Menininko Tipai Psichologijoje: Asmenybės Bruožų Analizė

Įvadas

Psichologija - mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų psichiką, psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, dėsnius, reiškimosi formas ir mechanizmus. Šiame straipsnyje nagrinėsime menininko tipus psichologijos kontekste, remiantis charakterio tipų klasifikacija. Charakterio tipas yra visam gyvenimui, bet kai kas gali kisti. Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo sąlygų, įgytos patirties. Jeigu žmogus vis geriau supranta save, jo neigiami bruožai gali sušvelnėti, dažniau reikštis teigiamos savybės. Kiekvienas minėtų charakterių turi tiek neigiamas, tiek teigiamas savybes. Norint atpažinti, kuriam charakterio tipui priklauso žmogus, pirmiausia reikia susipažinti su visais tipais. Kiekvienas jų elgiasi savaip. Daug ką išduoda išvaizda. Pvz., labiausiai ja rūpinasi narcizinio charakterio žmonės. Jie mėgsta rengtis brangių firmų rūbais, o tarkime demontratyvūs žmonės rengiasi ryškiai arba gundančiai. Obsesinio tipo žmonės rengiasi labai kruopščiai, pedantiškai.

Pagrindinės Psichologijos Šakos

Prieš gilinantis į menininko tipus, svarbu apžvelgti pagrindines psichologijos šakas, kurios padeda suprasti psichikos veikimą:

• Bendroji psichologija: Tiria bendriausius suaugusio sveiko žmogaus psichikos reiškinius ir jų dėsningumus. Apibendrina kitų psichologijos šakų duomenis, analizuoja tyrimo metodus, teorinius principus, psichologijos sąvokas.
• Diferencinė psichologija: Tiria žmonių individualius ir grupinius skirtumus.
• Biopsichologija: Tiria psichikos ir elgesio biologinius pagrindus. Apima lyginamąją psichologiją, psichofiziologiją, ekologinę psichologiją, geografinę psichologiją, psichofarmakologiją, psichogenetiką.
• Žmogaus raidos psichologija: Tiria psichinių procesų ir asmenybės ontogenezę. Skirstoma į vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, suaugusio subrendusio žmogaus psichologiją, gerontopsichologiją.
• Patopsichologija: Tiria psichinės veiklos, psichikos raidos sutrikimus.
• Specialioji psichologija: Tiria organizmų įvairių anomalijų - aklumo, kurtumo - įtaką psichikos raidai ir funkcionavimui, protinį atsilikimą. Skirstoma į tiflopsichologiją, surdopsichologiją.
• Neuropsichologija: Tiria psichinius funkcijų mechanizmus ir jų lokalizaciją smegenyse.
• Socialinė psichologija: Tiria žmonių grupių ir asmenybės elgesio grupėse psichinius reiškinius.
• Zoopsichologija: Tiria žemesniųjų gyvūnų psichikos reiškinių ypatybes.

Taikomosios Psichologijos Šakos

20 a. atsirado taikomosios psichologijos šakos, kurių tikslas tirti konkrečios veiklos, tam tikrų veiksnių psichologines problemas, dėsningumus, paaiškinti ir pateikti konkrečias rekomendacijas:

• Darbo psichologija
• Inžinerinė psichologija
• Kriminalinė psichologija
• Medicininė psichologija
• Meno psichologija
• Mokslo psichologija
• Muzikos psichologija
• Pedagoginė psichologija
• Propagandos psichologija
• Religijos psichologija
• Sporto psichologija
• Tanatopsichologija
• Teisės psichologija
• Teismo psichologija
• Ekonominė psichologija ir kitos.

Tokia psichologijos diferenciacija kartu rodo psichologijos ryšius su kitais mokslais.

Charakterio Tipų Klasifikacija

Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Pvz., depresyvus žmogus, jeigu kažkas klostosi ne taip, kaltina save, obsesinis puola viską kontroliuoti, hiperkatyvus atlieka begalę veiksmų - tiek reikalingų, tiek ir nereikalingų, paranojikas suranda priešą ir su juo kovoja, psichopatinis elgiasi impulsyviai. Kiekvienas iš šių charakterių, patirdamas daug streso arba gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos prevencija menininkams

Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du. Nepaisant to, skirtingais gyvenimo momentais ir skirtingose situacijose galime patirti tai, ką jaučia skirtingi charakteriai - vienu metu pabūti paranojikais, kitu - narcizais ir tt.. Jeigu jus pradėtų kankinti sadistiškas žmogus, jūs anksčiau ar vėliau pasielgtumėte mazochistiškai, net jeigu įprastai nesate į tai linkęs. Taigi mums prieinami visi minėti būdai, bet gyvenime kliaujamės vienu ar dviem centriniais. Dažniausiai vienokie esame palankioje situacijoje ir visai kitokie kriziniu momentu. Pvz., narcizas krizės atveju gali pradėti elgtis kaip ribinio tipo asmenybė.

1. Demonstratyvus tipas

Nori būti dėmesio centre, gerai „pasirodyti“. Jam nebūdingas racionalus elgesys. Vengia kruopštaus, sistemingo darbo, gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. Kilus konfliktinėms situacijoms jaučiasi visai neblogai, lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus, gėrisi savo „kentėjimais“ ir ištverme. Pagrindinis tokių asmenybių siekis - iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio. Diena be komplimento - prarasta diena. Tai tarsi sudegusio teatro aktoriai, kuriems dažnai būdingas didelis seksualumas. Puikus pavyzdys galėtų būti fatališkos moterys, širdžių ėdikės ir donžuanai. Tokiems žmonėms rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo, auka nebėra įdomi. Kitas variantas - vaikiško būdo demonstratyvieji. Jie mėgina dėmesį atkreipti savo mielumu, naivumu. Tai galima pavadinti blondinės tipu. Iš tiesų šie žmonės nėra tokie kvaili, kaip atrodo. Demonstratyvioms asmenybėms labai tinka veiklos sritys, reikalaujančios kūrybiškumo ir bendravimo su žmonėmis.

2. Rigidiškas tipas

Tiesmukiškas ir nelankstus. Įtarus, būdinga paaukštinta savivertė. Iš aplinkinių nori paklusnumo, nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo, garbinimo. Neįvertina situacijos pokyčių, labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius, nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis.

3. Nevaldomas tipas

Impulsyvus, nepakankamai save kontroliuojantis, nenuspėjamo elgesio. Dažnai agresyvus, iššaukiantis, pretenzingas. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotinai priimtas elgesio normas. Nesavikritiškas, nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus. Nemoka planuoti veiklos, nesugeba realizuoti savo planų gyvenime.

4. Pedantiškas tipas

Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus, skrupulingai atlieka savo darbą. Labai nerimastingas, jautrus aplinkinių pastaboms. Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl, kad jam pasirodė, jog jį įžeidė. Kenčia pats nuo savęs, labai išgyvena dėl nesėkmių, jį neretai kankina nemiga, galvos skausmai ir pan. Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų. Nesugeba įvertinti realių grupės narių tarpusavio santykių. Obsesinis charakteris. Tai pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jiems atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti. Šios asmenybės mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą ir yra įsitikinusios, kad veikiant atkakliai, įmanoma visko pasiekti. Dėl stiprios savikontrolės jei stokoja emocijų ir obsesinio tipo atstovai pradeda funkcionuoti kaip robotai. Obsesiniams žmonėms tinka kruopštumo, tikslumo ir atkaklumo reikalaujančios profesijos. Jie būna puikūs gydytojai, odontologai. Taip pat jiems tinka veiklos, kur reikia laikytis tam tikros sistemos ir tvarkos. Obsesiniams reiktų išmokti suprasti savo jausmus, nuo jų nebėgti.

Taip pat skaitykite: Palmira Pečiuliauskienės indėlis

5. „Nekonfliktiškas“ tipas

Įtaigus, šiek tiek nenuoseklaus elgesio, prieštaringu vidiniu pasauliu. Vertinimai - nenuoseklūs, priklausomas nuo aplinkinių nuomonės, dažnai - bevalis. Nepakankamai numato perspektyvą, orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę. Retai apmąsto savo poelgių padarinius, nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių.

Kiti Charakterio Tipai

• Psichopatinis charakteris: Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino. Šios asmenybės turi polinkį melui. Viduje psichopatinio charakterio atstovai nesijaučia stiprūs, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, norėdami iškelti save. Psichopatinio charakterio atstovams svarbu išmokti prisirišti prie kito žmogaus, kad nebūtų kaip vilkai, išmoktų atjausti. Psichopatines asmenybes dažniausiai ištveria depresinės, mazochistinės arba ribinės.
• Šizoidinis charakteris: Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai. Jų gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta. Šio tipo žmonės labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Šizoidinio charakterio atstovai yra „plonaodžiai“, lengvai pasiduodantys aplinkinių emocijoms ir taip prarandantys save. Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais.
• Paranojinis charakteris: Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės. Jie visur įžvelgia klastą, atranda nebūtų priešų. Jeigu blogai jaučiasi, paranojinio charakterio atstovai visuomet ieško, kas dėl to kaltas. Jie visko bijo, pvz. jam atrodo, kad jam nori pakenkti kaimynai, viršininkai. Atsargiai žiūri net į artimuosius, nes įtaria, kad jie daro kažką negero. Tokios asmenybės gyvena nuolatinėje kovoje. Tačiau nestoja į tiesioginę kovą, slepiasi už užuolankų, rašo įvairius skundus. Geroji jų savybė - didelė motyvacija ir siekiai. Paranojiniams svarbu išmokti nors kiek pasitikėti žmonėmis, liautis ieškojus priešų. Paranojiniams tinka politika, diplomatinės, teisės sritys, detektyvo darbas. Su pastaraisiais geriausiai jaučiasi ir paranojikai.
• Ribinis (isterinis) charakteris: Panašus į psichopatinį, tik šis moteriškesnis variantas. Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs. Meilę keičia neapykanta ir atvirkščiai. Blaškymasis primena meksikiečių serialus. Vieną dieną ribinio charakterio senelė gali be galo džiaugtis jai atvežtais vaikaičiais ir juos mylėti, o kitą - nenorėti matyti jų akyse. Tokių žmonių gyvenime trūksta tvarkos ir dominuoja dvi spalvos - juoda arba balta. Tai tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi ir nepaisantys jo emocijų. Ribiniams derėtų ugdyti savikontrolę ir suvokti, kad gyvenime yra daugiau spalvų nei balta ir juoda. Ribinių žmonių daug sutinkama meno profesijose.
• Narcizinis charakteris: Tai - įvaizdžio žmonės, perfekcionistai. Jiems svarbiausia kuo labiau sublizgėti visuomenėje, pelnyti kuo daugiau medalių ir pasiekimų. Dažniausiai to priežastis glūdi dar vaikystėje, kai tėvai vaikui taikė didelį spaudimą, mylėjo jį ne už tai, koks yra, bet už jo laimėjimus. Tokios asmenybės net suaugusios turi labai skurdų laisvalaikį, labai daug dirba ir stengiasi būti tobuli tam tikroje srityje. Gali pirkti brangiausius daiktus, siekti būti tobulais tėvais, valgyti tik tobulą, ekologišką maistą ir kt. Narcizams reikia suvokti, kad gyvenime svarbūs ne vien pasiekimai, kur kas reikšmingesni žmonių tarpusavio santykiai. Narciziniams geriausiai sekasi ten, kur reikia išgauti labai didelį tobulumą, kur negalima būti vidutiniokais. Narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais, nes jiems šalia reikia pasiaukojančio žmogaus.
• Mazochistinis charakteris: Ryškiausias bruožas - agresijos nukreipimas į save. Dažniausiai tokia asmenybė vaikystėje turėjo kritiškus, piktus tėvus. Su kuo nors kovodami, mazochistinio charakterio atstovai pirmiausia pakenkia sau, o vėliau dėl to apkaltina kitus. Pvz., mama verda uogienes, kasdien gamina kalną maisto, kurį kiša vaikams, šie jo neima. Tuomet tokia motina skundžiasi, kaip pervargo, kiek laiko aukojo vaikams, o šie to nė neįvertino. Mazochistinėms asmenybėms gera, kai jos gali įveikti įvairius sunkumus. Susidūrę su bėda, šie žmonės tampa labai atkaklūs.
• Depresinis charakteris: Šie žmonės taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų. Didžiausias jų troškimas - kuo labiau susilieti su mylimu žmogumi, juo rūpintis. Tai geriečiai, aplinkiniais besirūpinantys tol, kol patys visiškai nuvargsta. Jie nemoka pykti, apsiginti.
• Hiperaktyvus charakteris: Šie žmonės tarsi prisukami vilkeliai. Jeigu gyvenime kas nors klostosi ne taip, jie darosi dar aktyvesni. Jausdamos nerimą ar liūdesį, šios asmenybės eina linksmintis į vakarėlius, pradeda šimtą veiklų. Kuo daugiau neigiamų emocijų, tuo hiperaktyvaus charakterio atstovai labiau blaškosi ir puola visomis kryptimis kažką veikti. Jie bijo sustoti, nes tuomet teks susidurti su skaudžiomis emocijomis. Hiperaktyviems naudinga išmokti nesiblaškyti ir sustoti. Hiperaktyviems žmonėms tinka nenuilstančio aktyvumo reikalaujančios profesijos, pvz., žurnalistika. Jie gerai atsiskleidžia ten, kur reikia vienu metu būti dešimtyje vietų ir atsakinėti į šimtus skambučių. Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus.
• Vengiantis charakteris: Tai - užsidarėliai. Pavyzdys galėtų būti tipiškas senbernis ar senmergė. Šie žmonės turi generalizuotą socialinę fobiją. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją, nejaukiai jaučiasi megzdami naujas pažintis. Vengiančio charakterio atstovai gyvenimą paverčia rutina: darbas, namai ir keli seniai žinomi draugai. Tokie žmonės ir bijo, ir tingi pradėti kažką naujo. Vengiantiems tinka darbai, kur nereikia daug bendrauti, pvz., buhalterija.

Charakterio Tipo Nustatymas

Charakterio tipą padeda nustatyti kūno kalba, bendravimo manieros, emocijų (ne)kontroliavimas. Jeigu stipriai išreikštos tam tikro charakterio savybės, pakanka su žmogumi pašnekėti apie orą ir bus aišku, kuriam tipui jis priklauso. Norint labiau įsitikinti, žmogui galima užduoti tam tikrus klausimus, pvz., paprašyti apibūdinti save. Taip pat verta paklausti apie jo vaikystę, kaip sutarė su tėvais, kokio charakterio jie buvo. Labai dažnai vaikai būna tokio paties charakterio kaip vienas iš tėvų. Verta klausti, koks žmogaus santykis su darbu, nes yra darbštieji ir tingieji charakteriai; apie bendravimą- yra uždari ir bendraujantys tipai. Dažnai vaiko charakteris būna panašus į vieno iš tėvų. Veikiau nukopijuojama. Paveldimas tik jautrumas stresui ir temperamentas. Daugiausiai yra psichopatinio ir ribinio tipo žmonių. Skirtumas pastebimas ir tarp lyčių. Tarp vyrų dažniau pasitaiko psichopatinis, šizoidinis tipai, o tarp moterų mazochistinis ir depresinis. Pastebimi kultūriniai skirtumai.

Charakterių Suderinamumas

Yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja. Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju. Pastarieji gerai sutaria ir su šizoidinio būdo žmonėmis. Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus. Narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais, nes jiems šalia reikia pasiaukojančio žmogaus. Su pastaraisiais geriausiai jaučiasi ir paranojikai. Psichopatines asmenybes dažniausiai ištveria depresinės, mazochistinės arba ribinės. Labai retai tarpusavyje dera du vienodi tipai.

Meno Terapija

Meno terapija - tai kelių meno sričių simbiozė, kaip dailės ir muzikos, muzikos ir šokio, muzikos ir psichodramos ir kt. Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART- terapijos, procesas paremtas tuo, kad žmogaus mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje ir jos aiškiau išreiškiamos: vaizdais (dailės terapija), muzikos garsais (muzikos terapija), šokio judesiais (šokio terapija), dramos išraiškos metodais (vaidybos arba teatro terapija). Čia svarbiausia - procesas ir žmogus, o menas naudojamas kaip nežodinės komunikacijos priemonė, kaip būdas išsakyti sumišusius, ne iki galo suprastus jausmus, siekiant suteikti jiems aiškumo ir tvarkos. Daugelis tiki, kad meno terapija - tai gydymas, išgijimas, tam tikras tobulėjimas užsiimant kūrybine veikla, „bendravimas“ su meno kūriniu. Ir jei klausantis muzikos ar komponuojant gėles sieloje tapo šviesiau ar dingo skausmas, tai taip pat meno terapija. Išgijimas, tobulėjimas per kūrybą - tai tikrovė, ir kiekvienas iš mūsų tikriausiai esame pajutę šį poveikį. Meno terapija taikoma vaikams ir suaugusiesiems, nesugebantiems bendrauti, turintiems įgimtų ligų, organinių smegenų pažeidimų ir t.

Taip pat skaitykite: Vartotojo emocijų apibrėžimas

tags: #menininku #tipai #psichologija