Įsivaizduokite save plaukiantį valtimi upe. Staigesniuose posūkiuose, keičiantis upės tėkmei ar susidūrus su netikėtomis kliūtimis, valtis gali prarasti stabilumą ir pradėti pavojingai siūbuoti. Tuomet valtyje jaučiamės nesaugiai, nerimaujame. Psichika - tarsi vairininkas, atstatantis pusiausvyrą ir išlyginantis valtį, kad ši galėtų toliau tęsti kelionę. Šiame straipsnyje aptarsime medikamentų vaidmenį ir ypatumus gydant priklausomybes.
Psichikos veikla ir vaistų vaidmuo
Žmogaus nervų sistemai sąveikaujant su aplinka, kyla psichiniai procesai, kuriuos atspindi mūsų emocijos, mąstymas, atmintis, gebėjimas mokytis, užsiimti veikla, įveikti kylančius sunkumus, taip pat atsipalaiduoti, ilsėtis. Smegenyse, kaip ir kituose žmogaus kūno organuose, nuolatos vyksta medžiagų apykaitos procesai, nuo kurių pusiausvyros prikauso sklandi psichikos veikla. Vaistų skyrimas - tik vienas iš psichikos sutrikimų gydymo būdų. Šiuos vaistus paskiria gydytojas. Net jei jaučiatės panašiai ar taip pat, kaip kitas žmogus, nereikėtų vartoti jam, o ne Jums skirtų vaistų. Prieš patekdami į vaistines, vaistai ne vienerius metus yra kruopščiai tiriami, nustatomas jų veiksmingumas ir saugumas. Šiuo metu nustatyta kelios dešimtys smegenyse veikiančių cheminių medžiagų - neuromediatorių, kurių apykaitą reguliuoja vaistai.
Kartais žmonės baiminasi, kad šie vaistai “atbukina” ar “pakeičia asmenybę”. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad psichiką veikiantys vaistai sukelia priklausomybę ir tenka juos vartoti visą gyvenimą. Iš tikrųjų, neteisingai vartojant kai kuriuos vaistus, gali kilti pripratimo pavojus. Pasitaiko nuomonių, jog psichiką veikaintys vaistai tėra tik placebas, t.y. jog savijautą pagerina ne vaistai, o žmogaus psichologinis įsitikinimas. Iš tiesų su placebo efektu medicina susiduria kasdien, jis yra bet kokio gydymo dalis. Sakoma, kad vaistus vartoja tik silpni žmonės, o stiprūs apseina be pagalbos. Deja, smegenų veiklos sutrikimas gali ištikti bet kurį žmogų, lygiai taip pat, kaip plaučių uždegimas ar apendicitas. Nesuteikus pagalbos, problema gali tapti lėtine.
Pagrindinės vaistų grupės, naudojamos priklausomybių gydyme
Priklausomybių gydyme naudojami įvairūs medikamentai, skirti palengvinti abstinencijos simptomus, mažinti potraukį psichoaktyvioms medžiagoms ir stabilizuoti nuotaiką. Toliau aptarsime pagrindines vaistų grupes, dažniausiai skiriamas priklausomybės gydymui.
Raminantys vaistai (Trankviliantai)
Dar vadinami trankviliantais. Šie vaistai mažina nerimą, kai kurie jų taip pat atpalaiduoja raumenis, gerina miegą. Raminantys vaistai pradeda veikti netrukus po jų pavartojimo (kartais- net po kelių minučių) ir veikia vidutiniškai keletą valandų. Šie vaistai skiriami trumpalaikiam nerimo, emocinės įtampos, panikos būsenų palengvinimui. Prisiminkime srovės nešamą, siūbuojančią valtį. Raminantys vaistai - tarsi stabdis, kuriam laikui sulėtinantis valties greitį, tuomet siūbavimas liaujasi ir valtį tampa lengviau vairuoti. Raminantys vaistai paprastai skiriami ne ilgiau, nei keletą savaičių, vartojant juos kasdien, arba gali būti naudojami situacijose, kai prireikia numalšinti stiprų nerimą. Pagrindiniai benzodiazepinų atstovai - alprazolamas (Xanax), bromazepamas (Lexotanil), oksazepamas (Tazepam), diazepamas (Relanium), klonazepamas. Veikia neuromediatoriaus gama aminosviesto rūgšties aktyvumą. Jų poveikio stiprumas priklauso nuo dozės, tačiau skiriasi veikimo trukmė, papildomi poveikio ypatumai.
Taip pat skaitykite: Alkoholizmo gydymo vaistų apžvalga
Vaistai nuo depresijos (Antidepresantai)
Šie vaistai skiriami gydyti depresinėms būsenoms, kai užtrunka prislėgta nuotaika, nuolat trūksta energijos, gali varginti dirglumas, sutrikti miegas, tampa sunku mokytis, dirbti. Taip pat šie vaistai skiriami užsitęsusioms ilgalaikio nerimo, įkyrių minčių ar panikos būsenoms gydyti. Vaistai nuo depresijos palaipsniui atstato smegenyse cheminių medžiagų pusiausvyrą. Antidepresantai pradeda veikti maždaug po 1-2 vartojimo savaičių, pilnas jų poveikis pasireiškia maždaug po 1-2 mėnesių. Svarbu žinoti, jog pagerėjus savijautai, reikia tęsti antidepresantų vartojimą dar keletą mėnesių ar tiek, kiek paskiria gydytojas. Dauguma antidepresantų yra gana saugūs, nesukeliantys pripratimo. Dažniausiai vartojami antidepresantai veikia serotonino apykaitą - sertralinas, paroksetinas, escitalopramas, fluoksetinas, taip pat senesnės kartos atstovai - amitriptilinas, klomipraminas, nortriptilinas. Visų antidepresantų veiksmingumas yra panašus, tačiau jie parenkami atsižvelgiant į tai, kokie nusiskundimai dominuoja - prislėgtumas ar nerimas, nemiga ar mieguistumas, energijos stoka. Antidepresantų šalutiniai poveikiai palyginti nedažni, nestiprūs, įprastai praeinantys per pirmąją vartojimo savaitę. Svarbu žinoti, jog gydymo pradžioje kartais būna trumpalaikis savijautos pablogėjimas. Vartojimo trukmė - nuo kelių mėnesių iki kelių metų.
Pagrindinės antidepresantų grupės:
- Tricikliai antidepresantai: Seniausiai vartojami antidepresantai. Atstovai - amitriptilinas, klomipraminas, nortriptilinas, imipraminas.
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Šiuo metu dažniausiai skiriami antidepresantai. Atstovai - sertralinas (Zoloft), paroksetinas (Seroxat), citalopramas, escitaloprama (Cipralex), fluoksetinas (Prozac), fluvoksaminas.
- Kiti antidepresantai: Veikia ne tik serotonino, bet ir noradrenalino ar dopamino nervų sistemos medžiagų aktyvumą. Atstovai- mirtazapinas, duloksetinas, venlafaksinas ir kiti. Galimi šalutiniai poveikiai - mieguistumas, svorio pokyčiai, prakaitavimas, pykinimas, kraujospūdžio svyravimai.
Vaistai nuo psichozės (Antipsichotikai, Neuroleptikai)
Dar vadinami antipsichotikais, neuroleptikais. Skirti gydyti būsenoms, kai pakinta aplinkos suvokimas, gali kilti stipraus sujaudinimas, atitrūkimas nuo realybės, stipriai sutrinka elgesys. Vaistai nuo psichozės daugiausiai veikia neuromediatoriaus dopamino apykaitą. Pagrindiniai atstovai - haloperidolis, melperonas (Buronil), chlorprotiksenas (Truxal), flupentiksolis (Fluanxol), kvetiapinas, olanzapinas, risperidonas. Galimi šalutiniai poveikiai - slopinimas, regėjimo, kūno svorio, judesių pokyčiai. Nedidelėmis dozėmis gali būti naudojami nemigos, dirglumo gydymui, antidepresantų poveikio sustiprinimui. Sukurtos ilgai veikiančios šių vaistų formos.
Nuotaikos stabilizatoriai (Normotimikai)
Dar vadinami normotimikais. Skiriami gydyti išreikštiems nuotaikos svyravimams, kai stipriai sutrinka žmogaus veikla, pakinta elgesys. Nuotaikos stabilizatoriams priklauso valproatai (Depakine), karbamazepinas (Finlepsin), ličio druskos, lamotriginas. Mažina padidėjusį neuronų aktyvumą, todėl dauguma šių vaistų taip pat skiriami epilepsijos gydymui. Vartojami esant bipoliniam nuotaikos sutrikimui, manijai - padidėjusio aktyvumo būsenai, derpesijos, dirglumo mažinimui. Skiriant kai kuriuos jų, periodiškai gali būti tirama vaisto koncentracija kraujyje, kad nebūtų viršyta saugi dozė.
Miego vaistai (Hipnotikai)
Pagrindiniai hipnotikai - zolpidemas (Stilnox, Hypnogen), zopiklonas (Somnols, Imovane). Tai naujos kartos vaistai, sukurti užmigimui palengvinti. Taisyklingai vartojami, yra saugūs ir efektyvūs, nesukelia slopinimo.
Augaliniai preparatai
Šie, yra vieninteliai, įsigyjami be recepto. Gaminami dažniausiai iš vaistingųjų augalų, pavyzdžiui valerijonų, melisų, sukatžolės ir kitų. Šie preparatai gali turėtu švelnų raminamąjį poveikį.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės nuo medikamentų gydymas Lietuvoje
Vaistų vartojimo ypatumai priklausomybės gydyme
Kiekvienas vaistas nuo depresijos ir nerimo turi savo savybes ir gali turėti šalutinį poveikį. Vaistų vartojimo trukmė ir dozė taip pat turėtų būti nustatomi individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę. Visi vaistai nuo depresijos ir nerimo gali turėti šalutinį poveikį, todėl būtina atidžiai stebėti paciento būklę ir reakciją į gydymą. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra pykinimas, viduriavimas, mieguistumas, galvos skausmas, atminties sutrikimai ir, aišku, priklausomybė.
Vaistų sąveika su kitais vaistais
Reikia atkreipti dėmesį, kad vaistai nuo depresijos ir nerimo gali sąveikauti su kitais vaistais, kuriuos pacientas vartoja. Todėl, vartojant šiuos vaistus, reikia atidžiai stebėti jų sąveiką ir reikiamu atveju pakeisti gydymą.
Kiti gydymo metodai
Apibendrinant galima teigti, jog pagal gydytojo paskyrimus vartojami vaistai padeda pasveikti ir yra pakankamai saugūs. Tačiau vien tik medikamentinis gydymas dažnai nėra pakankamas. Padėti atgauti pusiausvyrą gali ir psichoterapija, gyvenimo būdo keitimas.
Psichologinio gydymo metodai
Psichologinis gydymas yra svarbi priklausomybių gydymo dalis. Jis apima įvairias terapijos formas, kurios padeda žmogui suprasti savo priklausomybės priežastis, išmokti valdyti potraukį ir susidoroti su emociniais sunkumais.
- Individuali terapija: Jos metu psichologas padeda žmogui atpažinti savo priklausomybės priežastis, išmokti valdyti potraukį ir susidoroti su emociniais sunkumais.
- Grupinė terapija: Jos metu žmonės, turintys priklausomybių, susitinka ir dalijasi savo patirtimi, palaiko vieni kitus ir mokosi naujų įveikos strategijų.
- Šeimos terapija: Jos metu psichologas padeda šeimos nariams suprasti priklausomybės poveikį šeimai ir išmokti efektyviai bendrauti ir palaikyti priklausomą žmogų.
- Hipnoterapija: Tai metodas, kurio metu specialistas, Ukrainos hipnoterapeutų asociacijos narys (Association of trance effect psychology specialists), kodavimo metodikų aprašymas nuo alkoholio, nikotino ir kitų priklausomybių be medikamentų.
- CRAFT programa: Konsultacijos, teikiamos vadovaujantis moksliniais tyrimais pagrįsta CRAFT programa, skirta pagerinti nuo priklausomybės kenčiančių asmenų šeimos narių bei artimųjų psichologinę būklę ir padėti jiems skatinti priklausomą asmenį kreiptis pagalbos.
Lazerinė terapija
Baltijos Amerikos klinikoje taikomas unikalus dvikryptis gydymo modelis, derinantis psichologo konsultacijas su inovatyvia lazerine terapija. Toks metodas padeda sušvelninti abstinencijos simptomus, sumažinti potraukį ir pasiekti ilgalaikių rezultatų. Kompleksinis priklausomybių ligų gydymas Baltijos Amerikos klinikoje vadovaujamės holistiniu požiūriu į priklausomybių gydymą, todėl pažangias medicinos priemones deriname su individualizuota psichologine pagalba. Toks kompleksinis gydymo metodas leidžia ne tik palengvinti fizinius abstinencijos simptomus, bet ir spręsti psichologines bei emocines priklausomybės priežastis. Mūsų tikslas - padėti pacientui ne tik atsisakyti priklausomybę sukeliančios medžiagos, bet ir atkurti gyvenimo kokybę bei vidinę pusiausvyrą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės nuo alkoholio medikamentinis gydymas
Lazerinė terapija priklausomybių gydyme yra inovatyvi, neinvazinė, beskausmė ir saugi procedūra, kuri mažina abstinencijos simptomus (dirglumą, nerimą, mieguistumą), skatina endorfinų, serotonino ir kitų gerųjų neuromediatorių išsiskyrimą, silpnina potraukį psichoaktyvioms medžiagoms, veikia atpalaiduojančiai ir mažina emocinę įtampą, gerina miego kokybę ir bendrą savijautą bei neturi šalutinio poveikio. Procedūros metu lazerio spinduliai stimuliuoja nervų galūnėles ausyse ir taip padeda organizmui palaikyti natūralių endorfinų išsiskyrimą net 3-5 dienas po procedūros.
Kodavimas nuo alkoholizmo
„Kodavimo“ nuo alkoholizmo tikslas - korekcijų pagalba suformuoti pacientui abejingumą arba net pasibjaurėjimą alkoholiui. Dažniausiai tai kompleksinis gydymas, kuris sudaro "kodavimo" efektą. Atliekant „kodavimą“, taikomi šiuolaikiški ir moksliškai išbandyti metodai.
Sergej Gorškov nenaudoja torpedavimo ar jokių kitų medikamentinių kodavimo metodų, nes tai yra nesaugu ir tokie metodai yra uždrausti. Mūsų taikomas metodas kalbėjimas - hipnoterapija.
Kodavimo privalumai:
- Kodavimas yra individualus ir anoniminis.
- Kodavimo metu nenaudojami jokie medikamentai.
- Klientas nėra įbauginamas - atsisakyti žalingų įpročių yra jo paties sprendimas.
- Klientui išduodama kodavimo kurso pažyma.
- Pagal poreikį - suteikiamos 4 nemokamos konsultacijos per pirmus blaivybės metus.
Priklausomybių priežastys ir rizikos veiksniai
Neretai besaikis alkoholio vartojimas ar kitos priklausomybės signalizuoja apie užspaustus emocinius sunkumus. Alkoholizmas dažnai prasideda gana nekaltai, kai alkoholis pradedamas vartoti kad ir nedideliais kiekiais, palaipsniui tai pereina į priklausomybę. Priklausomybė yra ne tik elgesio, mąstymo ir emocijų sutrikimas, bet ir fiziologinė problema, ypač kai žmogus pradeda reguliariai vartoti narkotines medžiagas. Narkotikai paveikia bei pažeidžia smegenų dalis, kurios yra atsakingos už mąstymą, savikontrolę, mokymąsi, atmintį, elgesį, o pasireiškę pažeidimai gali išlikti net ir po narkotinių medžiagų vartojimo nutraukimo. Svarbu suprasti, kad priklausomybė - tai ne nuosprendis, o įveikiama problema.
Klinikinis psichologas, medicinos psichologas ir psichoterapeutas Sergej Gorškov teigia, kad alkoholizmas yra jausmų ir emocijų liga. Kiekvienas žmogus skirtingai išgyvena stresines situacijas: vieni išsiverkia, kiti pradeda vartoti alkoholį.
VDU psichologės teigimu, neegzistuoja ir konkretūs charakterio bruožai ar patirtys, kurios nulemtų asmens polinkį į priklausomybę. Paveldimumas, nervų sistemos ypatumai ar gyvenimas vartojimą palaikančioje aplinkoje padidina riziką tapti priklausomu, bet visuomet dalis atsakomybės tenka pačiam asmeniui. Tyrėjai yra sudarę ilgus rizikos veiksnių sąrašus, pavyzdžiui, psichoaktyvių medžiagų prieinamumas, vartojantys bendraamžiai gali paskatinti jaunuolių polinkį į priklausomybes. J. Ž. Mieliauskaitė taip pat papildo, jog į narkotinių medžiagų vartojimą gali būti linkę asmenys, matę panašaus elgesio modelius savo vaikystėje ir vėliau juos išmokę.
Nuo priklausomybių kenčiančių asmenų gyvenime taip pat yra daug praradimų. Jie praranda santykius, išsilavinimą, pinigus, laisvę. Tačiau vartojimas jiems yra pirmoje vietoje, todėl tuos praradimus jie toleruoja. Reabilitacijose atsiduria tie, kurie pasiekę kritinį tašką, supranta, kad šių praradimų toleruoti nebegali.
Pagalba priklausomų asmenų artimiesiems
Priklausomybė paveikia ne tik patį žmogų, bet ir jo artimuosius. Todėl svarbu, kad jie taip pat gautų pagalbą ir paramą. Konsultacijos, teikiamos vadovaujantis moksliniais tyrimais pagrįsta CRAFT programa, skirta pagerinti nuo priklausomybės kenčiančių asmenų šeimos narių bei artimųjų psichologinę būklę ir padėti jiems skatinti priklausomą asmenį kreiptis pagalbos. Programą sudaro 12 konsultacijų, kurių metu priklausomų asmenų artimieji mokosi veiksmingų bendravimo strategijų ir savirūpos įgūdžių.
Pirmas žingsnis į sveikimą
Pirmasis žingsnis įveikiant priklausomybę - pripažinti problemą ir kreiptis pagalbos. Parodykite žmogui, kad Jums rūpi jo problemos ir kad įveiksite jas kartu. Labai svarbu turėti tikslų ir užsiimti veiklomis, kurios suteikia entuziazmo. Paprastai vieną priklausomybę ar programą įveikia tik nauja, stipresnė pozityvi programa. Pagalbos ieškojimas yra stiprybės ženklas - jūs neprivalote kovoti vieni.
Jeigu Jūs ar kas nors iš Jūsų artimųjų susiduriate su alkoholizmu, kreipkitės į specialistus. Neuromedos klinikos specialistai yra profesionaliai įvaldę naujausius gydymo metodus, kuriuos naudoja savo kasdieniniame darbe, todėl padės įveikti tiek sunkesnius, tiek paprastesnius atvejus.
Priverstinis gydymas
Priverstinis gydymas, anot specialistų, yra sovietinių laikų reliktas. Tokie „gydymo“ metodai, pasak pašnekovės, ne tik pažeistų pamatines žmogaus teises, bet ir jų veiksmingumas nėra pagrįstas mokslu. Šiandien galime kalbėti apie išorinę motyvaciją kreiptis dėl gydymo. Tai gali būti veiksmingas institucijų spaudimas, pvz., savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai turi svertą sprendžiant vaiko globos klausimą. Gydytis gali raginti ir šeimos nariai, darbdavys. Tokio „priverstinio“ gydymo esmė ta pati - atvesti žmogų į gydymo įstaigą, kur prasidės jo sveikimo kelias.
tags: #medikamentu #vartojimo #ypatumai #priklausomybes