Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjami metaforiniai emocijų modeliai, remiantis kognityvinės lingvistikos perspektyva. Kognityvinėje lingvistikoje metafora suvokiama ne tik kaip patogus būdas kalbėti apie kasdienius realaus gyvenimo reiškinius, bet ir kaip mąstymo bei komunikacijos priemonė. Metafora susieja mintis, paaiškina abstrakčius ir sunkiai suvokiamus reiškinius, perteikia esmę, emocijas ir kitus dalykus.
Metaforos vaidmuo politiniame diskurse
Gausūs politinio diskurso metaforų tyrimai rodo, kad metafora yra suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria bandoma paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Politikai siekia kuo geriau pateikti save, legitimizuotis, parodydami esantys charizmatiški lyderiai, kurie geba sėkmingai valdyti šalį. Legitimizacija yra glaudžiai susijusi su delegitimizacija, t. y. neigiamu kito pristatymu. Metafora, kaip ideologijos kognityvinis mechanizmas, tampa teigiamo savęs ir neigiamo „kito“ pateikimo įrankiu.
Metaforos teorijos raida
XXI amžiuje metaforos tyrimai realiame diskurse tampa vis svarbesni, nes kognityvistai suvokia metaforą ne tik kaip patogų kalbėjimo apie realaus gyvenimo įvykius būdą, bet ir kaip mąstymo būdą: analogijų konstravimą, minčių siejimą, abstrakčių ir sudėtingų idėjų aiškinimą, minties, emocijų perteikimą ir kt.
Metaforos taikymas įvairiuose diskursuose
Metafora, kaip komunikacijos priemonė, tapo pagrindiniu tyrimų objektu įvairiuose diskursuose: akademiniame-edukaciniame, ekonominiame, literatūros, mokslo, reklamos, religiniame, sporto, sveikatos ir kt. Itin didelį susidomėjimą kelia metafora politiniame diskurse, kur ji yra suvokiama kaip ideologinė priemonė, skirta paveikti ir įtikinti žmones bei jais manipuliuoti. Kognityvistai tiria, kaip pasitelkiant metaforas yra perteikiamos politinės idėjos, t. y. kaip jos koduojamos ir iškoduojamos. Jie laikosi nuomonės, kad politinė kalba, būdama sudėtinė politinio diskurso dalis, yra metaforiška, o metaforos paverčia sudėtingus politinės komunikacijos įvykius lengvai suprantamais ir valdomais modeliais, kuriais lengva manipuliuoti.
Ekonominio ir politinio diskurso analizė
Straipsnyje pateikiamą metaforų tyrimą galima įvardyti kaip dviejų diskursų - ekonominio ir politinio - analizę, nes tyrimo tikslas plačiąja prasme yra atskleisti ir aprašyti, kaip metaforiškai politikai suvokia ir kalba apie ekonominę ir finansinę krizę. Trumpai pateikiant kognityviąją sampratą apie metaforą, reikia pasakyti, kad kognityvistai skiria du metaforos lygmenis: metaforinius pasakymus, arba lingvistinę metaforą, ir konceptualiąją metaforą.
Taip pat skaitykite: Metaforos ir emocijų supratimas
Metaforos lygmenys
Metaforiniai pasakymai yra kalbinis lygmuo, t. y. jie yra kalboje ir rodo konceptualiosios metaforos, kuri reiškiama formule a yra b, egzistavimą mūsų mąstyme. Pavyzdžiui, kasdienėje mūsų kalboje yra daug metaforinių pasakymų (pratrūko juokais, prapliupo kvatotis, išliejo susikaupusį pyktį, tryško neapsakomu džiaugsmu, emocijos veržiasi per kraštus ir t. t.), kurie yra konceptualiosios metaforos emocijos yra skystis raiška. Ekonominės krizės metaforinė konceptualizacija įgauna formulę krizė yra x, kur pirmasis formulės elementas krizė yra suvokiamas kaip tikslo sritis, o antrasis formulės elementas x - kaip šaltinio sritis. Kitaip tariant, bandoma atskleisti, kaip politikai suvokia ekonominę krizę ir kaip jie bando paveikti rinkėjų sąmonę ir sprendimus.
Ekonomikos metaforinis konceptualizavimas
Įvairios metaforos studijos, kuriose analizuojama, kaip ekonomika ir ekonominiai procesai (tikslo sritis) yra perteikiami metaforiškai, rodo, kad labai dažnos šaltinio sritys yra karas, sveikata, žmogaus gyvenimas, kelionė. Hanna Skorczynska ir Alice Deignan atliko verslo diskurso metaforų tyrimą ir nustatė, kad konceptualiosios metaforos priklauso nuo analizuojamo ekonominio diskurso žanro. Taikydamos tekstynų metodą, mokslininkės teigia, kad populiarusis verslo diskursas yra daug metaforiškesnis nei mokslinis verslo diskursas ir jame dominuoja karo, gyvūno / žmogaus / augalo gyvenimo, mechanikos konceptualiosios metaforos, o moksliniam verslo diskursui labiau būdingos žmogaus gyvenimo, mechanikos ir kelionės metaforos.
Konceptualiosios metaforos studijos dažnai tampa metodologiškai platesnio tyrimo dalimi. Pavyzdžiui, Laurent’as Nicaise’as, taikydamas kritinio diskurso metodą, analizuoja metaforą ekonominiame diskurse. Jis naudoja loginės regresijos modelį, kad nustatytų santykį tarp metaforos ir jos ekonominio konteksto vartojimo. Mokslininkas teigia, kad metaforos vartojimas priklauso nuo tokių nepriklausomų kintamųjų kaip teksto produkuotojas (ideologija, priemonės, lytis), recipientas (specialistas ar nespecialistas), tikslas (įtikinti, informuoti ir t. t.) ir turinys (konceptai). Visų šių kintamųjų veikimas priklauso nuo vietos ir laiko apibrėžtos aplinkos, kuri apima kalbą, bendruomenę, metų laiką ir kt. Taikydamas loginės regresijos modelį, L. Nicaise’as analizuoja karo, sporto, oro, sveikatos, mobilumo, mechanikos šaltinio sritis, kuriomis remiantis yra konceptualizuojama ekonomika.
Kontrastiniai metaforos tyrimai
Nemažai atlikta kontrastinių metaforos ekonominiuose diskursuose tyrimų. J. Charteris-Blackas ir Timothy Ennisas lygina lingvistines ir konceptualiąsias metaforas angliškuose ir ispaniškuose finansiniuose pranešimuose. Jie teigia, kad nors šiose kalbose yra daug metaforų vartojimo panašumų, pavyzdžiui, ekonomika suvokiama kaip organizmas, rinkos pokyčiai - kaip fiziniai judesiai ir stichinės nelaimės, vis dėlto minėtini diskursai ganėtinai skiriasi: ispaniškajame daug metaforų, kurios grindžiamos psichologinėmis nuotaikomis ir asmenybe, o angliškasis pasižymi su jūra susijusių metaforų gausa. Panašų kontrastinį tyrimą atliko J. Charteris-Blackas ir Andreasas Musolffas, kuriame jie lygino, kaip metaforiškai kalbama apie eurą angliškame ir vokiškame diskursuose. Jų tyrimo rezultatai rodo, kad abiejuose diskursuose euras dažniausiai konceptualizuojamas kaip judėjimas aukštyn ir žemyn bei per sveikatos metaforą. Vis dėlto J. Charteris-Blackas ir A. Musolffas nustatė, kad nagrinėtuose diskursuose yra nemažai skirtumų: angliškame finansiniame diskurse gausu kovos metaforų, kurios suponuoja eurą kaip aktyvų agentą, o vokiškame finansiniame diskurse euras suvokiamas kaip pasyvus valdžios institucijų veiksmų beneficiantas.
Ekonominio diskurso metaforiškumo tyrimai Lietuvoje
Lietuvos ekonominio diskurso metaforiškumo tyrimai patvirtina vakarietiškąją kultūrinę tendenciją konceptualizuoti ekonominius procesus tam tikromis metaforomis. Justina Urbonaitė ir Inesa Šeškauskienė atliko kontrastinį konceptualiosios sveikatos metaforos tyrimą Lietuvos ir Didžiosios Britanijos ekonominiuose diskursuose. Jų tyrimas rodo, kad abiejuose diskursuose konceptualioji sveikatos metafora dažniausiai realizuojama per šias metaforas: problema yra liga ir ekonominis gerėjimas yra gydymas. Liudmilos Arcimavičienės atliktas Lietuvos ekonominio ir verslo diskurso tyrimas rodo, kad personifikacija, būdama viena iš dažniausių metaforų, patenka į sveikatos, statybos, kelionės konceptualiųjų metaforų kontekstą. Kaip teigia autorė, minėtos konceptualiosios metaforos rodo esamo ekonominio ir verslo diskurso vertybių sistemą.
Taip pat skaitykite: Distreso poveikis asmenybės formavimuisi
Ekonominės krizės metaforiškumo tyrimas
Dauguma minėtų tyrimų analizuoja, kokiomis metaforomis yra konceptualizuojama ekonomika. Šiame straipsnyje tiriamas tik pasirinktas ekonomikos aspektas - ekonominė ir finansinė krizė, stipriai paveikusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Ekonominės ir finansinės krizės metaforiškumo tyrimu bandoma nustatyti ryšius tarp sociokultūrinės realybės, kalbos ir mąstymo.
Tyrimo laikotarpis ir perspektyvos
Šis tyrimas yra daugiadiskursis, t. y. ekonominis ir politinis, nes yra tiriamos ekonominės ir finansinės krizės metaforos, implikuotos ir eksplikuotos politikų kalbose. Kitaip tariant, konceptualioji krizės metafora yra tiriama iš skirtingų perspektyvų - valdančiųjų ir opozicinės koalicijos. Atsižvelgiant į skirtingas perspektyvas, buvo sudaryti du tekstynai.
Kritinė metaforos analizė
Pastaraisiais metais vis dažniau politinis diskursas yra tiriamas pasitelkus kognityvinius metaforos tyrimus ir sujungus juos su kritinio diskurso analize. J. Charteris-Blackas šį metodą įvardijo kaip kritinę metaforos analizę (KMA), kurioje metafora suvokiama kaip ideologinė priemonė. Šio metodo esmė yra trijų etapų procedūra: pirmiausia tekste identifikuojami metaforiniai pasakymai (identifikacija), tada jie interpretuojami (interpretacija) ir galiausiai aiškinami (aiškinimas).
Metaforinių pasakymų identifikavimas
Metaforinių pasakymų identifikavimas buvo atliktas naudojant kompiuterinę Antconc programą ir rankiniu būdu, taikant MIPVU procedūrą. Antrajame etape (interpretacija) metaforiniai pasakymai buvo siejami su konceptualiosiomis metaforomis, t. y. buvo nustatyti dažniausiai pasikartojantys teminiai elementai, pasižymintys hiperoniminiu santykiu ir motyvuoti tam tikro metaforinio koncepto. Kaip teigia Zoltanas Kövecsesas, metaforiniai pasakymai, būdami kalbos elementais, rodo konceptualiosios metaforos, kuri yra mąstymo dalis, egzistavimą mūsų sąmonėje. Tęsiant Z. Kövecseso mintį, metaforinių pasakymų dažnumas koreliuoja su tam tikros konceptualios metaforos stabilumu ir įsitvirtinimu mūsų sąmonėje. Taip pat akivaizdu, kad metaforiniais pasakymais yra konstruojami tam tikri kelionės, karo, ligos scenarijai. Kalbant techniniais terminais, yra nustatomi konceptualūs atitikmenys tarp tikslo srities (krizė) ir šaltinio srities (x). Taigi interpretuojant krizės metaforinius pasakymus, jie buvo siejami su tam tikra šaltinio sritimi pagal tai, kokį scenarijų jie kuria.
Ideologinė kalbos vartojimo funkcija
Trečiasis tyrimo etapas (aiškinimas) yra susijęs su ideologine kalbos vartojimo funkcija, kai metafora suvokiama kaip persvazinė ir retorinė argumentacijos priemonė. Pagal J. Charterį-Blacką, „kritinės metaforos analizė leidžia mums identifikuoti, kokios metaforos yra pasirenkamos, ir paaiškinti, kodėl šios metaforos pasirenkamos iliustruojant, kaip jos kuria politinius mitus“. Ši mintis glaudžiai susijusi su Eleonoros Lassan pasiūlytu ideologizuoto teksto dekonstrukcijos modeliu, pagal kurį metaforą ji laiko kognityviniu ideologizuoto teksto kūrimo mechanizmu. Kitaip tariant, šiame etape mėginama pažvelgti, kaip politikai bando legitimizuoti save, kalbėdami ir mąstydami apie ekonominę ir finansinę krizę, ir kaip jie stengiasi delegitimizuoti kitas politines jėgas.
Taip pat skaitykite: Žmogaus elgesio socialiniai modeliai
Jėgos metaforos analizė
Kadangi konceptualioji jėgos metafora yra viena iš labiausiai įsitvirtinusių metaforų analizuojamuose diskursuose, ji aptariama tolimesnėje straipsnio dalyje. Konceptualioji jėgos metafora yra siejama su Leonardo Talmy pasiūlyta konceptualiojo struktūravimo schema, pavadinta „jėgos-dinamikos sistema“. Šios koncepcijos esmę sudaro mintis, kad fiziniai kūnai santykiauja vienas su kitu naudodami jėgą, bandydami jai atsispirti, blokuodami ją ar pašalindami blokavimą. Tai susiję su mūsų patirtimi arba, kaip teigia L. Talmy, su naiviąja fizika ir psichologija. Du fiziniai kūnai veikia vienas kitą - agonistas yra tas, kuris daro spaudimą, o antagonistas - tas, kuris patiria spaudimą jam atsispirdamas arba pasiduodamas. Ši L. Talmy „jėgos-dinamikos sistemos“ koncepcija pirmiausia yra susijusi su kinestetiniu suvokimu, o jis yra neatsiejamas nuo vieno iš pagrindinių kognityvinės lingvistikos įkūnijimo tezės principų.
Jėgos dinamikos principai diskurse
Jėgos dinamikos principai veikia ir diskurse, ypač jie pastebimi argumentacijos modeliuose. Andrew Goatly teigia, kad kovos metafora, kurios esmę sudaro jėgos dinamikos schema, yra itin dažna galios metafora, vartojama tų, kurie nori pademonstruoti ekonominę, politinę ar asmeninę galią konceptualizuodami įvairią veiklą, argumentus ir ginčus.
Metaforinių asociatyvinių kortų naudojimas
Kiekvienam pradedančiam metaforinių asociatyvinių kortų naudotojui iškyla klausimas, kokias kortas verta įsigyti pirmas, galbūt reikėtų jų rinkinio. Universalios: OH / InSight / ReSource Rinkinius sudaro žodžių ir paveikslėlių kortelės.
Kortelių tipai ir jų panaudojimas
- Įžvalgos kortelė: Ištraukite vieną kortelę ir paanalizuokite.
- Pasirinkimo kortelės: Ištraukite dvi ar daugiau kortelių, priklausomai nuo pasirinkimo variantų. Paeiliui paanalizuokite kiekvieną variantą, kokias mintis ir emocijas sukelia to pasirinkimo kortelė.
- Pažinimo kortelės: Daug neanalizuodami pasirenkame 1-2 korteles, kurios mums patinka ir 1-2 korteles, kurios mums nemalonios. Pasakojant apie korteles, atsiskleidžia asmeninės žmogaus savybės, giluminiai įsitikinimai.
Kortelių panaudojimo sritys
- Emocinis intelektas: Analizuojama viena ar daugiau kortelių.
- Verslo modeliai: Pritaikoma visoms tikslų formavimo, projektų valdymo ir kūrybingumo technikoms, pvz. SMART, SWOT, GROW, Brainstorm ir pan.
- Komandos formavimas: Ištraukta kortelė padeda suprasti ar pasirinkti kiekvieno komandos nario vaidmenį bei atsakomybes.
- Laisva asociacija: Atverskite kortelę visai atvejais, kai atrodo, kad nežinote atsakymo. Imkite kortelių tiek kiek jums reikia ir dėliokite pagal individualų poreikį.
Svarbūs aspektai dirbant su kortelėmis
- Gerbiame kito asmens privatumą.
- Nepertraukinėjame ir neskubiname rasti įžvalgų ar sprendimų.
- Visos interpretacijos teisingos.
- Nekomentuojame kliento kortelės.
Kalbos pasaulėvaizdis ir gilumo konceptas
Kalba neatsiejamais saitais susijusi su ~mogaus mstymu. Ji padeda atkurti pasaulio vaizd, esant/ ~mogaus smonje. Pasaulio suvokimas, arba objektyvios realybs daikts ir reiakinis samprata, paliekanti pdsakus kalboje, vadinama kalbos pasaulvaizd~iu. i pasaulio daikts ir reiakinis vertinim. ios tautai bkdingos veiklos, gyvenimo bkdo ir kultkros ypatybes. iu pasaulio vaizdu. Kiekviena kalba pasaulio suvokim nuspalvina skirtingu atspalviu, nes tauts istorija, geografins slygos, gyvenimo bkdas, kultkra, aksiologija yra skirtingos. Kalbos pasaulvaizd/ kuria visi, kalbantys ta kalba.
Gilumo koncepto analizė
Daugiausia dmesio darbe skiriama, siekiant nustatyti, kaip konkretus erdvinis GILUMO konceptas, susijs su ~mogaus patirtimi, atsispindi abstraktaus GILUMO koncepto struktkroje. Keliama hipotez, kad konkretaus GILUMO koncepto raiaka tiek lietuvis, tiek angls kalbose yra panaai dl universalis fiziologinis gilumo suvokimo ypatybis, o abstraktaus GILUMO koncepto raiaka mintose kalbose skiriasi dl nevienodos tauts istorijos, geografinis slygs, gyvenimo bkdo, kultkros, aksiologins sistemos, mentaliteto.
Tyrimo metodologija naudojant tekstynus
`iame darbe buvo naudojami tekstynai: VDU kompiuterins lingvistikos centro parengtas lietuvis kalbos tekstynas Donelaitis ir angls kalbos tekstynas The British National Corpus. Lietuvi( kalbos tekstynas savo apimtimi yra ~ymiai ma~esnis negu angl( kalbos tekstynas.
Gilumo koncepto raiška anglų ir lietuvių kalbose
Lietuvi( kalboje bkdvardis gilus ir jo vediniai lyg raktas atrakina GILUMO koncepto turin/. Angl( kalboje aiam tikslui vartojami du ~od~iai deep ir profound. Remiantis The Barnhart Concise Dictionary of Etymology bkdvardis profound / angl( kalb pateko ia lotyn( kalbos (profundus) per senj pranckz( kalb (profond) apie 1300 metus. Pirmoji raaytiniuose aaltiniuose u~fiksuota reikam: minties ir pa~inimo gilumas . Nors da~nai abu ~od~iai vartojami pakaitomis, bkdvardis profound apibkdina giliausi viet ir yra (stipresnis( u~ deep.
Vaizdinės schemos ir gilumo suvokimas
Remiantis Leikofu galima teigti, kad ~mogaus kasdienin kkno patirtis yra svarbi kinestetinms vaizdinis schems struktkroms susidaryti, kurios tampa pagrindu erdviniams konceptams susidaryti. Vaizdinis schemos TALPYKLOS, KELIO, RY`IO, JGOS, PUSIAUSVYROS yra universalios ir daugelyje kalbs sutampa.
Talpyklos schema
Analizuodamas TALPYKLOS schem Leikofas skiria tris esminius dalykus: rib, vids bei iaor. Visa yra arba talpyklos viduje, arba iaorje. ius ir iakvepia, valgo ir aalina. is koncepts struktkroje. Leikofas pateikia pavyzd/ apie regos lauk, suvokiam, kaip talpykla: things come into and go out of sight. Tarpasmeniniai santykiai taip pat gali bkti suvokiami kaip talpykla: be trapped in a marriage and get out of it. Panaais pavyzd~is randama ir lietuvis kalboje: dingti ia akis, akys gilks auliniai, jie septyni metai kaip santuokoje.
Dalies-visumos schema
Aiakindamas DALIES VISUMOS schem Leikofas pabr~ia, kad ~mons kaip gyvos bktybs yra sudaryti ia dalis, kuriomis gali manipuliuoti. iame pasaulyje. DALIES VISUMOS schem sudaro aie struktkriniai elementai: visuma, dalis ir konfiguracija. Leikofas teigia, kad aeima, socialiniai institutai suvokiami kaip visuma, sudaryta ia dalis.
Ryšio schema
Leikofo nuomone, RY`IO schemos atsiradimui mkss smonje gali turti /takos tai, kad iki gimimo ir savarankiako gyvenimo esame su mama susieti virkatele. iu ryaiu, kai A priklauso nuo B arba ryays yra simetriakas. Socialiniams, tarpasmeniniams santykiams apibkdinti da~nai vartojami ryaio terminai: make connections, break social ties, lietuvis kalboje: nutraukti gimins ryaius, visuomenje u~megzti naudingus ryaius.
Centro-periferijos schema
Leikofas, apibkdindamas CENTRO PERIFERIJOS schem, atkreipia dmes/, kad ~mogaus kknui bkdinga centras galva, krktin, liemuo, vidaus organai ir periferija ranks ir kojs piratai, plaukai. Struktkriniai CENTRO PERIFERIJOS schemos elementai yra esyb (entity), centras ir periferija.
Ištakos-kelio-tikslo schema
Leikofo ~od~iais tariant, I`TAKOS KELIO TIKSLO schema taip pat paremta kkno patirtimi. Struktkriniai aios schemos elementai yra aie: aaltinis (pradinis taakas), tikslas (galutinis taakas), kelias (nuosekli vietos keitimo seka nuo pradinio taako iki galutinio taako), kryptis (link tikslo). Judama ia pradinio taako tam tikra kryptimi tikslo link.
Gilumo koncepto prototipinė reikšmė
Oxford English Dictionary (2004), Collins English Dictionary (2003) pateikiama ~od~io profound reikam giliausia vieta . da~nai sutinkama poezijoje. Gilus prototipin reikam toli einantis nuo paviraiaus / dugn. Gilumas suvokiamas kaip talpykla, indas, kurio /prasta padtis vertikaliai ~emyn nuo ~ems paviraiaus. Kadangi britai nuo seno gyvena salose, apsuptose vandenyno, o Did~ioji Britanija buvo ir yra jkrin valstyb, turjusi puiks laivyn, anglakalbiui vandens telkinio prototipin reikam galts bkti deep ocean, gilus vandenynas .
Kelionių dokumentavimas ir asmeninis tobulėjimas
Kelionių dokumentavimas - tai efektyvi priemonė, leidžianti ne vien saugoti prisiminimus, bet ir analizuoti patirtis, skatinti asmeninį augimą bei gilinti savistabą. Kelionės formuoja išgyvenimus, iššūkius ir atradimus, kurie gali būti galinga priemonė saviugdai.
Sistemingumas ir pasiruošimas
Sistemiškumas - ypač svarbus efektyviam kelionių dokumentavimui. Rekomenduojama iš anksto pasirinkti metodus ir priemones, atitinkančias individualius poreikius bei kelionės formatą. Svarbu iš anksto sukurti įrankį ir tvarką, kurie padės dokumentuoti nuosekliai ir be papildomo streso.
Kelionių dienoraštis
Kelionių dienoraštis - tradicinis ir vienas iš efektyviausių dokumentavimo būdų. Konteksto aprašymas: trumpai užfiksuokite vietą, datą, situaciją. Tinkamas žodžių pasirinkimas ir detalumo lygis priklauso nuo Jūsų poreikių.
Technologijų panaudojimas
Technologijos gali reikšmingai pagelbėti kelionių fiksavime ir analizėje.
Refleksija ir emocijų fiksavimas
Dokumentavimas neužbaigia proceso - svarbu atlikti refleksiją, kuri padeda transformuoti patirtį į saviugdą. Kelionės dažnai sukelia stiprius emocinius išgyvenimus. Tikslus ir nuoširdus emocijų fiksavimas padeda geriau suvokti save ir savo reakcijas naujose situacijose.
Klausimai savianalizei
- Kas mane išmokė ši patirtis?
- Ko norėčiau imtis toliau?
Kelionių dokumentavimo nauda
Kelionių dokumentavimas gali būti platesnis nei vienkartinių įspūdžių fiksavimas. Jis gali tapti nuolatiniu asmeninės savistabos, tikslų siekimo ir gyvenimo kokybės gerinimo būdu.
tags: #metaforiniai #modeliai #emociju #diskurse