongresuose
Lietuvos psichologai aktyviai dalyvauja Europos psichologijos kongresuose, pristato savo mokslinius tyrimus, dalinasi patirtimi ir semiasi naujų žinių. Dalyvavimas kongresuose leidžia Lietuvos psichologams integruotis į Europos psichologijos bendruomenę, prisidėti prie bendrų projektų ir gauti tarptautinį pripažinimą.
Konkretūs renginiai ir įvykiai
LLA Visuotinis narių susirinkimas ir seminaras (2020 m.)
2020 m. lapkričio 26 d. įvyko Lietuvos logopedų asociacijos (LLA) Visuotinis narių susirinkimas ir seminaras „Stresas, atsparumas ir smegenų senėjimo neuropsichologija“. Susirinkimo metu aptarta veiklos bei finansinė ataskaita už 2019 m., išrinkta nauja LLA pirmininkė - logopedė, spec. pedagogė Miglė Rovė. Seminaro metu doc. dr. Astos Vaitkevičienės vedė paskaitą „Stresas mūsų gyvenime“, o V. Makauskienė skaitė paskaitą „Smegenų senėjimo neuropsichologija“.
CPLOL Generalinė Asamblėja ir susirinkimas (2011 m.)
2011 m. spalio 10-11 d. vyko CPLOL (Europos logopedų asociacijas vienijančios organizacijos) generalinė asamblėja ir susirinkimas. Lietuvos logopedų asociaciją atstovavo V. Makauskienė ir D. Kairienė. Generalinės CPLOL asamblėjos dienotvarkėje buvo aptarti naujų narių priėmimo į Europos logopedų asociaciją klausimai, pristatyta mokymo ir profesinės praktikos komisijų veikla, finansinė 2011-2010 m.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
8-asis Europos logopedų kongresas (2012 m.)
2012 m. gegužės 25-26 d. Hagoje vyko 8-asis Europos logopedų kongresas ir sekantis CPLOL narių susirinkimas. Kongrese buvo pristatomi žodiniai, stendiniai pranešimai ir specialistų seminarai.
Logopedo vaidmuo ir kompetencijos
Logopedas yra specialistas, atsakingas už komunikacijos ir jos sutrikimų prevenciją, įvertinimą, pagalbą ir mokslinius tyrimus. Logopedo kompetencijos apima:
- Įvertinimą: Tęstinis procesas, apimantis bendradarbiavimą su kitų profesijų specialistais.
- Pagalbos teikimą: Tiesioginė ir netiesioginė pagalba, apimanti terapiją, reabilitaciją ir integraciją į socialinį ar profesinį gyvenimą, taip pat ankstyvąją intervenciją, konsultavimą ir rekomendacijas.
- Profesinę etiką: Laikytis profesinės etikos reikalavimų bei šalies įstatymų.
- Mokslinius tyrimus: Būti praktiku ir tyrėju.
- Bendravimą su klientu: Mokėti tinkamai bendrauti su klientu, sužinoti ir identifikuoti priežastis, dėl kurių asmuo kreipiasi pagalbos.
- Informacijos apibendrinimą: Gebėti apibendrinti gautą informaciją ir daryti išvadas, jei reikalinga, nukreipti klientą kitam specialistui ir išsamiai paaiškinti pagalbos pobūdį.
- Intervencijos būdus: Žinoti įvairius intervencijos (pagalbos) būdus, specifinius jų tikslus, privalumus ir trūkumus.
- Darbo programos parengimą: Atlikęs įvertinimą, remdamasis išvadomis, logopedas turi gebėti numatyti darbo tikslus ir parengti programą.
- Kvalifikacijos kėlimą: Nuolat plėsti ir atnaujinti savo profesines žinias ir įgūdžius, domėtis moksliniais tyrimais ir nauja informacija (dalyvauti seminaruose, paskaitose, mokslinėse konferencijose).
Logopedas teikia pagalbą vaikams, paaugliams ir suaugusiems, turintiems kalbėjimo, kalbos, komunikacijos, balso, rašymo (skaitymo) sutrikimų.
Prevencijos lygiai logopedijoje
Logopedijoje išskiriami trys prevencijos lygiai:
- Pirminė prevencija: Apima veiklą, kurios tikslas - mažinti sutrikimų dažnumą ir naujų atvejų atsiradimo riziką populiacijoje.
- Antrinė prevencija: Susijusi su veikla, kurios tikslas - mažinti sutrikimų paplitimą ir jų atsiradimo laiką. Remiantis šiuo principu logopediniame darbe, svarbu atlikti įvertinimą ir kuo anksčiau nustatyti sutrikimus.
- Tretinė prevencija: Pagrindinis tikslas - sumažinti ilgalaikių (pastovių) sutrikimų paplitimą ir funkcionavimo sunkumus, kylančius dėl esamo sutrikimo. Logopedai dažniausiai atlieka tretinio lygio prevencinį darbą.
Logopedai informuoja apie kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos raidą bei sutrikimus švietimo, sveikatos priežiūros, socialinius darbuotojus ir kitus specialistus. Tikslai - informacija turi būti prieinama įvairių sričių specialistams, kurių bendradarbiavimas su logopedais yra ypač svarbus. Visuomenė ir kitų sričių specialistai turėtų žinoti, kaip kalbos ir kalbėjimo sutrikimai gali paskatinti kitas socialines, emocines ar mokymosi problemas ir trikdyti šeimos gerovę. Informuojant visuomenę rekomenduojama supažindinti su logopedinės pagalbos būdais, nurodyti kada ir kur galima kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Viduramžių visuomenės bruožai
Įvertinimo svarba ir tikslai
Logopedas turėtų bendradarbiauti su kitais specialistais (pvz., gydytojais, mokytojais, slaugytojais, psichologais). Svarbu atskirti natūralius raidos ypatumus, atskleisti ir nustatyti sutrikimus. Tikslai - standartizuotų testų, darbo programų kūrimas ir taikymas, įtraukiant kitų sričių specialistus. Ankstyvasis įvertinimas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui, kuo ankstyvesniame amžiuje ir atliekamas pakartotinai. Patikrinimą gali atlikti specialiai apmokyti specialistai. Sutrikimą nustato (diagnozuoja) logopedai.
Vaiko raidos ir psichoedukacinių tyrimų centras
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute veikia Vaiko raidos ir psichoedukacinių tyrimų centras. Centro misija - įgytų kompetencijų ir ekspertinio žinojimo pritaikymas Lietuvos švietimo politikos formavimo bei psichologinės ir edukacinės pagalbos vaikui tobulinimo labui. Centras vykdo Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programą, dalyvauja vykdant psichologijos bakalauro bei kitas magistrantūros studijų ir doktorantūros programas. Centro darbuotojai yra pripažinti lyderiai kuriant ir adaptuojant standartizuotus psichologinio įvertinimo instrumentus Lietuvos vaikams, atpažįstant ir įvertinant gabius bei talentingus mokinius. Taip pat pradėta vaikų ir paauglių psichikos sveikatos rizikos ir gerovės veiksnių tyrimų kryptis. Centro darbuotojų įdirbio ir siekių dėka laimėta paraiška 2025 metais surengti Europos raidos psichologijos konferenciją.
Artėjantys renginiai ir konferencijos
Šiais metais į uostamiestį atkeliavo kasmetinis Lietuvos psichologų kongresas, kuris vyks balandžio 26-27 d.
22-oji Europos raidos psichologijos konferencija vyks 2025 m.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto seminarai ir konferencijos
Vilniaus universiteto Psichologijos institutas aktyviai organizuoja seminarus ir konferencijas, skirtus psichologijos mokslininkams, praktikams ir studentams. Seminarų temos apima įvairias psichologijos sritis, tokias kaip klinikinė psichologija, raidos psichologija, socialinė psichologija ir kt.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos vyrams: kainos
2024 m. renginiai
- Balandžio 26 d. - Renginys, skirtas atsakyti į klausimus, ką bendro I.
- Birželio 13 d. 15 val. - Edukacinės ir vaiko psichologijos jaunųjų tyrėjų-studentų mokslinis seminaras.
- Kovo 7 d. 15 val. - Seminaras.
- Kovo 1 d. - Konferencija psichotraumatologams.
2023 m. renginiai
- Gruodžio 7 d. 15.00 val. - Seminaras.
- Spalio 27 d. 14.00 val. - Seminaras.
- Spalio 26 d. 15.00 val. - Seminaras.
- Rugsėjo 22 d. 15.00 val. - Seminaras.
- Birželio 20 d. 15 val. - Seminaras.
- Gegužės 8 d. 12 val. - Seminaras.
- Balandžio 20 d. 10 val. - Seminaras.
- Balandžio 14 ir 15 d. - Konferencija Mykolo Romerio universitete.
- Balandžio 3 d. 13 val. - Seminaras.
- Kovo 30 d. - Mokslo sprinto konkursas Vilniaus universitete.
- Kovo 6 d. 15 val. - Seminaras.
- Kovo 3 d. - Seminaras.
- Vasario 24 d. 13 val. - Seminaras.
- Vasario 6 d. 15 val. - Seminaras.
2022 m. renginiai
- Gruodžio 9 d. 13 val. - Seminaras.
- Lapkričio 26 d. 10 val. - Konferencija MRU.
- Lapkričio 22 d. - Seminaras apie technologijų pritaikymą psichologijos tyrimuose ir praktikoje.
- Spalio 27 d. - Seminaras „Vyresnio amžiaus žmonių naudojimasis internetu ir melagingos naujienos“.
- Birželio 30 d. 11 val. - Seminaras.
- Birželio 27 d. 15 val. - Seminaras.
- Birželio 27 d. 11 val. - Seminaras.
- Gegužės 16 d. 15 val. - Seminaras „Asmenybės sutrikimo požymių raiška, raidos trajektorijos ir veiksniai paauglystėje”.
- Gegužės 6 d. - Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija (JMPK).
- Gegužės 2 d. 15 val. - Seminaras.
- Kovo 21 d. 15 val. - Seminaras.
- Vasario 21 d. 15 val. - Seminaras.
- Sausio 25 d. 15 val. - Paskaita.
- Sausio 17 d. 15:00 val. - Seminaras „Darbuotojų vikrumas (angl.
2021 m. renginiai
- Lapkričio 23 d. - Paskaita „Kaip įveikti psichologinę traumą?
- Birželio 30 d. 14 val. - Nuotolinė paskaita.
- Gegužės 17 d. 15 val. - Seminaras.
- Gegužės 7 d. - Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija (JMPK).
- Balandžio 22 d. ir 29 d. - Seminaras.
- Balandžio 19 d. 15 val. - Seminaras.
- Balandžio 12 d. 13:00-14:00 val. - Konferencija.
- Kovo 22 d. 15 val. - Seminaras.
- Vasario 22 d. 15 val. - Seminaras.
- Sausio 25 d. 15 val. - Paskaita.
Tyrimai ir naujovės
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkai atlieka tyrimus įvairiose psichologijos srityse. Vienas iš pavyzdžių - dr. G. Kaluževičiūtės tyrimai, susiję su subjektyvių potyrių svarba klinikiniuose tyrimuose ir naujo vertinimo įrankio (CaSE) sukūrimas.
tags: #26 #europos #psichologijos #kongresas