Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis, o menininkai, dėl savo jautrumo ir kūrybinio prigimties, gali būti ypač pažeidžiami. Šiame straipsnyje aptariami psichikos sveikatos prevencijos būdai, skirti menininkams, pabrėžiant meno ir kūrybos naudą psichikos sveikatai, bei pristatant įvairias pagalbos galimybes.
Atviros psichiatrijos mėnuo ir meno terapijos svarba
Jau dešimtą kartą Lietuvoje vykstantis Atviros psichiatrijos mėnuo (APM) siekia mažinti psichiatrijos bei psichikos sutrikimų stigmą ir atverti duris į psichiatrijos įstaigas. Šio mėnesio metu ypač atkreipiamas dėmesys į meno terapijos teikiamas galimybes gydymo procese. Psichikos sutrikimų turinčius asmenis specialistai gydo ne tik vaistais ir psichoterapija, bet ir pasitelkdami platų gydymo metodų spektrą, kuriame meno terapija užima svarbią vietą.
Meno terapijos renginiai ir veiklos
APM metu organizuojami įvairūs renginiai, skirti supažindinti visuomenę su meno terapijos teikiamomis galimybėmis. Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, Vilniaus m. psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus meno terapeutai kviečia miestiečius į kūrybinį procesą - kurti kūrinius, spalvinti mandalas ir dalyvauti kitose įtraukiančiose veiklose. Muzikos terapijos specialistai garantuoja geras emocijas ir atsipalaidavimą, o aktorė, dramos terapeutė Monika Bičiūnaitė supažindina su dramos terapija ir jos teikiamomis galimybėmis. Juoko jogos instruktorė Daiva Daunienė neleidžia liūdėti, o šokio - judesio terapeutė Ingrida Merkininkė kviečia pajudėti. Gydytojai rezidentai teikia informaciją apie psichikos sveikatos stiprinimą, pagalbos galimybes ir padeda patirti, kaip jaučiasi psichozės ištiktas žmogus.
Kitose Lietuvos vietose taip pat vyksta meno terapiją pristatantys renginiai. Klaipėdoje, aikštėje prie skulptūros Arka, šalia Biržos tilto, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo specialistai kviečia į dailės, muzikos ir ergoterapijos pristatymo renginį. Su meno terapijos teikiamomis galimybėmis galima susipažinti renginių metu Šiauliuose, Rokiškyje ir Telšiuose. Vilniuje meno terapiją pristatantys renginiai vyksta Vilniaus dailės akademijoje.
Specialistų konsultacijos ir informacijos sklaida
APM metu specialistai kalba apie tai, kaip saugoti ir stiprinti psichikos sveikatą, kaip elgtis ištikus psichikos sveikatos sutrikimams ir kokia pagalba gali būti suteikta. Tai daroma per transliacijas 10-yje regioninių radijo stočių trečiadieniais laidoje „Sveikatos kultūra“.
Taip pat skaitykite: Psichologinė Menininkų Analizė
Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva „Žvelk giliau“
Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva „Žvelk giliau“ siekia atkreipti dėmesį į meno ir kūrybos naudą psichikos sveikatai. Iniciatyvos ambasadoriai, tokie kaip rašytoja Renata Valatkienė-Varnelė Baltoji ir dailės terapeutė Giedrė Markauskienė, dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis. Renginio metu galima sužinoti, ką psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos dalyviams pavyko nuveikti per metus, ir užduoti rūpimus klausimus.
Meno nauda psichikos sveikatai ir savižudybių prevencijai
Nors tyrimų, įrodančių tiesioginį meno poveikį savižudybių prevencijai, nėra gausu, tačiau menas turi daug naudos, kuri gali sumažinti suicido riziką. Tai apima:
- Geresnis suvokimas apie psichikos sveikatos sutrikimus: menas gali padėti geriau pažinti psichikos sutrikimų simptomus bei progresą.
- Didesnis saviveiksmingumas: saviveiksmingumas, arba asmens tikėjimas savo gebėjimais, yra susijęs su mažesne savižudybės rizika.
- Geresni socialiniai įgūdžiai ir suburtas palaikymo ratas: kuriant meną ir jį aptarinėjant buriama bendruomenė bei stiprinami ryšiai tarp žmonių, dėl to didėja socialinis palaikymas.
Meno terapijos formos, tokios kaip muzikos terapija, kūrybinis rašymas, vizualinis menas (piešimas, tapyba ir kt.), drama ir teatras, prisideda prie geresnio emocinio įsitraukimo, geresnės emocijų raiškos, geresnio savęs vertinimo bei bendruomeniškumo kūrimo. Menas gali padėti išreikšti mintis apie savižudybę netiesiogiai, abstrakčiai bei metaforiškai, o tai daugumai žmonių yra lengviau nei tiesiogiai apie tai kalbėti.
Meno panaudojimas žinioms apie savižudybės prevenciją skleisti
Knygos, filmai, spektakliai ir kiti šaltiniai siekia naudodami metaforas plėsti žinias apie savižudybės prevenciją. Pavyzdžiui, Benjamin B. Pfluger knyga „Nepažįstamasis ant tilto: mano kelionė iš nevilties į viltį“ pasakoja apie kelionę iš tamsos į šviesą, kur netikėtas žmogiškas ryšys tampa vilties spindulėliu. Knygoje „16 gydančių istorijų: kai gyvenimas užknisa“ žmonės atvirai pasakoja apie savo patirtis su depresija, priklausomybėmis ir kitais gyvenimo iššūkiais. „Be pavadinimo. Nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, padedančios išgyventi“ yra skaudžią netektį patyrusių žmonių istorijų rinkinys. „Rytoj vėl patekės saulė“ ir „Vilties knyga“ taip pat pateikia tikras žmonių istorijas apie įvairius gyvenimo iššūkius.
Filmas „Išgyventi vasarą“ (rež. M. Kavtaradze) yra jautri ir nuoširdi lietuviška drama apie paauglystės iššūkius ir draugystę. Filmas „Aš ir Tu“ (rež. J. V. Tūras) drąsiai kalba apie netektį, sielvartą ir savižudybę.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Pagalbos galimybės
Savižudybių prevencijai yra daug įrankių ir informacijos šaltinių. Svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei jaučiate psichologinį skausmą ar turite minčių apie savižudybę.
Emocinė parama telefonu:
- Jaunimo linija: Pagalba telefonu ir internetu.
- Vilties linija: Pagalba telefonu ir internetu suaugusiems.
- Vaikų linija: Pagalba telefonu ir internetu vaikams ir paaugliams.
- Skambučių centras: Pasiekiamas nemokamu trumpuoju numeriu 1815 (I-V 9-19 val.).
Psichologinė pagalba Klaipėdoje:
- Galima gauti *6 nemokamas, konfidencialias konsultacijas. Vaikai konsultuojami nuo 11 metų.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
tags: #menininku #psichikos #sveikatos #prevencija