Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai kompleksinė neurologinės raidos būklė, apimanti įvairius socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio skirtumus. Ši būklė vadinama spektru, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis - nuo lengvų iki sunkių, todėl kiekvienas atvejis yra unikalus. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo spektro sutrikimų požymius vaikams, diagnostikos procesą ir galimus pagalbos būdus.
Autizmo Spektro Sutrikimų Požymiai
Autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam vaikui tam tikras požymis gali būti labai ryškus, o kitam - visai nepastebimas. Svarbu suprasti, kad autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai yra labai skirtingi.
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9 iki 18 mėnesių. Vienas iš pirmųjų požymių - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus labiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, todėl sunkiau mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių.
Pagrindiniai požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Socialinės sąveikos sutrikimas:
- Akių kontakto stoka
- Nenoras bendrauti ir kurti santykius
- Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
- Socialinių taisyklių nesupratimas
- Intuityvus bendravimo nepajutimas
- Kito žmogaus elgesio intencijų nesupratimas
- Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas:
- Kalbos stoka arba vėlavimas
- Kūno kalbos, gestų stoka
- Sunkumai palaikant pokalbį
- Nesugebėjimas pasakoti
- Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
- Echolalijos (žodžių ar frazių kartojimas)
- Sutrikęs socialinis žaidimas
- Elgesio ypatumai, priklausantys nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų:
- Ribotas interesų ratas
- Reikalavimas laikytis rutinos
- Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis
- Stereotipijos (pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, plasnojimas rankomis, sukimasis)
- Sensoriniai sutrikimai (pernelyg didelis jautrumas garsams, šviesai, prisilietimams ar skoniams)
Ankstyvieji požymiai pagal amžių:
- 6 mėn. ir vyresni: Nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresni: Neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresni: Nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba. Nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresni: Nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresni: Nesako dviejų žodžių frazių.
Tačiau verta paminėti, kad neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo spektro sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Autizmo Diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniui. Dažniausiai specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Diagnostikos procesas apima:
- Anamnezė: Gydytojai ir specialistai renka išsamią informaciją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: Specialistai stebi vaiko elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais skirtingose situacijose.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: Į diagnozavimo procesą įtraukiami skirtingi specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai, neurologai, logopedai, ergoterapeutai ir kiti.
- Standartizuoti vertinimai: Naudojami standartizuoti vertinimai ir testai, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: Šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: Siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir prašyti siuntimo pas neurologą. Ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes ji leidžia laiku pradėti taikyti reikiamas intervencijas ir terapijas.
Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimą Turintiems Vaikams
Pagalba autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Galimos terapijos ir intervencijos:
- Elgesio terapija: Ši terapija padeda vaikams išmokti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
- Kalbos terapija: Padeda vaikams lavinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius.
- Ergoterapija: Padeda vaikams lavinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip apsirengimas, valgymas ir kt.
- Sensorinė integracijos terapija: Padeda vaikams reguliuoti sensorinius pojūčius ir sumažinti jautrumą sensoriniams dirgikliams.
- Psichoterapija: Gali būti naudinga suaugusiems, turintiems Aspergerio sindromą, padedant jiems suprasti savo jausmus ir elgesį.
- Vaistai: Gali būti skiriami tam tikriems simptomams, tokiems kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas, gydyti.
Svarbu paminėti, kad autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie autizmo riziką
tags: #autizmo #spektro #sutrikima #turinciais #vaikais