Kelionių dokumentavimas - tai efektyvi priemonė, leidžianti ne vien saugoti prisiminimus, bet ir analizuoti patirtis, skatinti asmeninį augimą bei gilinti savistabą. Šiame straipsnyje aptariama, kaip sistemingai ir prasmingai dokumentuoti keliones, kad tai taptų naudingu įrankiu asmeniniam tobulėjimui ir refleksijai. Kelionės formuoja išgyvenimus, iššūkius ir atradimus, kurie gali būti galinga priemonė saviugdai.
Sisteminio kelionių dokumentavimo svarba
Sistemiškumas - ypač svarbus efektyviam kelionių dokumentavimui. Rekomenduojama iš anksto pasirinkti metodus ir priemones, atitinkančias individualius poreikius bei kelionės formatą. Svarbu iš anksto sukurti įrankį ir tvarką, kurie padės dokumentuoti nuosekliai ir be papildomo streso.
Kelionių dienoraštis - tradicinis dokumentavimo būdas
Kelionių dienoraštis - tradicinis ir vienas iš efektyviausių dokumentavimo būdų. Konteksto aprašymas: trumpai užfiksuokite vietą, datą, situaciją. Tinkamas žodžių pasirinkimas ir detalumo lygis priklauso nuo Jūsų poreikių. Technologijos gali reikšmingai pagelbėti kelionių fiksavime ir analizėje.
Refleksija kaip patirties transformavimo įrankis
Dokumentavimas neužbaigia proceso - svarbu atlikti refleksiją, kuri padeda transformuoti patirtį į saviugdą. Kelionės dažnai sukelia stiprius emocinius išgyvenimus. Tikslus ir nuoširdus emocijų fiksavimas padeda geriau suvokti save ir savo reakcijas naujose situacijose. Ne visuomet rašymas yra geriausias būdas atskleisti patirtį. Kelionės metu dirbama su asmeninėmis patirtimis, kurios kartais gali būti jautrios. Kas mane išmokė ši patirtis? Ko norėčiau imtis toliau? Kelionių fiksavimo procese dažnai pasitaiko tam tikrų sunkumų.
Kelionių dokumentavimas kaip nuolatinis asmeninės savistabos būdas
Kelionių dokumentavimas gali būti platesnis nei vienkartinių įspūdžių fiksavimas. Jis gali tapti nuolatiniu asmeninės savistabos, tikslų siekimo ir gyvenimo kokybės gerinimo būdu. Kelionių dokumentavimas asmeniniam tobulėjimui ir refleksijai - tai sistemingas, sąmoningas procesas, apimantis ne tik faktų fiksavimą, bet ir gilesnę savianalizę bei emocijų apdorojimą. Pasirinkus tinkamus metodus, reguliariai praktikuojant ir aktyviai peržiūrint įrašus, galima pasiekti reikšmingų pokyčių savyje.
Taip pat skaitykite: Apie metaforinius emocijų modelius
Kognityvinė lingvistika ir metafora
Kognityvinėje lingvistikoje metafora yra suvokiama ne tik kaip patogus būdas kalbėti apie kasdienius realaus gyvenimo reiškinius, bet ir kaip mąstymo bei komunikacijos priemonė, t. y. metafora susieja mintis, paaiškina abstrakčius ir sunkiai suvokiamus reiškinius, perteikia esmę, emocijas ir kt. Gausūs politinio diskurso metaforų tyrimai rodo, kad metafora yra suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria bandoma paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Kaip teigia Jonathanas Charteris-Blackas, politikai bando kuo geriau pateikti save, t. y. legitimizuotis, parodydami esantys charizmatiški lyderiai, kurie geba sėkmingai valdyti šalį. Legitimizacija yra glaudžiai susijusi su delegitimizacija, t. y. neigiamu kito pristatymu. Metafora, kaip ideologijos kognityvinis mechanizmas, tampa teigiamo savęs ir neigiamo „kito“ pateikimo įrankiu. Straipsnyje bandoma pažvelgti, kaip dvi Lietuvos politinės jėgos - 2008-2012 m. valdančioji partija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir opozicinė koalicija (Lietuvos socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos) - legitimizuoja save ir delegitimizuoja kitas politines jėgas per jėgos metaforą, konceptualizuojant 2008 metų ekonominę ir finansinę krizę.
Politinis diskursas ir metaforos
Politiniai ir ekonominiai procesai yra neabejotinai nulemti buvusio ir esamo politinio diskurso, kuris, Michelio Foucault teigimu, ne tik atskleidžia, bet ir nuslepia intencijas, motyvus ir troškimus. Politinis diskursas, turėdamas gana specifinių komunikavimo ypatumų, kartu yra ir vienų ar kitų politinių tikslų siekimo priemonė. Bandant atsakyti į klausimus, kokiais būdais siekiama politinių tikslų, kaip politinės intencijos, motyvai ir troškimai yra atskleidžiami ar nuslepiami, yra taikomos įvairios tyrimų metodologijos. Šiame tyrime taikoma kognityvinės lingvistikos konceptualiųjų metaforų teorija, kurios pradžią sąlyginai žymi 1980-ieji, kai George‘as Lakoffas ir Markas Johnsonas perkėlė metaforą, kuri anksčiau buvo laikoma tik kalbos puošmena, vartojama poetų ir oratorių, iš kalbinio lygmens į mąstymo lygmenį, teigdami, kad „mūsų įprastinė konceptualioji sistema, kurios terminais mes kalbame ir veikiame, yra metaforinės prigimties“. XXI amžiuje metaforos tyrimai realiame diskurse tampa vis svarbesni, nes kognityvistai suvokia metaforą ne tik kaip patogų kalbėjimo apie realaus gyvenimo įvykius būdą, bet ir kaip mąstymo būdą: analogijų konstravimą, minčių siejimą, abstrakčių ir sudėtingų idėjų aiškinimą, minties, emocijų perteikimą ir kt. Metafora, kaip komunikacijos priemonė, tapo pagrindiniu tyrimų objektu įvairiuose diskursuose: akademiniame-edukaciniame, ekonominiame, literatūros, mokslo, reklamos, religiniame, sporto, sveikatos ir kt. Itin didelį susidomėjimą kelia metafora politiniame diskurse, kur ji yra suvokiama kaip ideologinė priemonė, skirta paveikti ir įtikinti žmones bei jais manipuliuoti. Kognityvistai tiria, kaip pasitelkiant metaforas yra perteikiamos politinės idėjos, t. y. kaip jos koduojamos ir iškoduojamos. Jie laikosi nuomonės, kad politinė kalba, būdama sudėtinė politinio diskurso dalis, yra metaforiška, o metaforos paverčia sudėtingus politinės komunikacijos įvykius lengvai suprantamais ir valdomais modeliais, kuriais lengva manipuliuoti.
Straipsnyje pateikiamą metaforų tyrimą galima įvardyti kaip dviejų diskursų - ekonominio ir politinio - analizę, nes tyrimo tikslas plačiąja prasme yra atskleisti ir aprašyti, kaip metaforiškai politikai suvokia ir kalba apie ekonominę ir finansinę 2008 m. Trumpai pateikiant kognityviąją sampratą apie metaforą, reikia pasakyti, kad kognityvistai skiria du metaforos lygmenis: metaforinius pasakymus, arba lingvistinę metaforą, ir konceptualiąją metaforą. Metaforiniai pasakymai yra kalbinis lygmuo, t. y. jie yra kalboje ir rodo konceptualiosios metaforos, kuri reiškiama formule a yra b, egzistavimą mūsų mąstyme. Pavyzdžiui, kasdienėje mūsų kalboje yra daug metaforinių pasakymų (pratrūko juokais, prapliupo kvatotis, išliejo susikaupusį pyktį, tryško neapsakomu džiaugsmu, emocijos veržiasi per kraštus ir t. t.), kurie yra konceptualiosios metaforos emocijos yra skystis raiška. Ekonominės krizės metaforinė konceptualizacija įgauna formulę krizė yra x, kur pirmasis formulės elementas krizė yra suvokiamas kaip tikslo sritis, o antrasis formulės elementas x - kaip šaltinio sritis. Kitaip tariant, bandoma atskleisti, kaip politikai suvokia ekonominę krizę ir kaip jie bando paveikti rinkėjų sąmonę ir sprendimus. Įvairios metaforos studijos, kuriose analizuojama, kaip ekonomika ir ekonominiai procesai (tikslo sritis) yra perteikiami metaforiškai, rodo, kad labai dažnos šaltinio sritys yra karas, sveikata, žmogaus gyvenimas, kelionė.
Ekonominio diskurso metaforų tyrimai
Hanna Skorczynska ir Alice Deignan atliko verslo diskurso metaforų tyrimą ir nustatė, kad konceptualiosios metaforos priklauso nuo analizuojamo ekonominio diskurso žanro. Taikydamos tekstynų metodą, mokslininkės teigia, kad populiarusis verslo diskursas yra daug metaforiškesnis nei mokslinis verslo diskursas ir jame dominuoja karo, gyvūno / žmogaus / augalo gyvenimo, mechanikos konceptualiosios metaforos, o moksliniam verslo diskursui labiau būdingos žmogaus gyvenimo, mechanikos ir kelionės metaforos. Konceptualiosios metaforos studijos dažnai tampa metodologiškai platesnio tyrimo dalimi. Pavyzdžiui, Laurent’as Nicaise’as, taikydamas kritinio diskurso metodą, analizuoja metaforą ekonominiame diskurse. Jis naudoja loginės regresijos modelį, kad nustatytų santykį tarp metaforos ir jos ekonominio konteksto vartojimo. Mokslininkas teigia, kad metaforos vartojimas priklauso nuo tokių nepriklausomų kintamųjų kaip teksto produkuotojas (ideologija, priemonės, lytis), recipientas (specialistas ar nespecialistas), tikslas (įtikinti, informuoti ir t. t.) ir turinys (konceptai). Visų šių kintamųjų veikimas priklauso nuo vietos ir laiko apibrėžtos aplinkos, kuri apima kalbą, bendruomenę, metų laiką ir kt. Taikydamas loginės regresijos modelį, L. Nicaise’as analizuoja karo, sporto, oro, sveikatos, mobilumo, mechanikos šaltinio sritis, kuriomis remiantis yra konceptualizuojama ekonomika.
Kontrastiniai metaforos ekonominiuose diskursuose tyrimai
Nemažai atlikta kontrastinių metaforos ekonominiuose diskursuose tyrimų. J. Charteris-Blackas ir Timothy Ennisas lygina lingvistines ir konceptualiąsias metaforas angliškuose ir ispaniškuose finansiniuose pranešimuose. Jie teigia, kad nors šiose kalbose yra daug metaforų vartojimo panašumų, pavyzdžiui, ekonomika suvokiama kaip organizmas, rinkos pokyčiai - kaip fiziniai judesiai ir stichinės nelaimės, vis dėlto minėtini diskursai ganėtinai skiriasi: ispaniškajame daug metaforų, kurios grindžiamos psichologinėmis nuotaikomis ir asmenybe, o angliškasis pasižymi su jūra susijusių metaforų gausa. Panašų kontrastinį tyrimą atliko J. Charteris-Blackas ir Andreasas Musolffas, kuriame jie lygino, kaip metaforiškai kalbama apie eurą angliškame ir vokiškame diskursuose. Jų tyrimo rezultatai rodo, kad abiejuose diskursuose euras dažniausiai konceptualizuojamas kaip judėjimas aukštyn ir žemyn bei per sveikatos metaforą. Vis dėlto J. Charteris-Blackas ir A. Musolffas nustatė, kad nagrinėtuose diskursuose yra nemažai skirtumų: angliškame finansiniame diskurse gausu kovos metaforų, kurios suponuoja eurą kaip aktyvų agentą, o vokiškame finansiniame diskurse euras suvokiamas kaip pasyvus valdžios institucijų veiksmų beneficiantas.
Taip pat skaitykite: Distreso poveikis asmenybės formavimuisi
Lietuvos ekonominio diskurso metaforiškumo tyrimai
Lietuvos ekonominio diskurso metaforiškumo tyrimai patvirtina vakarietiškąją kultūrinę tendenciją konceptualizuoti ekonominius procesus tam tikromis metaforomis. Justina Urbonaitė ir Inesa Šeškauskienė atliko kontrastinį konceptualiosios sveikatos metaforos tyrimą Lietuvos ir Didžiosios Britanijos ekonominiuose diskursuose. Jų tyrimas rodo, kad abiejuose diskursuose konceptualioji sveikatos metafora dažniausiai realizuojama per šias metaforas: problema yra liga ir ekonominis gerėjimas yra gydymas. Liudmilos Arcimavičienės atliktas Lietuvos ekonominio ir verslo diskurso tyrimas rodo, kad personifikacija, būdama viena iš dažniausių metaforų, patenka į sveikatos, statybos, kelionės konceptualiųjų metaforų kontekstą. Kaip teigia autorė, minėtos konceptualiosios metaforos rodo esamo ekonominio ir verslo diskurso vertybių sistemą.
Ekonominės krizės metaforiškumo tyrimas
Dauguma minėtų tyrimų analizuoja, kokiomis metaforomis yra konceptualizuojama ekonomika. Šiame straipsnyje tiriamas tik pasirinktas ekonomikos aspektas - 2008 m. ekonominė ir finansinė krizė, stipriai paveikusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Ekonominės ir finansinės krizės metaforiškumo tyrimu bandoma nustatyti ryšius tarp sociokultūrinės realybės, kalbos ir mąstymo. Pasirinktas tyrimo laikotarpis yra 2008-2011 metai, ir jis atskleidžia visą krizės raidą - pirmieji krizės požymiai, krizės pikas, krizės atoslūgis ir viešojoje erdvėje pasirodę pranešimai, kad krizė Lietuvoje įveikta. Šį tyrimą galima įvardyti kaip daugiadiskursį, t. y. ekonominį ir politinį, nes yra tiriamos ekonominės ir finansinės krizės metaforos, implikuotos ir eksplikuotos politikų kalbose. Kitaip tariant, konceptualioji krizės metafora yra tiriama iš skirtingų perspektyvų - valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (toliau - konservatorių) ir opozicinės koalicijos (Lietuvos socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijų). Atsižvelgiant į skirtingas perspektyvas, buvo sudaryti du tekstynai: konservatorių partijos - 111 170 žodžių, ir opozicinių partijų - 116 392 žodžiai (iš jų 68 870 sudarė Lietuvos socialdemokratų partijos tekstai, 34 821 - Darbo partijos, ir 12 701 - partijos „Tvarka ir teisingumas“). Tekstai buvo renkami iš oficialių partijų ir jų lyderių tinklalapių, o jų pasirinkimą lėmė straipsnyje nagrinėjama tema - ekonominė ir finansinė krizė. Nedidelis tekstynų dydis yra nulemtas objektyvių priežasčių - ekonominės krizės Lietuvoje laikotarpiu partijų tinklalapiuose pasirodžiusių tekstų.
Pastaraisiais metais vis dažniau politinis diskursas yra tiriamas pasitelkus kognityvinius metaforos tyrimus ir sujungus juos su kritinio diskurso analize. J. Charteris-Blackas šį metodą įvardijo kaip kritinę metaforos analizę (KMA), kurioje metafora suvokiama kaip ideologinė priemonė. Šio metodo esmė yra trijų etapų procedūra: pirmiausia tekste identifikuojami metaforiniai pasakymai (identifikacija), tada jie interpretuojami (interpretacija) ir galiausiai aiškinami (aiškinimas). Metaforinių pasakymų identifikavimas buvo atliktas naudojant kompiuterinę Antconc programą ir rankiniu būdu, taikant MIPVU procedūrą. Antrajame etape (interpretacija) metaforiniai pasakymai buvo siejami su konceptualiosiomis metaforomis, t. y. buvo nustatyti dažniausiai pasikartojantys teminiai elementai, pasižymintys hiperoniminiu santykiu ir motyvuoti tam tikro metaforinio koncepto. Kaip teigia Zoltanas Kövecsesas, metaforiniai pasakymai, būdami kalbos elementais, rodo konceptualiosios metaforos, kuri yra mąstymo dalis, egzistavimą mūsų sąmonėje. Tęsiant Z. Kövecseso mintį, metaforinių pasakymų dažnumas koreliuoja su tam tikros konceptualios metaforos stabilumu ir įsitvirtinimu mūsų sąmonėje. Taip pat akivaizdu, kad metaforiniais pasakymais yra konstruojami tam tikri kelionės, karo, ligos scenarijai. Kalbant techniniais terminais, yra nustatomi konceptualūs atitikmenys tarp tikslo srities (krizė) ir šaltinio srities (x). Taigi interpretuojant krizės metaforinius pasakymus, jie buvo siejami su tam tikra šaltinio sritimi pagal tai, kokį scenarijų jie kuria.
Pateikti rezultatai rodo, kad valdančioji konservatorių ir opozicinės partijos ekonominę ir finansinę krizę suvokia per jėgos, kelionės, ligos, esybės, priežasties / rezultato, gamtos reiškinio, mokymo / mokymosi, pramogos ir kitas konceptualiąsias metaforas. Trečiasis tyrimo etapas (aiškinimas) yra susijęs su ideologine kalbos vartojimo funkcija, kai metafora suvokiama kaip persvazinė ir retorinė argumentacijos priemonė. Pagal J. Charterį-Blacką, „kritinės metaforos analizė leidžia mums identifikuoti, kokios metaforos yra pasirenkamos, ir paaiškinti, kodėl šios metaforos pasirenkamos iliustruojant, kaip jos kuria politinius mitus“. Ši mintis glaudžiai susijusi su Eleonoros Lassan pasiūlytu ideologizuoto teksto dekonstrukcijos modeliu, pagal kurį metaforą ji laiko kognityviniu ideologizuoto teksto kūrimo mechanizmu. Kitaip tariant, šiame etape mėginama pažvelgti, kaip politikai bando legitimizuoti save, kalbėdami ir mąstydami apie ekonominę ir finansinę krizę, ir kaip jie stengiasi delegitimizuoti kitas politines jėgas.
Konceptualioji jėgos metafora
Kadangi konceptualioji jėgos metafora yra viena iš labiausiai įsitvirtinusių metaforų analizuojamuose diskursuose, ji aptariama tolimesnėje straipsnio dalyje. Konceptualioji jėgos metafora yra siejama su Leonardo Talmy pasiūlyta konceptualiojo struktūravimo schema, pavadinta „jėgos-dinamikos sistema“. Šios koncepcijos esmę sudaro mintis, kad fiziniai kūnai santykiauja vienas su kitu naudodami jėgą, bandydami jai atsispirti, blokuodami ją ar pašalindami blokavimą. Tai susiję su mūsų patirtimi arba, kaip teigia L. Talmy, su naiviąja fizika ir psichologija. Du fiziniai kūnai veikia vienas kitą - agonistas yra tas, kuris daro spaudimą, o antagonistas - tas, kuris patiria spaudimą jam atsispirdamas arba pasiduodamas. Ši L. Talmy „jėgos-dinamikos sistemos“ koncepcija pirmiausia yra susijusi su kinestetiniu suvokimu, o jis yra neatsiejamas nuo vieno iš pagrindinių kognityvinės lingvistikos įkūnijimo tezės principų. Jėgos dinamikos principai veikia ir diskurse, ypač jie pastebimi argumentacijos modeliuose. Andrew Goatly teigia, kad kovos metafora, kurios esmę sudaro jėgos dinamikos schema, yra itin dažna galios metafora, vartojama tų, kurie nori pademonstruoti ekonominę, politinę ar asmeninę galią konceptualizuodami įvairią veiklą, argumentus ir ginčus. 220 metaforinių pasakymų, suponuojančių konceptualiąją jėgos metaforą, sudaro apie 30 proc. visų metaforinių pasakymų analizuojamame konservatorių partijos diskurse. Opozicijos diskurse 133 metaforiniai pasakymai sudaro tik 15,9 proc. visų opozicijos metaforinių pasakymų. Svarbu yra tai, kad konceptualiosios jėgos metaforos metaforinių pasakymų skaičiaus skirtumas konservatorių ir opozicijos diskursuose yra statistiškai reikšmingas, t. y. atlikus chi kvadrato testą, gauta p vertė yra 60, o tai yra daug daugiau nei minimalus p vertės reikalavimas (3,841). Taigi rezultatai rodo, kad nors jėgos metafora yra būdinga konservatorių partijai, ji, nors ir labai svarbi, nėra pati reikšmingiausia opozicijos diskurse.
Taip pat skaitykite: Žmogaus elgesio socialiniai modeliai
Nustačius metaforinius pasakymus ir susiejus juos su atitinkamomis konceptualiosiomis metaforomis, buvo analizuojama, kaip kuriami metaforiniai scenarijai analizuojamuose diskursuose. Konceptualioji jėgos metafora, nors ir viena iš pagrindinių metaforų, kuriomis remdamiesi politikai konstruoja argumentaciją ir kuriomis mąsto, yra labai schematiška, t. y. nėra tiek daug konceptualiųjų atitikčių kaip, pavyzdžiui, kelionės metaforoje. Jėgos koncepto vaizdo schema yra skeletiška, t. y. galimi …
tags: #metaforiniai #modeliai #emociju