Šiuolaikiniai vaikai nuo pat gimimo apsupti informacinių technologijų (IT), kurios daro didelę įtaką jų elgesiui, emocinei raidai ir socialiniams įgūdžiams. Nors technologijos gali suteikti daug naudos, svarbu suprasti ir galimą neigiamą poveikį bei rasti būdų, kaip užtikrinti sveiką ir subalansuotą vaikų raidą technologijų amžiuje.
Naujosios technologijos ir vaikų raida: tyrimų įžvalgos
Informacijos apie naujųjų informacinių technologijų daromą žalą vaikams galime rasti apsčiai. Šia tema atlikta tyrimų ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Visai neseniai buvo pristatyti mokslinio tyrimo „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“ rezultatai. Jį atliko Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų grupė, vadovaujama Psichologijos instituto prof. dr. Romos Jusienės. Tyrimo metu nustatyta, kad kuo ilgiau maži vaikai būna prie ekranų, tuo labiau nukenčia kai kurie jų gebėjimai, ypač smulkiosios motorikos, regimojo suvokimo, vaizdinės atminties.
VU Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė teigia, kad nėra vienareikšmiškai galima pasakyti, jog vaikų kūrybiškumas, mąstymas ar vaizduotė tik blogėja. Tačiau ji pabrėžia, kad vaikai, kurie prie išmaniųjų ekranų būna daugiau negu valandą per dieną, turi daugiau elgesio ir emocijų problemų, negu tie, kurie būna iki valandos.
Rekomendacijos dėl laiko, praleidžiamo prie ekranų
Tyrimo autoriai rekomenduoja, kad mažiems, ikimokyklinio amžiaus vaikams prie išmaniųjų prietaisų derėtų praleisti iki valandos per dieną. Dvi valandos prie ekranų jau yra labai pavojinga riba.
Technologijų įtaka vaikų elgesiui ir emocijoms
Šiuolaikiniai vaikai skiriasi nuo ankstesnių kartų, nes jie gimę kitu laiku, technologijų amžiuje. Neretas mažametis vietoj knygelės renkasi planšetę, realius draugus iškeičia į virtualius žaidimus, naudotis išmaniuoju telefonu išmoksta anksčiau nei rašyti, o angliškas daineles traukia aiškiau nei lietuviškas.
Taip pat skaitykite: Kaip vystosi mažų vaikų emocijos
Teigiami aspektai
- Ankstyvasis ugdymas: Technologijos gali būti naudojamos kaip priemonė ankstyvajam ugdymui, suteikiant vaikams galimybę mokytis interaktyviai ir patraukliai.
- Kūrybiškumo skatinimas: Kai kurios IKT priemonės skatina mokinių kūrybiškumą, mąstymą ir lavina vaizduotę. Pavyzdžiui, vaikai gali piešti, kurti pristatymus, istorijas, nuotraukų koliažus, filmukus.
- Prieiga prie informacijos: Technologijos suteikia galimybę aplankyti virtualius muziejus, žiūrėti įvairius vaizdo įrašus, susirasti informacijos ir pasitikrinti.
Neigiami aspektai
- Gebėjimo skirti spalvas menkėjimas: Vokiečių mokslininkų tyrimas įrodė, kad dabartinių vaikų gebėjimas skirti spalvas yra daug menkesnis, palyginus su vaikais prieš 10-15 metų.
- Pasaulio matymo kitimas: Nuo pat mažumės įpratę gauti daug ką vaizdų pavidalu, vaikai turės kitokį pasaulio matymą, nes jie gauna gatavą vaizdą, jiems nereikia stengtis jo kurti patiems.
- Smulkiosios motorikos, regimojo suvokimo, vaizdinės atminties prastėjimas: Ilgai būnant prie ekranų, nukenčia kai kurie gebėjimai, ypač smulkiosios motorikos, regimojo suvokimo, vaizdinės atminties.
- Elgesio ir emocijų problemos: Vaikai, kurie prie išmaniųjų ekranų būna daugiau negu valandą per dieną, turi daugiau elgesio ir emocijų problemų.
- Priklausomybės rizika: Naudojimasis internetu ir buvimas soc. tinkluose prilyginama priklausomybėms.
Kūrybiškumo ugdymas technologijų amžiuje
Svarbu rasti būdų, kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą, mąstymą ir vaizduotę technologijų amžiuje.
Ką gali daryti tėvai ir pedagogai?
- Skatinti vaikus skaityti knygas, keliauti, žaisti ne tik internetinius žaidimus, piešti, dainuoti, sportuoti.
- Leisti vaikams nuobodžiauti, kad atsirastų kūrybiškumas, mąstymas ir vaizduotė. Jei vaikas dažnai klausia „Ką man veikti?“, jam trūksta kūrybiškumo.
- Naudoti IKT įrankius, kurie skatina kūrybiškumo ugdymą, vaikų mąstymą ir lavina vaizduotę.
- Leisti atsiskleisti vaikų įvairiausiems gebėjimams ir juos palaikyti - ne rezultatą, bet patį procesą. Patirti tą patį smagumą.
- Piešti ar daryti kokius nors darbelius kartu su vaikais.
- Ugdyti rankos ir akies koordinaciją: minkyti molį ar plastiliną, kurie suteikia visai kitą stimuliaciją visam delnui, visiems pirštams.
- Nepamiršti, kad ugdant vaikus, reikia leisti atsiskleisti jų įvairiausiems gebėjimams, kokie jie bebūtų, ir juos palaikyti - ne rezultatą, bet patį procesą. Patirti tą patį smagumą.
- Pripildyti vaiko aplinką gero turinio pavyzdžiais, siekti, kad jo aplinka būtų kuo natūralesnė, paaiškinti visus iškilusius nesusipratimus, blogus pavyzdžius ir pan.
Informatinis mąstymas pradiniame ugdyme
Šiandien kalbame apie pradinukų informatinį mąstymą, informatikos integravimą į visus ugdymo dalykus. Šiuo metu vykdomas respublikinis projektas „Informatika pradiniame ugdyme“. Planuojama, kad nuo tam tikrų metų informatikos elementai bus integruoti į pradinio ugdymo programas.
Emocinio intelekto svarba
Emocijos vaidina esminį vaidmenį žmogaus gyvenime, o jų raida prasideda jau vaikystėje. Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas tikrinti savo paties ir kitų žmonių jausmus bei emocijas, juos atskirti ir naudoti šią informaciją, nukreipiant savo mintis ir veiksmus.
Kaip ugdyti emocinį intelektą?
- Skatinti vaikus pasipasakoti savo jausmus, nes tai padeda suprasti kitų žmonių išgyvenimus.
- Mokyti vaikus suprasti laikysenos, veido išraiškos, balso tono ir kitos kūno kalbos prasmę, nes tai padės jiems suvokti savo ir kito emocijas.
- Skaityti pasakas, istorijas ir aptarti jas su vaikais.
- Skatinti vaikus žaisti žaidimus, kurie lavina emocinį intelektą.
- Būti empatiškiems ir rodyti rūpestį vaikams.
- Ugdyti vaikų savivertę ir atsparumą stresui.
- Nustatyti aiškias taisykles bei ribas ir tvirtai jų laikykitės.
- Mokyti vaiką, ko iš jo tikitės.
- Užkirskite kelią problemoms, kol jų dar neatsirado.
Naujosios technologijos ir smurtas prieš vaikus
Naujosios technologijos, vaizdavimas, dėjimas į socialinius tinklus, kitas platformas tą smurtą tarsi išviešina. Tai yra labai tinkama, įveda tam tikrą tvarką - turi suvokti, kad nebegali užsislėpęs daryti tokių dalykų ir pasislėpti nuo visuomenės.
Ką daryti pastebėjus smurtą?
- Klausytis vaikų: Dažna mūsų problema - neklausome vaikų. Jie kažką sako arba kalba nerišliai, o mes manome, kad jie išsigalvoja. Iki paauglystės vaikai praktiškai mažai ką išsigalvoja.
- Būti pilietiškiems: Nebijokime pranešti apie smurtą.
- Kreiptis į institucijas: Informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą ir policiją. Skambinti 112.
Taip pat skaitykite: Mažų valstybių prioritetai
Taip pat skaitykite: Požymiai ir Priežastys