Medicinos darbuotojų motyvacija ir gerovė yra esminiai veiksniai, užtikrinantys kokybišką sveikatos priežiūrą. Šiame straipsnyje nagrinėjama situacija Lietuvos sveikatos sektoriuje, atkreipiant dėmesį į iššūkius, tokius kaip perdegimas, mobingas ir vadybinių kompetencijų stoka. Aptariama, kaip motyvacijos mokymai ir kitos iniciatyvos gali padėti gerinti medicinos personalo emocinę sveikatą ir darbo sąlygas. Taip pat nagrinėjami skirtumai tarp privataus ir valstybinio sektorių, kalbant apie darbuotojų gerovę, ir pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti situaciją.
Situacija Lietuvos Sveikatos Sektoriuje
Pastaraisiais metais sveikatos sektoriuje nuvilnijo ne vienas mobingo skandalas, apie kuriuos išsamiau ir nekalbama. Iššūkiai, kuriuos girdime sveikatos sektoriuje (perdegimas, depresija, savižudybės, mobingas ir kt.) kyla iš įvairių priežasčių - nuo intensyvaus darbo krūvio bei laviravimo tarp pasirinkimų iki organizacinės kultūros trūkumų, vadovų elgesio, kurie atsiranda dėl vadybinių kompetencijų stokos ir ribotos pagalbos pačiam medicinos personalui. Daugelyje sveikatos priežiūros organizacijų Lietuvoje, ypač viešajame sektoriuje, trūksta edukacijos ir dėmesio darbuotojui, kadangi yra stokojama vadybinių ir vadovavimo kompetencijų, o vyraujanti organizacijos kultūra labiau primena „botago“ principą, kur įsigali baimės, nepakantumo, netolerancijos ir bauginimo kultūra.
Situacija Lietuvos sveikatos sektoriuje, kalbant apie pačių darbuotojų sveikatą, yra sudėtinga. Daug kas puikiai yra aprašyta tvarkose ir teisės aktuose, tačiau realybėje šie principai ne visada taikomi. Darbuotojai dažnai susiduria su per dideliu darbo krūviu, emociniu išsekimu, o prireikus ne visada sulaukia pagalbos iš vadovybės. Tenka išgirsti iš pačių medikų, jog sudėtingus atvejus ir istorijas vadovybė nori nuslėpti ir apie tai nekomunikuoti. Be to, sveikatos sektoriaus vadyba dažnai yra nepakankamai išvystyta, ypač viešajame sektoriuje, kur vyrauja „botago“ principas, grindžiamas baime ir netolerancija. Šiame sektoriuje pastebiu daug hierarchijos, stokojama komandiškumo ar problemų sprendimo įgūdžių.
Mobingas ir Emocinė Sveikata
Gydymo įstaigose medikai dažnai susiduria su mobingu, deja, saugios aplinkos pasidalinti patirtimis ir emocijomis jie neturi. Susidūrus su mobingu gali būti sunku daryti pokytį gyvenime: bijoma prarasti karjerą, sugadinti santykius su kolegomis. Susidūrus su pažeminimu, nuvertinimu, jaučiamos sudėtingos emocijos ir sunku jose išbūti vienam.
Pokyčiai Per Dešimtmečius
Kalbant apie medikų psichoemocinę sveikatą, paskutiniu metu daug daugiau kalbama šia tema, lyginant su praeitais dešimtmečiais. Patys medikai išdrįsta vis garsiau kalbėti apie kylančias problemas, sveikatos priežiūros įstaigose atsiranda minkštųjų kompetencijų mokymai, epizodiškai atliekami tyrimai, kaip jaučiasi darbuotojai. Tačiau procesas yra labai lėtas, trūksta saugios kultūros kūrimo ir puoselėjimo, mikroklimato gerinimo, darbuotojų motyvacinės sistemos diegimo, grįžtamojo ryšio įdiegimo, nulinės tolerancijos mobingui.
Taip pat skaitykite: Socializacija medicinos srityje
Skirtumai Tarp Privataus ir Valstybinio Sektorių
Privačiose medicinos įstaigose darbuotojų gerove paprastai rūpinamasi labiau nei valstybinėse. Čia dažniau randama iniciatyvų, skirtų darbuotojų emocinei ir fizinei sveikatai gerinti, stengiamasi suteikti įvairių papildomų naudų, yra organizuojami komandos formavimo renginiai, įmonių renginiai, rengiamos įvairios mokymų programos. O svarbiausia - tikrai pastebimas dėmesys darbuotojui. Valstybiniame sektoriuje, nors ir matomi teigiami pokyčiai, dažnai trūksta komunikacijos, paprasto dėmesio darbuotojams. Net tokie paprasti dalykai kaip „ačiū“ ar grįžtamasis ryšys yra reta praktika. Tai rodo, kad reikia daugiau pastangų, kuriant pozityvią organizacijos kultūrą.
Rūpestis Medikų Sveikata: Akcentai ir Sprendimai
Viską parodo darbuotojų tyrimai, kurie leidžia aiškiai įžvelgti, kur organizacijai reikia pasistengti. Esu ne kartą atlikusi darbuotojų nuomonės tyrimus sveikatos priežiūros įstaigose, iš kurių pastebiu, kad labiausiai darbuotojams trūksta paprasto dėmesio ir atliepimo, o kai kuriais atvejais - ir paprasto „ačiū“. Tai reiškia, kad stokojama grįžtamojo ryšio.
Ką Būtų Galima Padaryti?
Jau studijų metu reikėtų skirti dėmesio ne tik medicinai, bet ir vadybinėms, vadovavimo kompetencijoms bei emocinio raštingumo kompetencijoms. Reikėtų nepamiršti ir organizacijos kultūros elementų, tokių kaip tradicijų puoselėjimas bei atviros kultūros skatinimas, kuris vestų į atvirą dialogą, santykį tarp darbuotojų, gerųjų praktikų dalinimasį tarp skyrių, iniciatyvų bendruomeniškumui ir komandiškumui skatinti. Išskirčiau ir supervizijas medikams ir vadovams, kurie padėtų skirti laiko ir dėmesio refleksijai, analizei.
Gerųjų pavyzdžių galėtume pasisemti iš verslo sektoriaus, kur dažnai naudojamos įvairios papildomos naudos, motyvacinės priemonės, iniciatyvos, komandos formavimo renginiai (angl. teambuilding) ir kt. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į edukacijos dalį - organizuoti įvairias iniciatyvas ir mokymus, stiprinančius lyderystės ir vadovavimo kompetencijas bei minkštąsias kompetencijas. Akcentą dedu ne į paruoštus ir nuo „lentynos“ paimtus mokymus, bet į tuos, kurie yra paremti tuo, ko iš tiesų reikia konkrečiai organizacijai. Akcentuoju mokymų tęstinumą.
Taip pat reikėtų nepamiršti emocinio raštingumo kompetencijų bei įrankių, skirtų savipagalbai medikams. Tik pasirūpinę savimi, medikai gali tinkamai pasirūpinti kitais ir užtikrinti kokybiškas paslaugas pacientui.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir prevencija
"MedFest": Medikų Gerovės Festivalis
Siekiant spręsti šiuos iššūkius, organizuojamas pirmasis Lietuvoje medikų gerovės festivalis „Medfest“. Tai socialinė idėja, kuria nesiekiama jokio pelno, tik norima suteikti įrankius, įkvėpti motyvacijos ir sąmoningumo, skatinti bendruomeniškumą. Festivalyje bus galimybė bendrauti su profesionaliais lektoriais, kurie įvairių prasmingų ir įkvepiančių dirbtuvių metu padės kuo geriau pažinti save. Taip pat festivalyje kartu atrasime įrankius, pratimus, lavinsime įgūdžius, kurie padės geriau girdėti save, pasitikėti savimi, aiškiai brėžti ribas ir tinkamai savimi pasirūpinti.
Festivalio Programa ir Tikslai
Festivalio dalyvių laukia spalvinga trijų dienų programa: rytinė joga, mankšta bei meditacija, praktikos ir aktualios diskusijos, jaukūs pokalbiai prie laužo, skirtingos tematikos dirbtuvės. Medikams interaktyvius seminarus ves gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas dr. Julius Neverauskas, kūrybingumo mokslininkė ir trenerė dr.
Mums buvo svarbu, kad lektoriai būtų ne tik teoretikai, bet ir praktikai, galintys dalintis realiomis, taikomomis priemonėmis bei metodais. Siekiame gylio ir asmeninio dėmesio. „Patyriminės sesijos metu saugioje aplinkoje bandysime suvokti, išsigryninti ir patirti savo balsą. Juo įvardinsime tikruosius poreikius, mokysimės stebėti ir žaisti savo, o ne kieno nors kito gyvenimą. Savęs patyrimo per balsą metu sužinosime, kaip per balsą paruošti kūną naujai dienai, ką apie žmogų pasakoja jo balsas ir kodėl neretai jis mums nepatinka. Gausite įrankius gerklės ir kvėpavimo ligų profilaktikai, sužinosite, kuo neigiamų emocijų išraiškos blokavimas atsiliepia tarpusavio santykiams ir kodėl mes slapta taip norime išmokti dainuoti. Choreografė, režisierė, šokėja, šokio judesio terapijos bei kūno judesio terapijos praktikė Laura Geraščenko kviečia pažinti savo kūną ir išmokti atsipalaiduoti: „Mūsų kūnas - mūsų sielos, minčių, kūrybos namai. Geriau jį pažinę, įgalinsime atskleisti kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, atsipalaidavimą, kurie taip reikalingi kiekvienam kasdienybėje. Dirbsime pagal „Body-Mind Centering“, autentiško judėjimo bei improvizacijos principus.
Atsakomybė ir Veiksmai
Norint pagerinti situaciją, atsakomybę turėtų prisiimti tiek valstybė ir jai pavaldžios institucijos, tiek medicinos įstaigų vadovai. Valstybė turėtų užtikrinti tinkamą teisinį reguliavimą ir resursus, skirtus medikų gerovei, o įstaigų vadovai turėtų skirti daugiau dėmesio darbuotojų emocinei sveikatai, organizuoti tęstinius mokymus, kurti atviros ir palaikančios kultūros atmosferą bei skatinti grįžtamąjį ryšį ir dialogą tarp visų organizacijos narių. Tvirtai tikiu, kad prie to stipriai prisideda ir tokios iniciatyvos kaip medikų festivalis.
Emocinė Higiena Medikams
Emocinė higiena - tai praktika, padedanti palaikyti ir gerinti emocinę gerovę, atpažįstant, suprantant ir tinkamai valdant savo emocines būsenas. Ji ypač svarbi medicinos darbuotojams, kurie kasdien susiduria su emocinių iššūkių kupina aplinka.
Taip pat skaitykite: Pasekmės medikų gerovei
Emocinės Higienos Svarba ir Poveikis
Emocinė higiena - tai ne prabanga, o būtinybė kiekvienam medikui, siekiančiam išlikti sveikam ir motyvuotam. Dėl didelio darbo krūvio, ilgų darbo valandų, sudėtingų pacientų situacijų ir neišvengiamų netekčių gali kilti perdegimo pavojus, noras keisti savo profesiją. Reguliari emocinė higiena - savirefleksija, streso valdymo technikos ir savęs palaikymas - gali padėti sumažinti perdegimo riziką ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Nuolatinis emocinis stresas gali neigiamai paveikti fizinę sveikatą, sukelti miego sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas, lėtinį nuovargį. Emocinė higiena stiprina psichologinį atsparumą, leidžiantį lengviau prisitaikyti prie pokyčių ir valdyti emocinius iššūkius. Taip pat padeda efektyviau valdyti stresą. Streso valdymo metodai, tokie kaip sąmoningumo praktikos, gilus kvėpavimas ar fizinis aktyvumas, leidžia medikams reguliuoti savo reakcijas į sudėtingas situacijas.
Medikas, kuris rūpinasi savo emocine gerove, tampa atviresnis ir jautresnis pacientų emocijoms, geriau valdo sudėtingus pokalbius, sukuria pasitikėjimu grįstą ryšį. Lengviau gali integruoti empatiją, efektyvią komunikaciją (aktyvų klausymąsi, neverbalinę kūno kalbą) bendraujant su pacientais. Medikas, kuris rūpinasi savo sveikata aiškiau ir konstruktyviau bendrauja, išvengia nereikalingų konfliktų ir prisideda prie palankios darbo aplinkos kūrimo. Tai ypač svarbu medikų komandoje, kur bendradarbiavimas ir pasitikėjimas daro tiesioginę įtaką pacientų priežiūros kokybei.
Praktinės Emocinės Higienos Priemonės
- Kvėpavimo Pratimai: Sąmoningas kvėpavimas, nuoseklus kvėpavimas (5-6 įkvėpimai per minutę), 4-7-8 kvėpavimas (miego kvėpavimas).
- Meditacija ir Joga: Padeda sumažinti stresą ir subalansuoti nervų sistemą.
- Pabuvimas Gamtoje: Gamtos vaizdai, kvapai ir garsai padeda atgauti jėgas.
- Savirefleksija: Dienos ir sudėtingų situacijų apžvalga.
- Pagalba iš Kolegų ir Specialistų: Nebijokite kreiptis pagalbos į kolegas ar specialistus - psichologus, psichoterapeutus.
Medikų Kvalifikacijos Kėlimas
Lietuvos gydytojams kelti kvalifikaciją privaloma - be to nepratęsiama licencija verstis mediko praktika. Iš viso gydytojams per penkerius metus privaloma kvalifikacijos kėlimui skirti 120 valandų, dveji kursai yra privalomi - būtina atnaujinti pirmosios pagalbos ir gydymo antibiotikais žinias.
Iššūkiai ir Problemos
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė visą gydytojų kvalifikacijos kėlimo procesą apibūdino vienu žodžiu - „bardakas“. Ir geriausiai tai iliustruoja privalomieji pirmosios pagalbos kursai. Jie dėl pandemijos gydytojams organizuojami nuotoliniu būdu. Kursus sudaro teorinė ir praktinė dalys, medikų per kursus įgytos žinios vertinamos testu.
Pirmiausia nuomonės išsiskiria apskritai dėl būtinybės kas penkerius metus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias. Vis dėlto dalis jo kolegų sako, kad Lietuvoje pirmosios pagalbos kursai dažnai būna fiktyvūs - organizatoriai siekia tik pasipelnyti, o kursus išklausę gydytojai praktinių žinių neįgyja. Kiti kelia klausimą, o kam anesteziologams-reanimatologams bei skubiosios pagalbos skyriuose dirbantiems gydytojams reikia šių kursų, kai jie pirmosios pagalbos žinias darbe taiko kasdien.
Kvalifikacijos Tobulinimo Sistema
Remiantis šalyje galiojančiais teisės aktais, sveikatos priežiūros specialistų profesiniu tobulinimusi rūpinasi sveikatos priežiūros įstaigos, įmonės, jų steigėjai bei profesinės sveikatos priežiūros specialistų organizacijos. Sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato SAM, derindama su profesinėmis sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis.
Vis dėlto konkrečius kursus ar seminarus renkasi pats gydytojas. Tobulinimo tvarka numato, kokie duomenys turi būti nurodyti pažymėjime, patvirtinančiame asmens dalyvavimą tobulinimo renginyje. Tarp tokių duomenų yra ir tobulinimo programos pavadinimas, trukmė valandomis, tobulinimo renginio vykdymo data, tobulinimo programos tikslinė grupė, t. y. Tiek programos pavadinimas, tiek programos tikslinė grupė nustatoma derinant tobulinimo programas, ir tobulinimo programos vykdytojas negali savarankiškai šių duomenų keisti. Dėl sveikatos priežiūros specialisto įgytų žinių - Akreditavimo tarnyba nėra įgaliota vykdyti tokius sveikatos priežiūros specialisto žinių ir įgūdžių vertinimus.
Finansavimo Aspektai
Medikai teigia, kad realybė - kiek kitokia. Vienos gydymo įstaigos sutinka apmokėti medikams kursus, kitos - ne. Kartais kursai, ypač organizuojami farmacijos kampanijų, kurios suinteresuotos savo produkcijos reklama, yra nemokami. Galiausiai net mokėdamas iš savo kišenės medikas nežino, ar kursai, kuriuos pasirinko, yra kokybiški.
Lietuvos Medikų Rūmai
Tam, kad medikų kvalifikacijos klausimas būtų pajudintas iš esmės, būtina kurti Lietuvos medikų rūmus, analogiškus Odontologų rūmams. Tada įstaigų licencijavimas liktų Akreditavimo tarnybai, o fizinių asmenų licencijavimą perimtų Medikų rūmai.
Socialinis Dialogas Sveikatos Sistemoje
Konferencijoje „Socialinio dialogo stiprinimas sveikatos sistemos įstaigose“ medicinos darbuotojų dienai paminėti buvo keliami medicinos darbuotojų motyvavimo klausimai. Lietuvoje yra įstaigų, kuriose mokami pastovūs atlyginimai, o kintamoji dalis sudaro tik 1 proc. , tačiau ten kur yra didesnė kintamoji dalis atsiranda „myliu-nemyliu” problema.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čeltukienė atskleidė, kad viešasis sektorius šiuo metu yra gana grėsmingoje padėtyje dėl konkurencijos su privačiu sektoriumi. Apie 20 proc. gydytojų dirba pirmaeilėse pareigose privačiose įstaigose, o slaugytojų apie 15 proc. Tai reiškia, kad norint išlaikyti medikus viešosiose įstaigose poreikis kelti atlyginimus bus žymiai stipresnis. Ji teigė, kad visiems rūpi, kad viešasis sektorius būtų stiprus ir turėtų pakankamai lėšų atlyginimams, inovacijoms, naujoms paslaugoms ir panašiai, todėl ministerija ir ateityje tęs socialinį dialogą su profesinėmis sąjungomis dėl darbo sąlygų, vadovų atsakomybės ribų ir kitų darbuotojams svarbių klausimų.
tags: #mediku #motyvacijos #mokymai