Psichologinė krizė - terminas, kuris vis dažniau girdimas šiuolaikinėje visuomenėje. Tai laikotarpis, kuomet žmogus susiduria su sunkumais, viršijančiais jo įprastus įveikos mechanizmus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra psichologinė krizė, kokios yra jos fazės, kaip ją įveikti ir kur kreiptis pagalbos.
Kas Yra Psichologinė Krizė?
Psichologinė krizė apibrėžiama kaip netikėtas ar sunkus gyvenimo išgyvenimas bei permainos, kurias dažnai lydi neigiamos emocijos: įtampa, nerimas, pavojus, nesaugumas ir pasimetimas. Tai yra sveiko žmogaus reakcija į sudėtingą, emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, reikalaujančią naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nebepakanka. Seniau turėtų įgūdžių nepakanka.
Svarbu pabrėžti, kad psichologinė krizė nėra nuolatinė būsena ir netrunka ilgai. Tai laikotarpis, kuris yra visiškai normalus, kuomet žmogus jaučiasi prislėgtas, išsigandęs ir pan. Psichologai tai įvardija kaip normalią žmogaus reakciją į pasikeitusią situaciją, kuri iššaukia psichologinę krizę. Tokios krizės metu žmogus mokosi adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų.
Tačiau svarbu paminėti, kad ne kiekvienas žmogus į įvairias situacijas, kurios yra nepalankios jam, reaguoja vienodai. Kas vienam sukels psichologinę krizę, kitam tai gali nebūti reikšminga. Viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių ir reakcijos į tokias situacijas.
Kinų kalbos hieroglifas, reiškiantis „krizę“, simbolizuoja ir „pavojų“, ir „šansą“. Įveikdami krizę, žmonės gali įgyti naujos patirties, išminties, stiprybės ir brandos. Tačiau neįveikta krizė gali tapti chroniška.
Taip pat skaitykite: Pagalba esant psichologinei krizei
Dažniausios Psichologinių Krizių Priežastys
Psichologines krizes dažniausiai sukelia netektys, liga ar kitos traumuojančios patirtys. Tai gali būti:
- Artimo žmogaus mirtis
- Skyrybos
- Bedarbiais
- Socialinio statuso ar materialinio gerbūvio praradimas
- Netikėtos katastrofos
- Išgyvenamas stresas
- Frustracija
- Vidinis konfliktas
- Patirtas smurtas
Psichologinės Krizės Fazės
Psichologinėms krizėms būdinga tam tikra dinamika, pasireiškianti keliomis fazėmis:
- Poveikio (konfrontacijos, įžanginė) fazė: Tai pirmoji žmogaus reakcija į netikėtą ir neišvengiamą įvykį. Šioje fazėje mažėja žmogaus orientacija situacijoje, auga įtampa ir nerimas. Žmogus jaučia, kad jo pastangos ieškant išeities yra bevaisės, dėl to didėja sutrikimo jausmas. Šokinėje būsenoje per sudėtinga ar per sunki informacija iš pradžių net nesuvokiama. Asmuo gali nejausti visai jokių jausmų arba priešingai - jam sukyla labai daug sunkiai valdomų, ribinės būsenos jausmų - nuo itin stipraus liūdesio iki pykčio protrūkio. Galimas neadekvatus elgesys ar psichosomatiniai požymiai.
- Pasidavimo fazė: Įtampa auga toliau, stiprėja nevilties, bejėgiškumo jausmai, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis, apima jausmas, kad ši problema niekuomet neišsispręs, skausmingi išgyvenimai nesibaigs.
- Tvarkymosi (mobilizacijos) fazė: Sukaupiamos, mobilizuojamos visos pastangos. Motyvacija sprendimams tuo metu milžiniška, labai aukšta galimybė asmenybės augimui. Žmogus yra atviresnis, prieinamesnis kitų įtakai. Vyksta emocinis ir kognityvinis krizinio įvykio išgyvenimas ir priėmimas, atsiranda daugiau erdvės savęs ir įvykių vertinimui.
- Galutinė (pasitraukimo) fazė: Žmogus jaučia didelį fizinį ir psichinį išsekimą. Jei krizė įveikta, žmogus palaipsniui grįžta prie savo įprastos būsenos ir gyvenimo būdo. Jei krizė neįveikta, silpnėja vidinė asmenybės integracija.
Krizės Trukmė
Įprastai psichologinė krizė trunka apie šešias ar aštuonias savaites (iki 2 mėnesių). Jei sunkumai tęsiasi ilgiau, tai jau nebelaikoma krize. Jei maždaug per 2 mėnesius nepraeina sunkūs, psichologinę krizę lydintys jausmai ir išgyvenimai, žmogui nepavyksta grįžti į įprastą kasdieninio gyvenimo ritmą ir kokybę, tai ši būsena jau nebevadinama krizine.
Psichologinės Pagalbos Svarba
Krizės metu labai svarbu, ar yra galimybė sulaukti pagalbos. Pagalbą gali teikti artimi žmonės (šeimos nariai, draugai), krizių įveikimo specialistai - profesionalūs psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai. Galimybė dalintis išgyvenimais ir patirtimi padeda atgauti emocinę pusiausvyrą.
Kai įvyksta psichologinė krizė, žmonės pasiskirsto į dvi kategorijas:
Taip pat skaitykite: Požymiai ir priežastys
- Įveikia krizę: Jiems tokia krizė atneša gerų permainų gyvenime, nes tai paskatina žmogaus kaip individo augimą ir emocinės būklės pagerėjimą. Toks žmogus tobulėja surasdamas naujus būdus įveikti tokią krizę.
- Neįveikia krizės: Tokiu atveju padeda psichiatrijos klinika, kuomet su psichologų pagalba sprendžiama tokia krizė. Tuomet, kai psichologinė krizė neįveikiama, atsiranda psichiniai ar fiziniai negalavimai. Žmogus, kaip individas praranda save ir jam sunku adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų.
Pasekmės
- Įveikus krizę: psichologinė krizė paskatina individo augimą, vystymąsi, emocinę brandą.
- Neįveikus krizės: sąlygoja krizės chronizaciją, t.y., galimus fizinės, psichikos sveikatos, asmenybės integracijos, socialinio funkcionavimo ir adaptacijos sutrikimus, kurie pasireiškia kaip intensyvėjančios psichologinės problemos ar gilesni psichikos sutrikimai, ar kaip somatiniai simptomai ar ligos; gali atsirasti polinkis priklausomybėms - alkoholizmui, narkomanijai ir pan. Šios pasekmės veda į neadaptyvų žmogaus funkcionavimą.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Norint išvengti psichikos sveikatos sutrikimų ir gyventi normalų gyvenimą, reikia laiku kreiptis pagalbos. Šiuo metu yra daug specialistų, kurie teikia psichologinę ar psichiatrinę pagalbą. Prireikus rimtesnės pagalbos reikia nebijoti kreiptis pas psichiatrą, kuris nustatys diagnozę ir paskirs gydymą.
Pagalbos Šaltiniai:
- Krizių Intervencijos Centrai: Tokie centrai teikia specializuotą pagalbą ūmių ligų atvejais. Pavyzdžiui, Respublikinėje Kauno ligoninėje veikiantis Krizių intervencijos centras pacientams padeda ne tik medikamentais, bet ir psichoterapija.
- Krizių Centrai: Tokie centrai kaip Telšių krizių centras teikia specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Jie taip pat vykdo projektus, skirtus padėti vaikams ir šeimoms, patyrusiems smurtą ar išgyvenantiems paauglystės krizes.
- Pagalba Nukentėjusiems Nuo Nusikaltimų: Telšių Krizių centras yra akredituotas ir teikia pagalbą nukentėjusiems nuo nusikaltimų.
- Psichologinės Pagalbos Linijos: Vaikų Linija ir kitos emocinės paramos tarnybos teikia anoniminę ir konfidencialią pagalbą telefonu ar internetu.
- Savivaldybių Paslaugos: Raseinių rajono savivaldybė kartu su partneriais pradeda teikti kompleksinę psichologinę, psichoterapinę, socialinę pagalbą šeimoms.
- Bendruomeniniai Šeimos Namai: Tokie namai teikia paslaugas šeimoms, norinčioms tobulinti tėvystės įgūdžius ar jų įgyti.
- Psichikos Sveikatos Centrai: Kauno miesto poliklinikos padaliniuose veikia psichikos sveikatos centrai, teikiantys konsultacijas ir gydymą. Taip pat, BĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centras ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos teikia specializuotą pagalbą.
- Privatūs Specialistai: Galima kreiptis į privačius psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus.
Pagalbos Formos
Psichologinė pagalba gali būti teikiama įvairiomis formomis:
- Individualios Konsultacijos: Leidžia asmeniškai aptarti sunkumus su specialistu.
- Grupinės Terapijos: Suteikia galimybę dalintis patirtimi su kitais, išgyvenančiais panašius sunkumus.
- Šeimos Terapijos: Padeda spręsti problemas šeimos santykiuose.
- Psichoterapija: Ilgalaikis gydymo procesas, skirtas gilesniam problemų supratimui ir sprendimui.
- Vaistai: Tam tikrais atvejais gali būti skiriami antidepresantai ar kiti vaistai, padedantys stabilizuoti emocinę būklę.
Kaip Padėti Sau Išgyvenant Krizę?
- Kalbėkite Apie Savo Jausmus: Nebijokite pasidalinti savo išgyvenimais su artimaisiais ar specialistais.
- Rūpinkitės Savimi: Skirkite laiko poilsiui, sveikai mitybai ir fizinei veiklai.
- Laikykitės Dienos Režimo: Tai padeda jaustis stabiliau ir kontroliuoti situaciją.
- Venkite Izoliacijos: Bendraukite su žmonėmis, kurie jus palaiko.
- Ieškokite Prasmingos Veiklos: Užsiimkite veikla, kuri teikia jums džiaugsmą ir pasitenkinimą.
- Prašykite Pagalbos: Nebijokite kreiptis į specialistus, jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti vieni.
Istorinis Kontekstas
Psichologinės krizės terminą ir krizių teorijos pagrindus į psichologiją ir psichiatriją įvedė Erich Lindemann (1944) ir Gerard Caplan (1964). E. Lindemann, amerikietis, vokiečių kilmės gydytojas, į krizinius išgyvenimus pradėjo daugiau gilintis po to, kai jam teko teikti pagalbą nukentėjusiems nuo didelio gaisro žmonėms Bostono naktiniame klube. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės gana skirtingai reagavo į šį tragišką išgyvenimą, ir padarė išvadą, kad svarbiausi faktoriai, kurie įtakoja žmonių reakcijas krizinių išgyvenimų metu, krizinių išgyvenimų pasekmes, tai asmenybės brandumas ir galimybė gauti pagalbą tuo metu.
Savižudybės Rizika
Krizę išgyvenantis žmogus jaučiasi nebegalįs įveikti iškilusių sunkumų, yra pasimetęs ir nežino, ką daryti. Įprasti būdai, kurie jam anksčiau padėdavo įveikti gyvenimo sunkumus, tampa nebeveiksmingi. Žmonėms, esantiems tokioje būsenoje, gali kilti minčių apie savižudybę.
Savižudybė - sudėtinga, daugiareikšmė problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ir paaiškinimo. Ją dažniausiai sukelia biologinių, psichologinių, kultūrinių, socialinių veiksnių visuma. E. Šiuo metu Vakarų pasaulyje savižudybe vadinamas sąmoningas susinaikinimo aktas, kuris yra daugiasluoksnis sutrikimas ir kurį vykdo kenčiantis individas, laikantis savižudybę geriausia išeitimi iš susiklosčiusios padėties.
Taip pat skaitykite: Pagalba išgyvenant psichologinę krizę
Savižudybių Tipai:
- Tikroji savižudybė: Sąmoningas mirties pasirinkimas ir sprendimas atimti sau gyvybę.
- Tariamoji savižudybė: Mirtis nesirenkama, tačiau numanoma jos galimybė, ji turima omenyje. Savižudybė kaip bėgimo nuo sunkios situacijos forma.
- Savižudiški gestai: Mirtis neplanuojama, apie ją rimtai negalvojama. Mirties baimė.
- Altruistinės savižudybės: Mirtis yra kaina, kuri sumokama: už artimo meilę, ginant didžiausiąją vertybę.
Rizikos Faktoriai:
- Ankstesni bandymai žudytis
- Kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę
- Depresija
Depresija Kaip Krizės Pasekmė
Nesusidorojus su psichologine krize, žmogus gali susirgti depresija. Depresija - tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas. Tai liga, kuri diena po dienos veikia Jūsų mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga.
Negydoma depresija tęsiasi iki pusės metų, dažnai ir ilgiau, pagerėjimas būna nepilnas, dar jaučiami kai kurie simptomai, kurie trukdo žmogaus kasdieninei veiklai. Nesigydant yra didelė depresijos priepuolio pasikartojimo galimybė ir perėjimas į sunkesnę ar lėtinę depresijos formą. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą.
tags: #kas #yra #psichologine #krize