Įvadas
Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, veikianti mus visus. Streso simptomus galime pastebėti įvairiose situacijose: drausmindami vaikus, patirdami įtampą darbe, tvarkydami finansus ar spręsdami sudėtingus santykius. Nors nedidelis streso kiekis gali būti netgi naudingas, per didelis stresas gali nualinti ir pakenkti tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime medikų patiriamą stresą, jo priežastis, pasekmes ir galimus būdus su juo susidoroti.
Kas Yra Stresas?
Stresas - tai organizmo reakcija į kenksmingas situacijas, tiek realias, tiek tariamas. Pajutus grėsmę, organizme įvyksta cheminė reakcija, kuri leidžia veikti siekiant išvengti žalos. Ši reakcija, vadinama „kovok arba bėk“, sukelia padidėjusį širdies ritmą, padažnėjusį kvėpavimą, raumenų įsitempimą ir kraujospūdžio kilimą. Tokiu būdu organizmas pasiruošia veiksmui ir apsisaugo.
Stresas skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Tai, kas vienam sukelia stresą, kitam gali būti nereikšminga. Kai kurie žmonės geriau nei kiti sugeba susidoroti su stresu. Nedidelėmis dozėmis stresas gali padėti atlikti užduotis ir apsaugoti nuo susižeidimo. Pavyzdžiui, stresas priverčia paspausti stabdžius, kad neatsitrenktume į priekyje važiuojantį automobilį.
Žmogaus organizmas yra sukurtas susidoroti su mažomis streso dozėmis. Tačiau ilgalaikis, lėtinis stresas be neigiamų pasekmių yra žalingas.
Streso Simptomai
Stresas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant emocijas, elgesį, mąstymą ir fizinę sveikatą. Nė viena kūno dalis nėra apsaugota. Kadangi žmonės skirtingai susidoroja su stresu, streso simptomai gali skirtis. Simptomai gali būti neaiškūs ir panašūs į tuos, kuriuos sukelia medicininės būklės. Todėl svarbu juos aptarti su gydytoju.
Taip pat skaitykite: Socializacija medicinos srityje
Emociniai Streso Simptomai
- Lengvas susijaudinimas, nusivylimas ir bloga nuotaika
- Jausmas, kad esate prislėgti, tarsi prarandate kontrolę arba turite ją perimti į savo rankas
- Sunku atsipalaiduoti ir nuraminti mintis
- Bloga savijauta (žema savivertė), vienišumo, bevertiškumo ir depresijos jausmas
- Vengimas bendrauti su kitais
Fiziniai Streso Simptomai
- Mažai energijos
- Galvos skausmai
- Skrandžio sutrikimai, įskaitant viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir pykinimą
- Skausmai ir įsitempę raumenys
- Krūtinės skausmas ir greitas širdies plakimas
- Nemiga
- Dažnos peršalimo ligos ir infekcijos
- Seksualinio potraukio ir (arba) seksualinių gebėjimų praradimas
- Nervingumas ir drebulys, ūžesys ausyse, šaltos ar prakaituotos rankos ir kojos
- Burnos džiūvimas ir sunkus rijimas
- Suspaustas žandikaulis ir dantų griežimas
Kognityviniai Streso Simptomai
- Nuolatinis nerimas
- Minčių chaosas
- Užmaršumas ir neorganizuotumas
- Nesugebėjimas susikaupti
- Prastas vertinimas
- Pesimizmas arba tik neigiamų dalykų matymas
Elgesio Streso Simptomai
- Apetito pokyčiai - nevalgymas arba per gausus valgymas
- Atidėliojimas ir pareigų vengimas
- Dažnesnis alkoholio, narkotikų ar cigarečių vartojimas
- Didesnis nervingumas, pavyzdžiui, nagų kramtymas, nervingi judesiai, nenustygimas vietoje
Ilgalaikio Streso Pasekmės
Retkarčiais patiriamas nedidelis stresas nėra priežastis nerimauti. Tačiau nuolatinis, chroniškas stresas gali sukelti arba pabloginti daug rimtų sveikatos problemų, įskaitant:
- Psichikos sveikatos problemas, pavyzdžiui, depresiją, nerimą ir asmenybės sutrikimus
- Širdies ir kraujagyslių ligas, įskaitant širdies ligas, aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus, širdies priepuolius ir insultus.
- Nutukimą ir kitus valgymo sutrikimus
- Menstruacijų sutrikimus
- Seksualinės funkcijos sutrikimus, pavyzdžiui, vyrų impotenciją ir priešlaikinę ejakuliaciją, vyrų ir moterų lytinio potraukio praradimą
- Odos ir plaukų problemas, pavyzdžiui, aknę, psoriazę, egzemą ir nuolatinį plaukų slinkimą
- Virškinamojo trakto problemas, tokias kaip GERL, gastritą, opinį kolitą ir žarnyno uždegimą
„Perdegimo“ Sindromas Medikams
„Perdegimo“ (dar kitaip profesinio ar emocinio išsekimo) sindromas yra siejamas su depresijai ir nerimui būdingais simptomais, sukeltais lėtinio streso patiriamo darbe. Ši problema ypač aktuali tarp medicinos darbuotojų, nepaisant didėjančio susidomėjimo šiuo sindromu ir jo prevencinėmis priemonėmis.
Priežastys
„Perdegimo“ sindromas būdingas specialybėms, kurių darbo pobūdis siejamas su didele protine ir emocine įtampa. Į šią kategoriją patenka ir sveikatos priežiūros specialistai. Skaičiuojama, kad Kanadoje kas 4 gydytojas yra emociškai išsekęs. Dažniau „perdegti“ yra linkę mažiau patirties turintys jaunesnieji gydytojai ar rezidentai, ypatingai moterys. Profesinį išsekimą kartu gali paskatinti ilgos darbo valandos, bei šeimyninė padėtis.
Pasekmės
Negydytas „perdegimo“ sindromas gali lemti platų pasekmių spektrą. Nuolat darbe jaučiama emocinė ir protinė įtampa yra siejama su kitų psichologinių ir fizinių organizmo ligų išsivystymu ar atsiradimo paspartinimu ateityje. Darbe patiriamas stresas ir laiku nesuteikta pagalba gali lemti žmogaus apsisprendimą keisti profesiją ar kur kas tragiškesnius kraštutinumus.
Lėtinis Stresas: Nematomas Priešas
Nors dauguma žmonių jo net nepastebi arba nekreipia į jį dėmesio, lėtinis stresas - dažnas šiuolaikinės mūsų visuomenės svečias. Jis gali kilti iš užslopintų emocijų ar vaikystės traumų. Galbūt ir nepastebimas, tačiau lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant depresijos ar alkoholizmo atsiradimą ar polinkį į suicidiškumą.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir prevencija
Priežastys ir Asmenybės Tipai
Lėtinis stresas dažnai kyla iš neigiamų vaikystės patirčių, tokių kaip fizinis ar emocinis smurtas, tėvų skyrybos, artimojo netektis ar nuolatinis nesaugumo jausmas. Šios patirtys formuoja mūsų emocinius atsakus į stresą ir gali sukelti nuolatinę įtampą. Net jeigu vaikystės patirtys neatrodo drastiškos, užslopintos ir neišreikštos emocijos gali turėti ilgalaikį poveikį.
C tipo asmenybės dažniau patiria lėtinį stresą, kadangi šie žmonės yra linkę slopinti savo emocijas, jie stengiasi išlaikyti ramybę ir vengia konfliktų. Perfekcionizmas ir atsakingumas - vienos pagrindinių šio tipo savybių, tačiau dėl jų dažnai patiriamas didelis vidinis stresas. Ilgainiui šis slopinamas stresas gali sukelti fizinius ir psichikos sveikatos sutrikimus.
Pasekmės
Lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Jis gali sukelti depresiją, kadangi nuolatinė įtampa ir stresas išsekina organizmą bei smegenis. Lėtinis stresas taip pat gali būti susijęs ir su alkoholizmu. Daugelis žmonių vartoja alkoholį kaip būdą atsipalaiduoti ir mažinti stresą, tačiau tai gali sukelti priklausomybę. Dėl lėtinio streso taip pat didėja ir savižudybės rizika. Nuolatinė įtampa gali sukelti beviltiškumo jausmą, kuris gali privesti prie suicidiškų minčių arba veiksmų.
Ilgalaikis stresas gali sukelti uždegiminius procesus organizme, kurie susiję su daugeliu ligų. Tyrimai rodo, kad toks stresas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, autoimuninių ligų ir net kai kurių vėžio formų riziką. Lėtinis stresas gali pažeisti arterijų sieneles ir skatinti aterosklerozės vystymąsi, taip padidindamas infarkto ar insulto riziką.
Be to, lėtinis stresas gali paveikti imuninę sistemą, padarydamas organizmą labiau pažeidžiamą infekcijoms ir ligoms. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad stresas gali paveikti žarnyno mikrobiomą, kuris vaidina svarbų vaidmenį bendroje sveikatos būklėje. Disbalansas žarnyno mikrobiome gali prisidėti prie uždegiminių žarnyno ligų ir kitų sveikatos problemų vystymosi.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą dirbant medicinos srityje
Lėtinio Streso Atpažinimas ir Gydymas
Lėtinį stresą atpažinti gali būti sunku, nes jis dažnai pasireiškia subtiliais simptomais. Kai kurie požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra nuolatinis nuovargis, nemiga, dirglumas, nuotaikos svyravimai, dažni galvos skausmai, virškinimo problemos ir sumažėjęs imunitetas. Jei jaučiate šiuos simptomus ilgą laiką, gali būti, kad patiriate lėtinį stresą.
Testai Streso Lygiui Nustatyti
Yra keli testai, kurie gali padėti nustatyti lėtinio streso lygį. Vienas jų yra PSS (Perceived Stress Scale), kurį sukūrė psichologai Sheldon Cohen ir Tarrarelli. Šis testas padeda įvertinti, kaip per pastarąjį mėnesį žmogus subjektyviai jaučia stresą. Kitas naudingas testas yra HPA (Hypothalamic-Pituitary-Adrenal) ašies vertinimas, kuris nustato, kaip stresas veikia hormonų lygį organizme.
Gydymo Būdai
Yra keletas būdų, kaip galima gydyti lėtinį stresą. Pirma, svarbu pripažinti ir suvokti savo stresą. Antra, svarbu išmokti valdyti stresą sveikais būdais. Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbus ir fizinis aktyvumas, nes jis skatina endorfinų gamybą, o tai gerina nuotaiką ir mažina stresą. Trečia - svarbu ieškoti profesionalios pagalbos. Psichoterapija gali padėti išspręsti užslopintas emocijas ir išmokti sveikais būdais valdyti stresą. Psichologas ar psichiatras gali suteikti reikalingą pagalbą bei padėti rasti tinkamus gydymo metodus.
Moksliniai Tyrimai ir Įžvalgos
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad lėtinis stresas turi rimtų pasekmių sveikatai. Lėtinis stresas gali pakenkti smegenų struktūroms, ypač hipokampui, kuris atsakingas už atmintį ir emocijų reguliavimą. Taip pat, lėtinis stresas gali sukelti įvairias fizines, įskaitant širdies ir autoimunines, ligas, diabetą.
Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad lėtinis stresas gali turėti įtakos genų ekspresijai, keisdamas tam tikrų genų veikimą ir taip prisidėdamas prie ligų vystymosi. Tai reiškia, kad ilgalaikis stresas gali tiesiogiai paveikti mūsų sveikatą net genetiniu lygmeniu.
Įdomus tyrimas, kurį atliko Jeilio universiteto mokslininkai, nustatė, kad lėtinis stresas gali sumažinti smegenų tūrį ir paveikti jungtis tarp neuronų. Lėtinis stresas keičia smegenų struktūrą, mažindamas smegenų plastiškumą ir gebėjimą prisitaikyti prie naujų situacijų.
Pagalba Streso Atveju
Stresas yra gyvenimo dalis. Svarbiausia, kaip su juo susitvarkysite. Geriausia, ką galite padaryti, kad išvengtumėte streso perkrovos ir su ja susijusių pasekmių sveikatai, tai žinoti savo streso simptomus.
Jei jaučiatės prislėgtas streso, pasitarkite su gydytoju. Daugelis streso simptomų gali būti ir kitų sveikatos problemų požymiai. Gydytojas gali įvertinti jūsų simptomus ir atmesti kitas ligas.
tags: #mediku #patiriamas #stresas