Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria kiekvienas žmogus, ypač netekties metu. Šis jausmas padeda priimti pasikeitusią realybę ir išmokti gyventi be prarasto žmogaus, santykio ar daikto. Tačiau liūdesys dažnai painiojamas su depresija, kuri yra kur kas rimtesnė būklė. Apie depresiją kalbama daug, tačiau retai susimąstoma, kad šia liga gali sirgti ir vaikai. Atrodytų, jog vaiko vaikystė asocijuojasi su žaismingumu ir nerūpestingumu, tad ko gi jam liūdėti? Deja, taip nutinka ne visada. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų depresijos požymius, priežastis ir būdus, kaip padėti vaikui, susidūrusiam su šia problema.
Kas yra vaikų depresija?
Vaikų depresija - tai psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaiko mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, ypač po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos ar katastrofos.
Visuomenėje nusistovėjęs požiūris, kad vaikai depresija neserga, tačiau tai nėra tiesa. Suaugusiųjų depresija serga suaugusieji, o vaikų depresija - vaikai. Nors abi šios ligos formos yra panašios, jos turi ir tam tikrų skirtumų. Paauglių ir suaugusiųjų depresijos raiška yra panaši, tačiau vaikų depresija dažnai pasireiškia kompleksiškai, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip nerimas ar elgesio sutrikimai.
Vaikų depresijos požymiai
Atpažinti vaikų depresiją gali būti sudėtinga, nes simptomai gali skirtis nuo suaugusiųjų. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą ar neviltį ir neatrodyti liūdni. Priešingai, jie gali nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas ar tinginystė. Taigi, depresiją galima įtarti, jei vaikas skundžiasi:
- Liūdesiu ar slogia nuotaika, trunkanti bent 2 savaites.
- Elgesio problemomis mokykloje.
- Sumažėjusiu susidomėjimu dalykais, kurie anksčiau patiko.
- Neryžtingumu, trūksta pasitikėjimo savimi.
- Sumažėjusiu bendravimu su draugais ir šeima.
- Tuštumos jausmu, negali jausti emocijų.
- Mintimis apie savižudybę arba savęs žalojimą.
- Savęs žalojimu, pvz., rizikingas elgesys, priklausomybės, pjaustymasis, perdozavimas.
- Sutrikęs miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai).
- Dėmesio koncentracijos problemomis.
- Žemu energijos lygiu arba bendru nuovargiu.
- Pakitusiu apetitu (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai).
- Svorio pokyčiais.
- Kitais fiziniais simptomais.
Mažų vaikų depresiją gali atspindėti staiga pasikeitę tamsūs piešiniai ar pavojingos veiklos/elgesys. Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat gali turėti fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresiją svarbu atmesti šias ligas.
Taip pat skaitykite: Kaip vystosi mažų vaikų emocijos
Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija kurio nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąja depresiją tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.
Šalia simptomų analizės dar svarbesnis yra pojūtis esant šalia. Kartais nutinka, kad net matydamas žmogaus šypseną viduje pajunti gilią skausmo prarają, beprasmybės jausmą, ar tiesiog staiga užėjusį stiprų liūdesį, kuris nėra tavo. Tai įvyksta ne tik psichologo kabinete, bet ir namuose. Svarbu pasitikėti šiuo jausmu, jis gali padėti atpažinti depresijos sutrikimą ne tik vaikuose, bet ir suaugusiuose. Tikėtina, kad intuityviai pajutote būtent tai, ką Jūsų vaikas jaučia giliai viduje, tačiau nemoka išreikšti žodžiais. Svarbu atsiminti, kad probleminis elgesys-pagalbos šauksmas. Greita ir sąlyginai lengva apkaltinti vaiką, kad sugadino jums nuotaiką, tingi arba nesistengia, tačiau pasigilinus į situaciją dažnai atsiskleidžia kitos spalvos.
Vaikų depresijos priežastys
Depresijos atsiradimo priežastys yra daugialypės. Šiam sutrikimui įtakos gali turėti socialiniai, psichologiniai ir biologiniai veiksniai. Manoma, kad šį sutrikimą lemia:
- Traumuojantys gyvenimo įvykiai, pvz., netektis, nelaimė.
- Fiziniai faktoriai, pvz., alkoholio, rūkalų vartojimas, neaktyvus gyvenimo būdas.
- Ligos.
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai.
- Patyčios.
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas.
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai, pvz., negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas.
- Jausmų skirstymas į blogus/gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus.
- Genetinis polinkis į depresiją, kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje).
Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir patirti sunkių gyvenimo įvykių. Dažnai galvojama, kad prie vaikų depresijos priveda problemos mokykloje ir bendraamžių patyčios, tačiau mokykla ir patyčios retai būna vienintelės depresiją sukėlusios priežastys. Viena dažnesnių vaikų depresijos priežasčių - biologiniai, genetiniai faktoriai. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys - santykiai šeimoje. Jei šeimoje kyla daug konfliktų, vaikui formuojasi savikritiškas savęs vertinimas, savo asmenybės menkinimas, nepasitikėjimas savimi.
Kaip padėti vaikui, sergančiam depresija?
Susidūrus su šiuo sutrikimu, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau. Taip pat, kartu su profesionalia pagalba galite savo vaikui padėti ir namuose. Vienas iš svarbiausių dalykų būtų užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi. Be šių dalių bet kokia pagalba nėra tokia efektyvi ir veiksminga. Taip pat, labai svarbu kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti kad ir kokie jie būtų, - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt. Svarbu pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir būti šalia, leidžiant vaikui būti tokiu koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis.
Taip pat skaitykite: Mažų vaikų raida ir technologijos
Padėti susigražinti ryšį su aplinka gali padėti ir judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje. Svarbu skirti vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus. Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
Paaugliai, skirtingai nei vaikai, dažnai bijo atsiverti ir kalbėti apie neretai su depresija ateinančiomis suicidinėmis mintimis, apie savižalos elgesį. Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
Labai svarbu priimti vaiko pakitusią būseną ir jo dėl to nekaltinti. Tėvai taip pat neturėtų kaltinti savęs. Svarbu parodyti, kad vaikas yra priimamas ir tuomet, kai nesijaučia gerai; kad gali sulaukti palaikymo ir pagalbos sunkiu metu.
Vaikų depresijos gydymas
Jei gydytojas nustatė, kad vaikas turi depresijos sutrikimą, tuomet jis pasiūlys tinkamiausią gydymą. Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda išmokti naujų įgūdžių dėmesio valdymui, organizacinių gebėjimų plėtojimui ir impulsyvumo kontrolei. Psichoterapija taip pat padeda spręsti su ADHD susijusius emocinius sunkumus, tokius kaip žemas savigarbos jausmas ar praeities nesėkmių poveikis.
- Medikamentinis gydymas. Medikamentinis ADHD gydymas yra vienas efektyviausių būdų kontroliuoti sutrikimo simptomus. Vaistai ADHD gydymui skirstomi į stimuliantus ir nestimuliantus. Nestimuliantai, pavyzdžiui, atomoksetinas, gali būti skiriami asmenims, kuriems netinka stimuliantai dėl šalutinio poveikio ar kitų sveikatos problemų. Šie vaistai veikia lėčiau, bet gali suteikti stabilesnį ir ilgalaikesnį poveikį. Gydymas gali turėti šalutinį poveikį, tokį kaip apetito sumažėjimas, miego sutrikimai ar širdies ritmo pagreitėjimas. Svarbu reguliariai stebėti vaistų poveikį kartu su gydančiu gydytoju ir koreguoti dozavimą pagal poreikį. Daugelis žmonių patiria ženklų gyvenimo kokybės pagerėjimą, kai randa tinkamą medikamentų derinį.
Taip pat skaitykite: Mažų valstybių prioritetai