Įvadas
Psichikos sveikatos priežiūra yra specializuota sveikatos priežiūros sritis, kuri organizuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus standartus. Lietuvoje ši sritis nuolat pertvarkoma, siekiant užtikrinti kokybišką ir prieinamą pagalbą gyventojams, o psichikos sveikatos priežiūros prevencijos metodai yra itin svarbūs siekiant gerinti bendrą visuomenės psichikos sveikatą. Straipsnyje aptariami psichikos sveikatos priežiūros tikslai ir uždaviniai, organizavimo principai, paslaugų teikimo lygiai, reglamentuojantys teisės aktai ir ateities tendencijos.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Tikslai ir Uždaviniai
Vienas iš pagrindinių tikslų buvo iki 2010 m. sumažinti savižudybių skaičių iki Europos šalių vidurkio, tačiau šis tikslas liko nepasiektas. Daugelio šalių patirtis rodo, kad psichikos sutrikimų dažnėjimą pavyksta sustabdyti ir sumažinti tik kryptingai vykdant valstybines kompleksines programas pagal prioritetines veiklos sritis. Svarbiausios iš jų yra:
- Ilgalaikių psichikos ligų valdymas.
- Narkologinių ligų prevencija ir gydymas.
- Pagalba sergantiems silpnaprotyste.
- Psichikos invalidų reabilitacija bei reintegracija į visuomenę.
- Patikimos nuolatinės savižudybių ir mėginimų nusižudyti apskaitos sistemos kūrimas.
- Profilaktikos plėtojimas visomis kryptimis.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Organizavimas Lietuvoje
Psichikos sveikatos priežiūra Lietuvoje organizuojama trimis lygiais: pirminiu, antriniu ir tretiniu.
Pirminė Psichikos Sveikatos Priežiūra
Pirminė psichikos sveikatos priežiūra organizuojama psichikos sveikatos centruose (PSC). Šių centrų uždaviniai yra vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą ir teikti socialinę pagalbą psichikos ligoniams. Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos PSC arba pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų psichikos sveikatos priežiūros kabinetuose visiems nuolat savivaldybės teritorijoje gyvenantiems (draudžiamiesiems) asmenims.
Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas Lietuvos gyventojas turi teisę būti prirašytas prie pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio psichikos sveikatos centro. Jeigu šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga psichikos sveikatos centro neturi, savo pacientams ji turi suteikti galimybę šias paslaugas gauti kitame psichikos sveikatos centre. Tačiau visi pacientai, jei pageidauja, gali pasirinkti bet kurį psichikos sveikatos centrą savo teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje ir jame prisirašyti. Svarbiausia, kad dėl šių paslaugų centras turėtų sutartį su ligonių kasa.
Taip pat skaitykite: Socializacija medicinos srityje
Pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistai:
- Psichikos sveikatos slaugytojas: Tai asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantis slaugant psichikos ligonius, mokantis sveikos gyvensenos, įtraukdamas į slaugą šeimos narius, globotojus. Psichikos sveikatos slaugytoju gali dirbti asmuo, baigęs aukštesniąją ar aukštąją medicinos mokyklą ir gavęs jos baigimo diplomą.
- Pagal PSO rekomendacijas, turėtų būti ergoterapeutas, kuris rūpintųsi užimtumo veikla individualiai kiekvienam pacientui (lipdymo darbai, keramika ir pan.).
Vaikų ir Paauglių Pirminė Psichikos Sveikatos Priežiūra
Vaikų ir paauglių nuo 3 iki 18 metų pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos savivaldybių psichikos sveikatos centruose ir psichiatrijos kabinetuose. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros specialistų komandą sudaro vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas.
Pirminės vaikų psichikos sveikatos priežiūros specialistų tikslas - bendradarbiaujant su bendrosios praktikos gydytojais, pediatrijos tarnyba, švietimo, socialinės rūpybos, vaikų teisių apsaugos, policijos ir kitomis institucijomis, išaiškinti psichikos ir elgesio sutrikimus, organizuoti ir taikyti efektyvias prevencijos, gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos priemones bei, esant indikacijų, nukreipti į kitas sveikatos priežiūros įstaigas. Jei psichikos sveikatos centre šiuo metu nedirba vaikų ir paauglių psichiatras, vietoj jo vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas laikinai teikia gydytojas psichiatras.
Antrinė Psichikos Sveikatos Priežiūra
Antrinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos apskričių psichiatrinėse ligoninėse arba apskričių ligoninių psichiatrijos skyriuose, psichiatrijos ligoninių konsultacinėse poliklinikose ir dieniniuose psichiatrijos stacionaruose.
Tretinė Psichikos Sveikatos Priežiūra
Informacijos apie tretinę psichikos sveikatos priežiūrą pateikta nedaug.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir prevencija
Pacientų Hospitalizavimo Tvarka
Pacientai hospitalizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu. Asmuo, sergantis sunkia psichikos liga ir atsisakantis hospitalizavimo, gali būti priverstinai gydomas tik tada, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti žalos savo ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Tokiais atvejais, ligoniai priverstinai hospitalizuojami ir priverstinai gydomi psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip 2 paras be teismo leidimo.
Apie prievartinį gydymą ir hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša ligonio artimiesiems ar atstovui ir kreipiasi į teismą dėl prievartinio hospitalizavimo ir prievartinio gydymo. Teismas turi teisę priimti sprendimą dėl ligonio prievartinio gydymo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jei praėjus vienam mėnesiui prievartinį gydymą reikia tęsti, ligoninės administracija vėl kreipiasi į teismą dėl gydymo pratęsimo, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Jei teismas nusprendžia, kad ligonis gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, gydymas, kuriam ligonis nedavė sutikimo, turi būti nutraukiamas ir be jo sutikimo negali būti tęsiamas.
Pacientų Teisės ir Pareigos Ligoninėje
Ligoninėse yra taisyklės apie bendrus ligoninės veiklos principus ir pacientų teises ir pareigas. Pacientas turi teisę sužinoti apie savo sveikatos būklę, gydymosi galimybes, numatomas gydymo pasekmes, gydymo trukmę ir galimą riziką.
Ligoninės skyriuje paciento laisvės neturi būti ribojamos. Tačiau daugelyje ligoninių neleidžiama gerti iš namų atsineštų vaistų, nepasitarus su slaugytoja ar gydytoju. Pacientas gali perdozuoti vaistus ar gerti vienus su kitais nesuderinamus vaistus. Apkritai ligoninė neturi varžyti paciento laisvės. Visi tyrimai turi būti atliekami taip, kad nepažeistų pacientų teisės į anonimiškumą. Pacientas turi teisę susipažinti su savo medicinine dokumentacija. Kadangi dažnai medicininės formuluotės yra nelengvai suprantamos, pacientas turi teisę kreiptis į gydytoją ar slaugytoją, kad jie paaiškintų dokumentuose pasitaikančius terminus. Psichiatrijoje ši teisė gali būti dalinai apribota, nes tai gali kenkti paciento sveikatai.
Taip pat skaitykite: Pasekmės medikų gerovei
Psichikos Sveikatos Priežiūros Paslaugų Tendencijos
Psichiatrijos, kaip ir visos sveikatos priežiūros sistemos, reformos pagrindinė kryptis yra viena - stacionarinio gydymo mažinimas, ambulatorinio gydymo svorio didinimas. Ambulatorinės pagalbos decentralizavimas steigiant psichikos sveikatos centrus didžiųjų miestų poliklinikose ir rajonuose įgalina kiek galima priartinti psichiatrijos pagalbą prie gyventojų ir realiai gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
Didelė pacientų dalis gyvena globos namuose, pensionatuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 25 pensionatai. Dabar Lietuvoje yra 61 psichikos sveikatos centras.
Valstybinės Programos
Pagrindinė Valstybinės psichikos ligų profilaktikos programos idėja - psichikos sutrikimų prevencija, ankstyvas išaiškinimas, kokybiškas gydymas ir socialinė reabilitacija. Strateginis programos uždavinys - pirminės, antrinės ir tretinės profilaktikos vykdymas.
Valstybinė psichikos ligų profilaktikos programa leidžia įgyvendinti PSO programos ,,Sveikata visiems 21 amžiuje” 6 (psichinės sveikatos gerinimas) ir 12 (alkoholio, narkotikų ir tabako žalos mažinimas) siekinius.
Įgyvendinant Valstybinę alkoholio kontrolės programą, numatyta ištirti alkoholio žalą žmogaus sveikatai ir šalies ekonomikai, supažindinti su tyrimo rezultatais visuomenę, atliki tyrimus, padedančius nustatyti alkoholio paplitimą, jo priežastis. Svarbiausias šios programos tikslas - vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu mažinti alkoholio pasiūlą ir vartojimą.
Nacionalinė narkotikų kontrolės ir prevencijos programa parengta vadovaujantis Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės programos rekomendacijomis.
Psichikos Sveikatos Priežiūrą Reglamentuojantys Teisės Aktai
Psichikos sveikatos priežiūra, kaip ir visa sveikatos sistema, pertvarkoma. 1991 m. spalio 30 d. Seimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos nacionalinės koncepcijos ir jos įgyvendinimo. Pagal šį nutarimą Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos esmė yra nauja aktyvi sveikatos politika ir strategija, pakeitusi senąją pasyvią, medicinos tarnybą, kovojančią tik su ligų padariniais.
Pirminio Asmens Psichikos Būklės Patikrinimo Tvarka
1996 m. kovo 7 d. Nr. BP ir kitų specialybių gydytojai, diagnozavę paciento psichikos sutrikimus, aprašo juos medicininėje dokumentacijoje. Jeigu asmuo kreipiasi į gydytoją-psichiatrą dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo savo iniciatyva (ar artimųjų iniciatyva ir asmuo tam neprieštarauja), tai jis turi būti gydytojo-psichiatro apžiūrėtas ir, esant reikalui, jam turi būti suteikta reikalinga psichiatrinė pagalba.
Jeigu dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo į gydytoją-psichiatrą kreipiasi artimieji, o asmuo tam prieštarauja, tai gydytojas- psichiatras priima sprendimą dėl tokio asmens psichikos būklės patikrinimo, kai įtaria sunkius psichikos sutrikimus. Nepilnamečiai iki 16 metų gydytojo-psichiatro gali būti apžiūrimi tik dalyvaujant jų tėvams ar globėjams (išskyrus neatidėliotinus atvejus). Stacionaruose ar ambulatorijose gydytojai-psichiatrai konsultuoja pacientus gydančiojo gydytojo kvietimu. Medicininėje dokumentacijoje nurodoma konkreti tokio kvietimo priežastis.
Psichoterapijos Paslaugos
Tretinio lygio psichoterapijos seansus teikia gydytojai psichoterapeutai ar psichologai-psichoterapeutai, turintys profesinės kvalifikacijos pažymėjimus, liudijančius apie mokymąsi pagal draugijų (asociacijų) programas. Pacientams psichoterapijos seansus skiria gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas konsultacijos metu. Psichologas-psichoterapeutas pacientus į psichoterapijos seansus priima tik po gydytojo psichiatro ar gydytojo psichoterapeuto konsultacijos.
Individualios psichoterapijos seansai vyksta ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mokama ne daugiau kaip už 24 seansus vienam pacientui per kalendorinius metus. Grupinės psichoterapijos seansai vyksta ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mokama ne daugiau kaip už 24 seansus vienam pacientui per kalendorinius metus. Mokėjimo suma skaičiuojama už kiekvieną asmenį, dalyvaujantį grupiniame seanse. Mokama tik už faktiškai įvykusius psichoterapijos seansus.
Lėtinių Psichikos Sutrikimų Gydymas
Dauguma TLK-10 skyriuje F00-F99 išdėstytų sutrikimų yra lėtiniai. Dalis psichikos sutrikimų tęsiasi visą gyvenimą. Aktyviu gydymu laikomas kompleksinis ir intensyvus gydymas stacionare, dieniniame stacionare arba ambulatoriškai, kai derinami įvairūs psichikos sutrikimų gydymo būdai: psichofarmakoterapija, skiriant adekvačias dozes, elektros impulso terapija, psichoterapija ir kiti. Aktyvus gydymas reikalingas, kai pablogėja paciento būsena.
Dienos stacionaras - tai tarpinė grandis tarp stacionarinio ir ambulatorinio gydymo arba dalinė hospitalizacija. Dienos stacionare turi būti darbuotojų kabinetai, procedūrų kabinetas, 5-7 lovų palata (jei taikoma infuzinė terapija ar didelės psichotropinių vaistų dozės). Be minėtų, turėtų būti grupinė psichoterapijos, meno terapijos, muzikos terapijos, darbo terapijos ir kt. patalpos.
Psichofarmakoterapija - tai gydymas psichotropiniais preparatais. Šeimos konsultavimas - tai gydytojo darbas su ligonio šeimos nariais, informavimas apie ligonio sveikatą, ligos ypatumus, gydymo taktiką, palaikomojo-priešrecidyvinio gydymo būtinumą, bendravimo su ligoniu ypatumus.
Psichiatrinės abilitacijos terminas galėtų būti vartojamas kalbant apie asmenis, turinčius įgimtą protinį atsilikimą. Socialinė reabilitacija - tai priemonių, gerinančių socialinį paciento funkcionavimą (darbinių įgūdžių mokymą, finansinę paramą, pagalbą kasdieniniame gyvenime ir t.t.), kompleksas.
Psichoterapija - tai žodiniu ir nežodiniu psichoterapeuto ir paciento bendravimu, mokslinėmis psichologijos teorijomis, psichoterapeuto ir paciento sąveikos psichologinių mechanizmų supratimu pagrįsti gydomojo poveikio metodai. Psichoterapija - psichoterapijos teorijos ir poveikio metodų visuma, apimanti asmenybės struktūros, normalaus asmenybės vystymosi supratimą, asmenybės patologinių pokyčių ir psichoterapinio poveikio aiškinimą ir specifinius šios krypties psichoterapinio poveikio metodus. Psichoterapijos seansas - betarpiškas psichoterapeuto ir paciento bendravimas individualiai ar grupėje, kurio metu žodiniais ir nežodiniais metodais siekiama paciento pasikeitimo.
Vaikų ir Paauglių Psichiatrijos ir Psichoterapijos Paslaugos
Vaikų psichikos sveikatos priežiūra - tai psichiatrijos, psichoterapijos, psichologinio konsultavimo ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos vaikams, paaugliams ir jų tėvams (globėjams, paciento atstovams). Gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos metodai taikomi ne tik vaikams. Gydymo tikslai įgyvendinami dirbant specialistų komandos principu.
Aplinkos terapija - tai bazinė vaikų ir paauglių stacionaruose taikoma programa. Konkrečiam vaikui ir vaikų grupei sukurta aplinkos terapija padeda saugiai jaustis, moko suvokti elgesio pasekmes ir sąmoningai rinktis tinkamus elgesio būdus bei įsisavinti įgūdžius, būtinus socialinei kompetencijai atstatyti. Socialinė kompetencija - tai žmogaus įgūdžiai ir gebėjimai, kurie būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui.
Aplinkos terapija galima įtakoti asmenį veikiančius stresorius, patologiją, pareigas, lankstumą, aplinkos apsaugos veiksnius ir įgūdžius bei gebėjimus. Aplinkos terapiją taiko vaikų priežiūros darbuotojai, vadovaujami vaikų ir paauglių psichiatrų bei medicinos psichologų.
Krizių intervencija - ypač intensyvi specialistų komandos pagalba paciento krizių laikotarpiu. Trunka 5-7 dienas, kurių metu, įvertinus būklę ir nustačius diagnozę, pacientas perkeliamas į kitus sveikatos priežiūros skyrius, kitas institucijas arba grąžinamas į šeimą.
Mobili komanda - tai vaikų-paauglių krizių intervencijos skyriaus struktūrinė dalis. Pagrindinė mobilios komandos funkcija - skubi psichiatrinė - psichologinė pagalba krizinės situacijos vietoje.
Ambulatorinės terapijos seansas trunka 1 val. Vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionare didžiausias dėmesys skiriamas aplinkos terapijai. Tuo rūpinasi vaikų priežiūros darbuotojai ir psichikos sveikatos slaugytojai, vykdydami nuolatinę individualią ir grupinę hospitalizuotų vaikų priežiūrą, taikydami aplinkos terapiją bei apsaugodami vaikus nuo jų psichiką žeidžiančių veiksnių. Tinkami personalo ir gydomų stacionare vaikų santykiai yra būtina stacionarinio gydymo efektyvumo sąlyga.
Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuose teikiama skubi psichiatrinė - psichologinė pagalba vaikams ir paaugliams, turintiems didelių psi.
Atviros Psichiatrijos Mėnuo
Psichiatrija - medicinos sritis, bene labiausiai apipinta mitais, vis dar negalinti atsikratyti neigiamo praeities šleifo. Psichikos sutrikimų turinčius asmenis specialistai gydo ne tik vaistais ir psichoterapija. Gydymo metodų spektras labai platus. Per metus savo užaugintus vaisius - darbo rezultatus - įvertina ir psichiatrijos bendruomenė: nuo rugsėjo 10-osios - Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos iki spalio 10-osios - Pasaulinės psichikos sveikatos dienos vyksta ATVIROS PSICHIATRIJOS MĖNUO (APM).
Stereotipai Apie Psichiatriją Ir Psichiatrus
Šis straipsnis siekia visapusiškai atskleisti stereotipus apie psichiatriją ir psichiatrus. Straipsnio autoriai stigmą apibrėžia plačiai, ji jungia visuomenės neigiamus stereotipus bei išankstinius įsitikinimus, taip pat iš jų kylančius diskriminacinius arba šališkus teisių pažeidimus. Pripažįstama, kad stigma ir diskriminacija gali būti individuali, tarp asmenų, taip pat reikštis socialinėse struktūrose dėl neteisingos politikos strategijos, netinkamų veiksmų ir įstatymų.
Visuomenės nuomonė apie psichiatrijos įstaigas paskutinius dešimtmečius buvo ištisai neigiama. „Psichiatrijos ligoninė” įsivaizduota kaip tipinė didžiulė globos institucija užrakintomis durimis ir esanti kažkur už bendruomenės ribų. Septintajame dešimtmetyje buvo pastebėti kai kurie teigiami pokyčiai, kai plėtojosi bendruomeninė psichikos sveikatos priežiūra. Vis dėlto priežiūra bendruomenėje taip pat sulaukė visuomenės pasipriešinimo, kuris aiškinamas NIMBY (angl. not in my backyard, „tik ne mano kieme”) sindromu. Visuomenės nuomonė apie psichiatrinį gydymą gana prieštaringa. Renkantis gydymo galimybes, psichoterapiją dažniau pasirinkdavo nei psichotropinius vaistus. Vis dėlto šiuos rezultatus paveikė ir klausimų formulavimas. Plačioji visuomenė linkusi pervertinti psichoterapijos veiksmingumą ir rekomenduoja vien tik ja gydyti net ir tokias ligas kaip šizofrenija, nors mokslas pagrįstai tvirtina, kad reikia derinti psichoterapiją su gydymu vaistais. Pervertinamas neigiamas psichotropinių vaistų poveikis, o teigiamas jų poveikis įvertinamas nepakankamai.
Buvo atskleisti penki klaidingi visuomenėje vyraujantys požiūriai į psichotropinius vaistus. Šie medikamentai apibūdinami kaip: „sukeliantys priklausomybę”, „slopinantys, o ne gydantys”, „kišimasis į tapatybę”, „narkotikai pacientams” ir „neveiksmingi taikant ligos atsikartojimo prevenciją”. Dažnai pastebimas neigiamas požiūris į elektrotraukulinę terapiją (angl. ECT, Electroconvulsive therapy, ETT arba elektrošokas). Bendrasis psichiatrijos kaip disciplinos statusas žemas, kai kurie tyrimai užfiksavo teigiamus požiūrio pokyčius, kurie atsirado laikui bėgant arba baigus psichiatrijos studijas, nors toks požiūrio pagerėjimas atrodo trumpalaikis. Pagrindinė priežastis, dėl kurios studentai nesirinktų psichiatrijos kaip savo karjeros, yra žemas psichiatrų prestižas ir pagarba lyginant su kitomis medicinos disciplinomis. Neseniai buvo atliktas tyrimas, kuriame JAV medicinos studentų buvo prašoma nurodyti labiausiai kritikuojamas medicinos specialybes. Medicinos studentai, rinkdamiesi specialybę, dažnai nevertina psichiatrijos kaip intelektinio iššūkio, jie ją mato kaip pasitenkinimo darbu, savęs realizavimo neteikiančią specialybę. Kitas paveikus aspektas - tai studentų šeimų įtaka jų nuostatoms ir sprendimams renkantis psichiatro profesiją. Finansiniai aspektai, pvz., maža alga ir valstybinio finansavimo trūkumas, taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį formuojant psichiatrijos kaip disciplinos įvaizdį. Be to, medicinos studentai mano, kad psichiatrijai trūksta solidaus, autoritetingo mokslinio pagrindimo. Šis požiūris iš dalies remiasi nepasitikėjimu psichikos ligų klasifikacija ir diagnozavimu, jis minimas tarp kitų priežasčių, dėl kurių medicinos studentai nesirenka psichiatrijos. Buvo kritikuojamos psichikos sutrikimų klasifikacijos DSM ir ICD kategorijose (angl. Medicinos studentų nuomonės apklausose apie psichiatrinį gydymą ir jo rezultatus buvo labai skirtingos. Medicinos studentai dažnai psichiatrinį gydymą vertino kaip neveiksmingą, o psichiatriją - kaip „per lėtai judančią į priekį”.
Kai kurie tyrimai nagrinėjo šeimos gydytojų požiūrį į psichiatriją. Išaiškėjo dvi priežastys, dėl kurių pastarieji nenukreipė pas psichiatrą: abejonės dėl psichiatrinio gydymo veiksmingumo ir dėl paciento stigmavimo. Lambert ir kiti, tirdami, kodėl gydytojai metė savo profesiją, kurią anksčiau buvo pasirinkę, išsiaiškino, kad pagrindinės psichiatrų minimos priežastys yra šios: prastas psichiatrijos įvaizdis visuomenėje, pagarbos iš kitų specialybių gydytojų trūkumas ir maži atlyginimai.
Slaugytojai psichiatriją vertina teigiamai. Sveikatos profesionalų požiūris į specialųjį psichiatrinį gydymą sutampa su visuomenės ir medicinos studentų požiūriu. Todėl ilgojo poveikio vaistai dažniausiai laikomi prievartiniais, varžančiais paciento savarankiškumą. Jie teiktų pirmenybę psichoterapijai, bet ne antidepresantams, o psichotropinius vaistus skirtų tik blogiausiu atveju. Tik 35 % psichikos sveikatos profesionalų (ne gydytojų) atsakė, kad patys vartotų antipsichozinius vaistus, jei susirgtų šizofrenija, nors 85 % juos rekomenduotų savo giminaičiams. Psichikos sveikatos slaugytojos ETT rekomenduotų tik labai sunkios depresijos atvejais. Dažnai pacientai tikisi, kad gydymas padės, ir dauguma ambulatorinių pacientų iš bendruomenės psichikos sveikatos centro buvo patenkinti savo gydymu. Ir konkrečioms psichiatrinio gydymo formoms, ir psichotropiniams vaistams pacientai ir jų giminaičiai taiko tokius pačius stereotipus, kaip ir visuomenė. Vadinasi, šių vaistų dažnai atsisakoma, nes manoma, kad jie sukelia priklausomybę, negydo tikrųjų ligos priežasčių, sukelia asmenybės pokyčius ir slopina normalius jausmus. Kai kurie tyrimai rodo, kad akivaizdi pirmenybė teikiama psichoterapijai, o ne gydymui vaistais. Pirmąkartą pradėję gydytis pacientai nesitiki, kad jiems bus skiriami psichotropiniai vaistai. Vis dėlto, palyginti su bendrąja populiacija, psichiatrijos pacientai ir jų giminaičiai truputį palankiau žiūri į psichotropinius vaistus, o kai kurie tyrimai rodo, kad jie patenkinti šia gydymo forma. Nors ETT pacientai dažnai laiko veiksmingu gydymo metodu, dauguma jų baiminasi sunkaus šalutinio poveikio, dėl to jie dažnai į šį gydymą žiūri kaip į blogiausią išeitį. Pacientai, kuriems jau buvo taikyta ETT, buvo kitokios nuomonės. Apskritai psichiatrijos vaizdavimas naujienų ir pramogų žiniasklaidoje dažniausiai neigiamas. Laikraščiai ir filmai dažniausiai neigiamai vaizduoja psichiatrijos ligonines. Šie vaizdai suformavo stereotipą ir prisidėjo prie visos psichiatrijos neigiamo įvaizdžio.
Stigmos Mažinimo Strategijos
Dėl psichiatrinio gydymo stigmos įrodyta, kad visuomenės žinių apie psichikos sutrikimus gerinimas „psichikos sveikatos pirmosios pagalbos kurse” padeda įgyti pritarimą dažniausiai rekomenduojamam gydymui. Taip pat svariai įrodyta, kad požiūrį į bendruomenės pagrindu sukurtas įstaigas galima pagerinti teikiant informaciją apie psichikos sutrikimus ir jų gydymą, taip pat bendraujant su žmonėmis, kurie kenčia nuo minėtų sutrikimų. Būtina objektyviai spaudoje informuoti apie psichiatriją, kad galėtume pakeisti visuomenės nuomonę, ypač norėdami teisingiau supažindinti su gydymo būdais ir jų veiksmingumu. Stuart siūlo psichikos sveikatos profesionalams ir pacientams dažniau išsakyti savo nuomonę spaudoje, kad būtų suformuotas tikroviškesnis požiūris apie psichiatrinį gydymą ir jo vartotojus. Kutner ir Bresin aprašo specialius mokymus, skirtus psichiatrų ir žiniasklaidos atstovų santykiams gerinti.
Daugumos mokymų tikslas - keisti medicinos studentų požiūrį į psichiatriją, keičiant mokymo metodus ir programas medicinos mokykloje. Coodin ir Chisholm aprašė specialų metodą, kuris keičia požiūrį į psichiatrinį gydymą kaip į neveiksmingą. Buvo surengtas psichiatrinis seminaras apie žmonių, sergančių šizofrenija, pasveikimą. Seminarui vadovavo ir pacientas, ir profesionalas - tai padėjo palankiau įvertinti psichikos ligos gydymą. Lambert ir kiti svarsto, ar kova su neigiamu psichiatrijos įvaizdžiu turėtų prasidėti medicinos mokykloje ir trukti rezidentūros metu, kad medikai neatsisakytų psichiatro specialybės.
tags: #mediku #psichikos #sveikatos #prevencija