Įgūdžiai ar motyvacija: kas svarbiau siekiant sėkmės?

Sėkmė profesinėje srityje - tai nuolatinių diskusijų objektas. Ar svarbiau turėti reikiamus įgūdžius, ar būti motyvuotam siekti tikslų? Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairius požiūrius į šį klausimą, remdamiesi ekspertų nuomonėmis ir praktiniais pavyzdžiais. Aptarsime įgūdžių ir motyvacijos svarbą, jų tarpusavio ryšį ir tai, kaip jie veikia karjeros augimą bei pasitenkinimą darbu.

Įgūdžių svarba profesinėje srityje

Įgūdžiai visada yra svarbūs, juk niekas nepadaro karjeros nieko nemokėdamas. Normalu, kad pradėjęs naują darbą žmogus neturi patirties. Tačiau, priklausomai nuo darbo, vieni jau pradeda dirbti turėdami didelį teorijos bagažą, kitiems tenka mokytis dirbant, dažnai ir iš savo klaidų.

Pagrindiniai įgūdžiai siekiant sėkmės

„EdTech Lithuania“ vadovas, visuomenininkas ir švietimo inovacijų ekspertas Š.Dignaitis teigia, kad įgūdžiai formuojasi kaip šalutinis mūsų darymo efektas. Jis rekomenduoja praktikuoti drąsą daryti tai, ko dar nesupranti, nemoki, bei ugdyti žingeidumą - nuolatinį norą domėtis, mokytis ir jungti iš pirmo žvilgsnio nesijungiančius dalykus.

Įgūdžių kaita ir dirbtinis intelektas

Laikui bėgant svarbiausi įgūdžiai darbo rinkoje keičiasi. Visgi, baziniai minkštieji įgūdžiai išlieka kaip svarbiausi - lyderystė, komandinis darbas, komunikacija, kritinis mąstymas. Dirbtinis intelektas (DI) gali padėti sutaupyti laiko, tačiau svarbu pagalvoti ir apie tai, kada jis ne padeda, o trukdo.

Universalūs ir specifiniai įgūdžiai

Darbiniai įgūdžiai skiriasi ne tik tarp šalių, bet ir kiekviename darbe. Tačiau yra ir universalių reikalavimų - gebėjimas greitai mokytis ir dirbti komandoje. Š.Dignaitis pabrėžia, kad atsisveikindavo su tais, kurie sako vienaip, o rezultatai visgi rodo ką kita, taip pat su tais, kurie dėl įvairiausių priežasčių tampa toksiški komandai.

Taip pat skaitykite: Arnoldas Valkauskas: interviu

Bereikšmiais tampantys įgūdžiai ir prisitaikymas

Įgūdžių visuma yra svarbesnė nei kažkoks pavienis įgūdis, kadangi esame nuolatiniame pokytyje. Pasak Š.Dignaičio, darvinizmas padarys savo - išliks tie, kurie geriausiai prisitaiko. Drąsa eksperimentuoti, lyderystė imtis veiksmo, geri komunikaciniai įgūdžiai ir specifinės srities, kurioje veikiate išmanymas, tikrai atneš gerų rezultatų, jei tik bus dirbama tikslingai.

Motyvacijos svarba profesinėje srityje

Motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis vadovo efektyvumą ir gebėjimą pasiekti užsibrėžtus tikslus. Darbuotojo noras dirbti yra ne ką mažiau svarbus nei jo sugebėjimas padaryti tai, ko iš jo tikimasi.

Motyvacijos tipai

Dažnai girdime kalbant apie „pasiekimų motyvaciją“. Vieni siekia rezultato, nori padaryti, nupiešti, įveikti, tai yra, turėti prieš akis pagamintą darbelį, piešinį, išspręstą uždavinį, ir kuo greičiau, tuo geriau. Tada bus galima imtis kitų darbų, o kuo sparčiau dirbsime, tuo daugiau padarysime. Kita dalis žmonių yra orientuoti į patį procesą, kurio metu rezultatas jei ir nepamirštamas, tai nueina į antrąjį planą. Tie, kas orientuojasi į veiklą, nori daryti, piešti, veikti, ir jiems ne itin svarbu, kada bus padaryta. Kur kas svarbiau, kad daroma būtų gerai.

Asmenybės tipai ir motyvacija

Pagal tai, kaip elgiamasi siekiant rezultatų ir pagal požiūrį į savo pažymius, galima suskirstyti žmones į keturias grupes: praktikas, entuziastas, diplomatas ir analitikas.

  • Praktikai linkę dominuoti, vertinti ir siekti tikslo, tai yra orientuoti į rezultatą. Juos motyvuoja karjeros galimybės, galimybė savarankiškai veikti ir turėti įtakos sprendžiant užduotis.
  • Entuziastai linkę dominuoti, vertinti ir siekti tikslo, tai yra orientuoti į rezultatą. Juos labiausiai skatina nauji uždaviniai, iššūkiai ir tam tikra įtampos dozė. Taip pat jiems būtinai reikalinga laisvė veikti. Svarbūs pagyrimai, paskatinimai, įvertinimas ir pripažinimas, taip pat statusas bei materialinis skatinimas, puikios techninės-materialinės darbo sąlygos ir gera atmosfera darbo kolektyve.
  • Diplomatai - „minkšti“, orientuoti į žmones asmenys. Juos motyvuoja gera darbo atmosfera ir bendradarbiavimo kultūra. Jiems svarbu jausti pasitikėjimą ir saugumą, draugiškumą ir paramą, gauti iš aplinkinių (ne tik vadovų, bet ir kolegų) dėmesį ir pritarimą.
  • Analitikai - atsargūs linkę apsisaugoti, kartais net perdėm smulkmeniški. Juos, kaip ir diplomatus, motyvuoja saugumo jausmas. Tačiau jiems itin svarbu turėti galimybę ramiai spręsti savo užduotis, jausti aiškiai apibrėžtą atsakomybę, žinoti savo kompetencijos ribas. Itin motyvuoja juos sudėtingos ir reikalaujančios ypatingų pastangų užduotys, kurias atliekant pirmiausiai vertinama kokybė.

Kaip išlikti motyvuotam?

  • Išsikelkite aiškius tikslus ir uždavinius.
  • Gerinkite laiko planavimo įgūdžius.
  • Mokykitės.
  • Ieškokite įvairovės.
  • Priminkite sau, kodėl pradėjote dirbti šį darbą.
  • Daugiau bendraukite su kolegomis.
  • Pasirūpinkite savo poreikiais.
  • Pagirkite save už pasiekimus, net ir pačius mažiausius.
  • Jeigu ilgai nesiseka, pasikalbėkite su vadovu.

Koncentracijos ir kritinio mąstymo svarba

Fizikos mokslų daktarė, optinių ir lazerinių sistemų inžinierė, prisidėjusi prie marsaeigio „Perseverance“ kūrimo, S.Liukaitytė-Suszczynska teigia, kad šiuolaikinis žmogus nuolat yra atakuojamas gyvenimo būdo ir mus supančios aplinkos. Koncentracija yra susijusi ne tik su gebėjimu susikaupti darbe ir išmokti naujų profesinių dalykų, bet ir gera mūsų savijauta. Kritinis mąstymas yra itin svarbus, kad informacijos gausoje atsirinktume patikimus šaltinius, gebėtume analizuoti informaciją ir į ją įsigilinti.

Taip pat skaitykite: Veterinarijos klinika ir šuniukų stresas

Kaip stiprinti koncentraciją ir kritinį mąstymą?

Mūsų smegenys yra plastiškos ir, jei nepasižymime gera koncentracija ar kritiniu mąstymu, galime tai pakeisti. S.Liukaitytė-Suszczynska rekomenduoja naudoti „2 sekundžių taisyklę“ - padarykime taip, kad televizoriui, socialiniams tinklams ar kt. pasiekti reikėtų įdėti daugiau pastangų. Kritinį mąstymą treniruoti galime mokydamiesi svarbių dalykų, daug skaitydami, gilindamiesi į vieną sritį.

Įgūdžių reikšmė tobulėjant technologijoms

Kai kurie įgūdžiai netenka prasmės, bet kiti tampa dar svarbesni. Ypač svarbus tampa gebėjimas susikoncentruoti, nes jis leidžia dirbti efektyviau ir nuveikti daugiau. Net dirbtinis intelektas neatlieka šaltinių analizės, tai daryti reikia patiems.

Asmeninės kompetencijos ir minkštieji įgūdžiai

Darbo rinkoje labai didelė konkurencija dėl globalizacijos. Taigi, reikia stengtis kažkuo išsiskirti kaip asmenybei, nes techninis ar net genialus mąstymas ne visada yra pranašumas. Gebėjimas komunikuoti, susikoncentravimas ties viena užduotimi ir kiti minkštieji įgūdžiai neretai laimi prieš gebėjimą, pavyzdžiui, mintinai dauginti keturženklius skaičius.

IT įgūdžių svarba šiuolaikinėje darbo rinkoje

Darbo skelbimų portalo CV-Online duomenimis, skaitmeniniai įgūdžiai, technologinis raštingumas ir IT žinios yra tarp dažniausiai kandidatams keliamų reikalavimų. Šiuolaikinėje darbo rinkoje IT žinių ir įgūdžių reikia ne tik IT srities specialistams. Įprastai IT srities žinios kandidatams ir darbuotojams atveria platesnes darbo ir karjeros galimybes, ir, nemažiau svarbu - užtikrina aukštesnį atlyginimą.

Skaitmeninis raštingumas

Baltijos Kompiuterių Akademijos valdybos pirmininkas ir vadovas Jevgenij Abdulajev pastebi, kad vis dar nemaža dalis specialistų, ypač vyresnio amžiaus, susiduria su bendro skaitmeninio raštingumo trūkumu, todėl nemažiau svarbūs yra ir bendriniai naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai psichologams

IT įgūdžių tobulinimo nauda

IT įgūdžių tobulinimas leidžia būti kompetentingu ir paklausiu specialistu darbo rinkoje. Žinios plečia mąstymą, skatina progresyvesnį požiūrį priimant sprendimus. Tam tikri įrankiai efektyvina kasdienį darbą, palengvina pasikartojančių užduočių atlikimą ir suteikia daugiau laiko aukštesnio lygio uždaviniams.

Vadovo profesija: motyvacija ir kompetencija

Vadovavimas yra sudėtingas ir daugialypis procesas, reikalaujantis įvairių įgūdžių ir savybių. Norint sėkmingai vadovauti, neužtenka vien tik turėti reikiamų žinių ir patirties. Svarbu ir gebėti motyvuoti save bei kitus, nuolat tobulėti ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.

Kompetencija ir jos modeliai

Kompetencija vadybine prasme - tai absoliutus sugebėjimas atlikti konkretų darbą pagal numatytus standartus. Kompetenciją galima apibrėžti kaip elgsenos repertuarą, leidžiantį konkrečioje organizacijoje adekvačiais būdais pasiekti efektyvumo siekiant strateginių organizacijos tikslų.

Funkcinis analitinis požiūris

Funkcinis analitinis požiūris koncentruojasi ties darbo funkcijomis ir ta veikla, kurią patyrę ir kompetentingi vadybininkai turi sugebėti atlikti efektyviai.

Asmeninių charakteristikų požiūris

Asmeninių charakteristikų metodas išskiria „asmeninės kompetencijos blokus”, kurie leidžia labai gerai atlikti vadybos funkcijas. Kompetencijos sudedamosios dalys - mokėjimas ir įgūdžiai, elgsenos motyvai ir socialiniai vaidmenys.

Elgesio keitimas ir motyvacija

Jeigu žmogus imasi siekti tam tikro tikslo, tai šis procesas visada reiškia ir yra susijęs su elgesio keitimu. Mūsų pastangos turi būti skirtos lavinti naujiems įgūdžiams. Tada, kai mes dėsime pastangas ir lavinsime naujus įgūdžius, pas mus tie įgūdžiai atsiras. Kai mes tuos įgūdžius kartosime, tie kartojami įgūdžiai taps įpročiais, ir jeigu mes kartosime savo įpročius, tai įpročiai taps mūsų automatizmais.

Motyvaciniai klausimai prieš pradedant pokyčius

  • Kas jus paskatino galvoti, kad verta keisti elgesį?
  • Kas paskatino tai pradėti daryti dabar?
  • Kaip dabartinė situacija įtakoja jūsų fizinę sveikatą, psichologinę sveikatą, jūsų darbinę situaciją, jūsų socialinį gyvenimą, pasitikėjimą ir pasitenkinimą savimi?
  • Kokią naudą mes gauname iš dabartinio elgesio arba situacijos?
  • Kokią naudą gautumėte, jeigu pakeistumėte dabartinį elgesį arba situaciją?
  • Kokios prieštaraujančios mintys ateina į galvą, kai apie tai galvojate?
  • Kokios dvi prieštaraujančios jėgos jumyse kovoja, kai stengiatės pakeisti dabartinę situaciją?
  • Kokie argumentai yra už ir prieš?

Motyvaciniai klausimai kelyje į tikslą

  • Ką savo gyvenime esate padarę? Kuo didžiuojatės?
  • Su kokiais sunkumais teko susidurti, kai ko nors siekėte anksčiau ir pasiekėte? Ir kaip tuos sunkumus nugalėjote?
  • Kaip sau galite įrodyti, kad galite pasiekti sau svarbių tikslų?
  • Kokį uždavinį arba mažą tikslo dalį norite užsibrėžti sau ateinančiai savaitei, mėnesiui, metams?
  • Kur esate nuo nulio iki dešimties arba šimto skalėje? Ir ką galite padaryti šiandien arba šią valandą, arba šią minutę, arba šią savaitę, kad pažengtumėte mažą žingsnelį link tos svajonės?
  • Kokie vertybiniai įstikinimai paskatino jus dėti pastangas siekiant tikslingų pokyčių?

Rekomendacijos, kaip pasiekti didelį tikslą

  1. Apibrėžkime, ar tikrai norime to pasiekti.
  2. Apibrėžkime, kodėl šis tiklas mums yra svarbus.
  3. Susidarykime veikimo planą ir pradėkime įgyvendinti.
  4. Būkime kantrūs.
  5. Realistiškai planuokime judėjimo link tikslo tempą.
  6. Pasiūlykime savo draugams ar kitiems žmonėms būti kelionės kompanionais.
  7. Nuolat matuokime progresą, kiek pajudėjome tikslo link.
  8. Turėkime motyvuojančių posakių rinkinį teksto pavidalu, garso įrašu arba vaizdo formatu.
  9. Užsirašykime savo tikslą ir planą, kaip jį pasieksime. Prisitvirtinkime jį matomoje vietoje.
  10. Pasiruoškime sunkumams.
  11. Nesilyginkime su kitais.
  12. Jeigu susidursime su sunkumais, nuolat prisiminkime, kodėl siekiame šio tikslo, kodėl jis mums svarbus.
  13. Jeigu patirsime atkritį, stabtelkime. Geranoriškai apmąstykime tai, kas atsitiko. Pasimokykime iš klaidų ir vėl grįžkime prie naujų taisyklių.
  14. Nuolat pagirkime save, pasidžiaukime, padėkokime sau.
  15. Jeigu mūsų tikslas buvo realistinis ir mes sukūrėme su brandžia savastimi, jeigu mūsų tikslas buvo sveiko suaugusio, brandžios savasties produktas, jeigu mes dėjome teisingas pastangas laikydamiesi teisingo plano, mes tą tikslą pasieksime.

Komandiškumas ir asmeninės savybės

Įdarbinant naują komandos narį, dažnai pagrindinis dėmesys skiriamas jo profesinei patirčiai ir jo įgūdžiams. Tačiau sėkmingai komandai kurti kur kas svarbiau yra žmogaus asmeninės savybės, gebėjimas bendradarbiauti ir prisitaikyti prie kolektyvo. Komandiškumas yra kertinis dalykas, lemiantis komandos darbingumą ir atmosferą.

Asmeninių savybių svarba

Darbiniai įgūdžiai yra išmokstami, o asmeninės savybės keičiasi kur kas sunkiau arba, deja, bet yra nepakeičiamos. Tinkamai parinkti komandos nariai sukuria teigiamą darbo aplinką, kuri skatina produktyvumą.

tags: #vieni #turi #igudziu #kiti #motyvacija