Medikamentų vartojimas priklausomiems nuo alkoholio: iššūkiai ir sprendimai

Lietuva jau ne vienus metus išlieka viena iš pirmaujančių šalių Europoje pagal benzodiazepinų, arba raminamųjų ir migdomųjų vaistų, vartojimą. Ši tendencija kelia susirūpinimą priklausomybės ligų specialistams, nes piktnaudžiavimas šiais vaistais gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir priklausomybę. Šiame straipsnyje aptarsime medikamentų, ypač raminamųjų vaistų, vartojimą priklausomiems nuo alkoholio, iššūkius, gydymo būdus ir galimus sprendimus.

Alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimo tendencijos

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner-Sakalauskienė teigia, kad pandemijos metu buvo stebimas padidėjęs psichoaktyvių medžiagų, ypač alkoholio ir raminamųjų vaistų, vartojimas. Tai galėjo būti susiję su patiriamu stresu, neaiškumu ir ateities baime. Nors situacija stabilizavosi, Lietuva vis dar niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių - nuo alkoholio pereinama prie receptinių raminamųjų vaistų.

Sąlygos buitiniam alkoholizmui vystytis per karantiną buvo itin palankios. Tačiau žmonės kreipėsi žymiai rečiau, nes dėl kovido situacijos nebuvo drąsu kreiptis gydymo įstaigas. Bet kartu jie atvykdavo su pagilėjusiomis sveikatos problemomis ir sudėtingesnėmis komplikacijomis - ne tik kepenų pažeidimu, bet ir alkoholio sukeltais traukuliais ar kasos uždegimais.

Neoficialiai, raminamųjų vaistų vartojimas jau ir taip yra didesnis arba bent panašus kaip alkoholio. Išlieka trečioje vietoje pagal benzodiazepinų, t. y. raminamųjų, vartojimą. 1 iš 4 gyventojų bent kartą vartojo raminamuosius, o vidutiniška vartojimo trukmė siekia 86 mėnesius arba 7 metus.

Priklausomybės nuo raminamųjų vaistų pavojai

Priklausomybė nuo raminamųjų vaistų yra pavojinga dėl kelių priežasčių:

Taip pat skaitykite: Alkoholizmo gydymo vaistų apžvalga

  • Legalumas: Vaistai yra legalios medžiagos, parduodamos vaistinėse, todėl žmonėms atrodo, kad jie yra saugūs.
  • Gyvenimo būdas: Žmogaus gyvenimas pradeda suktis apie vaistus - kaip, kada ir kur išgerti tabletę, kad geriau jaustųsi. Jei vaistų neišgeria, negali normaliai dirbti, bendrauti, būti socialiai aktyvus ir miegoti.
  • Visuomenės spaudimas: Visuomenė viešai vartojant kitas psichoaktyvias medžiagas duotų spaudimą, o su vaistais yra taip, kad, atrodo, juk išgėrė gydytojo paskirtą vaistą.

Išėjimas iš priklausomybės vaistams įmanomas tik su padedant medikams. Kas jau atsikrato bėdos, retai kada grįžta prie raminamųjų vaisų, palyginus su kitomis priklausomybėmis.

Priklausomybės nuo alkoholio ypatumai

Pats svarbiausias alkoholizmo, arba priklausomumo nuo alkoholio, simptomas yra nuolatinis ir stiprus, dažnai nenugalimas troškimas vartoti alkoholio. Priklausomiems nuo alkoholio asmenims yra sunku susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, sunku suvaldyti vartojimo intensyvumą bei nustoti vartoti alkoholio. Todėl, išsivysčius priklausomumui nuo alkoholio, jo vartojimas tampa daugiadienis.

Kad būtų gautas norimas apsvaigimas, reikia vis didesnių alkoholio dozių - t.y. didėja tolerancija alkoholiui (esant vėlyvoms ligos stadijoms, kai dėl kepenų pažeidimo pasireiškia kepenų funkcijos nepakankamumas, tolerancija alkoholiui mažėja). Sumažėja susidomėjimas kita, ne su alkoholio vartojimu susijusia veikla, alkoholio vartojama neatsižvelgiant į akivaizdžiai žalingas pasekmes - pvz., apsvaigimo nulemtus nelaimingus atsitikimus. Po daugiadienio alkoholio vartojimo nutraukimo pasireiškia abstinencijos būklės simptomų: sutrinka miegas, vargina drebulys, nerimas, baimė.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kodėl lietuvius taip traukia prie šių vaistų? Tai yra kompleksiniai dalykai, nėra taip, kad būtų viena priežastis. Normalu, kad mūsų visų gyvenime vyksta tam tikri stresiniai įvykiai - netektys, skyrybos, padidinti išgyvenimai, darbo keitimas, netekimas, ryšių nutrūkimas. Tai - normalios stresinės situacijos, bet jos yra sunkiai pakeliamos. Žmogus tai gali išgyventi pats, bet kartais kreipiasi į gydytoją, kuris išrašo raminamųjų, taip pat - ir į kaimyną, draugą, kitą giminaitį ir gauna tų vaistų. Jei žmogui padeda, jei jis pradeda juos vartoti, priklausomybė išsivysto po maždaug mėnesio, labai greitai. Jei žmogus nesprendžia problemų, kurios sukėlė nerimą, ir jas malšina tik vaistais, žmogus taip greitai pripranta, kad tiesiog nepastebi, kaip tai nutiko.

Lietuva visą laiką pirmauja pagal paauglių raminamųjų vaistų vartojimą. Atliekant ESPAD tyrimą, kur tiriami 15-18 metų vaikai, mūsų šalis realiai pirmauja pagal mergaitėms skiriamų receptinių raminamųjų vaistų kiekius. Ataskaitoje nurodoma, kad žmogus, kuris dažniausiai juos „skiria“, yra mama. Tai rodo, kad yra labai stipriai stigmatizuojama bet kokia psichologinė pagalba. Medikamentinis gydymas suvokiamas kaip greičiau leidžiantis pasiekti rezultatą, o investicija į savo psichologinę būseną vis tiek yra lėtesnė.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės nuo medikamentų gydymas Lietuvoje

Dabartinis šių sutrikimų priežasčių supratimas remiasi nuostata, kad psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholio nėra išimtis tarp kitų psichikos sutrikimų ir jų priežastys yra biologinės, psichologinės bei socialinės. Biologinės sutrikimų priežastys glūdi pačioje centrinės nervų sistemos (CNS) struktūroje - manoma, kad į priklausomumą linkusiems asmenims alkoholis sukelia reikšmingai didesnę euforiją negu kitiems, o tai paskatina juos gausiai vartoti alkoholio. Šis individualus jautrumas alkoholiui gali būti ir paveldimas. Į gausų alkoholio vartojimą galima pažvelgti kaip į psichologinės savigynos mechanizmą, kuriuo siekiama sumažinti vidinių ir išorinių konfliktų sukeliamą psichologinį diskomfortą.

Gydymo metodai

Kadangi psichikos ir elgesio sutrikimų priežastys glūdi CNS struktūroje, asmenybėje bei socialinėje aplinkoje, šių sutrikimų gydymas ir yra sutelktas į atitinkamas sutrikimo grandis.

Biologiniams gydymo metodams priskiriami vaistai, kurie sąveikauja su į organizmą patekusiu alkoholiu ir sukelia stiprius nemalonius pojūčius (pykinimą, galvos skausmą, bendrą silpnumą; šiai grupei priklauso disulfiramas), potraukį ir svaiginamąjį alkoholio poveikį slopinantys vaistai (naltreksonas, akamprosatas), taip pat vaistai, kurių skiriama abstinencijos būklėms ir kitiems alkoholio vartojimo sukeltiems psichikos sutrikimams gydyti.

Psichologiniai gydymo metodai - anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės, Minesotos programa, motyvacijos nevartoti alkoholio stiprinimas, įtaiga. Jeigu yra aiškus asmenybės sutrikimas, kuris nėra alkoholio vartojimo pasekmė, galima psichoterapija. Socialinės intervencijos priemonėmis siekiama, kad priklausomas nuo alkoholio asmuo kuo mažiau kontaktuotų su alkoholio vartojimą skatinančia socialine aplinka.

Gydymas yra veiksmingiausias, kada veikiamos visos trys sutrikimo grandys.

Taip pat skaitykite: Vaistų naudojimas priklausomybės terapijoje

Naltreksonas: vaistas nuo priklausomybės alkoholiui

Naltreksonas (Adepend) yra vaistas, vartojamas papildomam nuo alkoholio priklausomų pacientų gydymui, taikant kompleksinę gydymo programą, susilaikymo nuo alkoholio vartojimo palaikymui. Jis taip pat vartojamas kaip sudėtinė gydymo programos, kuria siekiama, kad pacientas nutrauktų opioidų vartojimą ir jų nebevartotų, dalis.

Naltreksonas gydant nuo alkoholio priklausomus žmones, mažėja gausus alkoholio vartojimas, kadangi mažėja alkoholio troškimas. Daugiau pacientų išlieka susilaikymas nuo alkoholio vartojimo ir jiems neatsiranda atkryčio. Naltreksonas nuslopina euforijos (pakilios nuotaikos) pojūtį, galintį pasireikšti po opioidų pavartojimo. Nutraukiant opioidų vartojimą, Naltreksonas sumažiną potraukį opioidams.

Svarbu žinoti, kad Naltreksonas tabletės priklausomybės nesukelia.

Kiti gydymo būdai

Be medikamentinio gydymo, priklausomybės ligų centruose taikoma psichologinė pagalba, socialinio darbuotojo konsultacijos, dalyvavimas grupinės terapijos užsiėmimuose, psichoterapija, 12-os žingsnių programa, šeimos nariams rekomenduojamas savigalbos grupių lankymas.

Norintiems pradėti mažinti ir visiškai nutraukti vaistų vartojimą rekomenduojama meno terapija. Esminis šios terapijos tikslas - padėti žmogui užmegzti kontaktą su savimi, su jo viduje esančiu psichoterapeutu ir gydytoju.

Prevencija ir pagalba

Svarbu atkreipti dėmesį į prevenciją ir ankstyvą pagalbą priklausomiems nuo alkoholio ir raminamųjų vaistų. Kuo anksčiau žmogus kreipsis pagalbos, tuo didesnė tikimybė sėkmingai išgyti.

Pagrindinis veiksnys, padedantis išsivaduoti iš priklausomybės, yra paties asmens motyvacija. Tačiau šią motyvaciją gali pastiprinti arba susilpninti aplinkiniai žmonės, pirmiausia šeimos nariai. Jų elgesys gali nulemti, ar žmogus toliau grims į priklausomybę ar kreipsis pagalbos.

Šeimos nariai, ilgą laiką gyvendami su priklausomu asmeniu, neišvengiamai yra įtraukiami į priklausomybės procesą. Todėl ir šeimos nariams reikėtų specialisto konsultacijos, o dažnu atveju ir terapijos.

tags: #medikamentu #vartojimo #ypatumai #asmenu #serganciu #priklausomybe