Psichoanalizė, kaip gydymo metodas ir savęs pažinimo būdas, jau daugiau nei šimtmetį kelia susidomėjimą ir diskusijas. Raimundas Milašiūnas, vienas žymiausių Lietuvos psichoterapeutų ir psichoanalitikų, savo veikaluose nagrinėja psichoanalizės ištakas, raidą ir šiuolaikines kryptis, padėdamas skaitytojams geriau suprasti šį sudėtingą, bet kartu ir žavų mokslą.
Psichoanalizės Esmė ir Istorija
Psichoanalizės pradininku laikomas Sigmundas Freudas, kuris XIX a. pabaigoje sukūrė šį metodą, siekdamas atskleisti žmogaus elgesio motyvus ir pasąmonėje glūdinčius užslopintus išgyvenimus, jausmus bei mintis. Freudas pirmasis aprašė, kaip veikia pasąmonė, ieškojo ne tik neurozių priežasčių, bet ir naujų jų gydymo būdų. Jo teorijos peržengė medicinos mokslo ribas, o psichoanalizė tapo pagrindu visoms šiuolaikinės psichoterapijos kryptims.
R. Milašiūnas savo knygose, tokiose kaip „Psichoanalizė. 100 klausimų ir atsakymų“, pateikia išsamią šimtmetį plėtotos psichologijos, medicinos ir filosofijos sintezės apžvalgą. Ši knyga - tai atnaujintas ir papildytas leidinys kiekvienam, besidominčiam psichoanalize ir trokštančiam geriau suvokti, kuo paremtas būdas, leidžiantis pažinti ir gydyti asmens sielą.
Intersubjektyvioji Psichoanalizė: Žvilgsnis į Santykius
R. Milašiūnas atstovauja intersubjektyviajai psichoanalizei - vienai pažangiausių šiuolaikinės psichoanalizės krypčių, smarkiai nutolusiai nuo klasikinio Freudo metodo. Intersubjektyvumo teorijos šalininkas visada pabrėžia žmonių tarpusavio ryšio svarbą ir ypatingai akcentuoja jausmus, kuriuos mes dažniausiai linkę slėpti. Ši kryptis akcentuoja artimo žmonių ryšio reikšmę ir emociškai aktyvaus bei jautraus psichoterapeuto vaidmenį. R. Milašiūno psichoterapija nuoširdi, vengianti dirbtinio neutralumo, kuris pacientui gali atrodyti paprasčiausias abejingumas.
Autorius savo darbuose kartais kritiškai žvelgia į klasikinės psichoanalizės postulatus ir šiuolaikiniu žvilgsniu vertina ne vien psichikos funkcionavimo, bet ir žmonių santykių aspektus. Jis teigia, kad veikiami vaikystės patirčių, santykių su tėvais, stiprių išgyvenimų, išorinį pasaulį, kuriame gyvename, imame matyti ir vertinti kitaip, iškreipdami jo vaizdą.
Taip pat skaitykite: Sielos labirintų analizė
R. Milašiūno Indėlis į Lietuvos Psichoanalizę
Raimundas Milašiūnas - vienas iš autoritetingiausių ir žinomiausių Lietuvos psichoterapeutų ir psichoanalitikų, ne vienus metus padedantis sveikti, kitaip į save pažvelgti ir gyvenimo būdą pakeisti daugybei pacientų. Jis konsultuoja pacientus Valakupių psichoterapijos centre, teikia profesines supervizijas studentams ir psichoterapeutams Vilniaus psichoterapijos studijoje, yra Tarptautinės psichoanalitikų asociacijos, Olandijos psichoanalitikų draugijos bei Tarptautinės santykio psichoanalizės ir psichoterapijos asociacijos narys.
Jo knygos ir straipsniai padeda Lietuvos specialistams praplėsti akiratį ir atrasti naujų būdų suprasti savo pacientus ir jiems padėti. Lietuvoje randasi vis naujos psichoanalitikų ir psichoanalitinės psichoterapijos atstovų, o intersubjektyvioji psichoanalizė jau brandina savo derlių pastarųjų gretose: 2018 metų pavasarį susikūrė pirmoji ją atstovaujanti organizacija - Intersubjektyviosios psichoanalizės grupė Lietuvos psichoanalizės draugijoje.
Psichoanalizė: Kelias į Savęs Pažinimą ir Gydymą
R. Milašiūnas pabrėžia, kad psichoanalizė - tai ne tik gydymo metodas, bet ir savęs pažinimo būdas. Žmogus yra sudėtinga būtybė, o jo psichiką sukuria ir valdo glaudžiai susiję genetiniai, biologiniai ir psichologiniai veiksniai. Psichoanalizė padeda geriau suprasti šiuos veiksnius ir jų įtaką mūsų elgesiui bei jausmams.
Autorius teigia, kad žmogus turi pats norėti pasveikti, kitaip niekas nepadės. Analitikas tėra instrumentas, kuriuo žmogus gali pasinaudoti savo tikslams pasiekti. Psichoanalizė gali būti naudinga tada, kai žmogus ima savęs klausti, kodėl jam taip nesiseka, kodėl jis vis dažniau jaučiasi blogai, kodėl blogi dalykai nuolatos kartojasi. Tai dažniausiai lemia baziniai, iš vaikystės atsinešti dalykai, kuriuos galima sutvarkyti.
Visuomenėje susiformavęs stereotipas, kad psichoanalizė yra neveiksmingas, pasenęs gydymo būdas, tačiau R. Milašiūnas savo darbu ir patirtimi įrodo, kad tai yra gilus ir veiksmingas metodas, padedantis žmonėms geriau suprasti save ir savo santykius su kitais.
Taip pat skaitykite: R. Milašiūno psichoterapijos apžvalga
Psichoanalitiko Asmenybė: Gydymo Instrumentas
R. Milašiūnas tiki, kad ne pati psichologinio gydymo kryptis ar technikos priemonės, bet psichoterapeuto ar psichoanalitiko asmenybė yra svarbiausias gydymo instrumentas. Gali žinoti šimtus teorijų ar technikos „triukų“, bet nebūdamas nuoširdus su pacientu, negalėdamas išreikšti savo jausmų, niekada nebūsi su juo artimas ir niekada nepasieksi rezultatų.
Psichoanalitikas, anot R. Milašiūno, yra tarsi „šiukšlių konteineris“, į kurį pacientai perkelia savo problemas. Analitikas turi stengtis pats iš savęs bandyti viską iškuopti ir padėti pacientams tas šiukšles pažinti, perdirbti ir priimti atgal tinkama forma.
Gyvenimo Prasmės Paieškos
R. Milašiūnas meta iššūkį visiems egzistencialistams ir drąsiai teigia, kad gyvenimas nėra betikslis. Anot jo, kiekvienas mūsų žingsnis, kiekviena gyvenimo akimirka turi prasmę. Svarbiausia - išgyventi, pats gyvenimas yra tikslas.
Intersubjektyvumo teorijos šalininkas visada pabrėžia žmonių tarpusavio ryšio svarbą ir ypatingai akcentuoja jausmus, kuriuos mes dažniausiai linkę slėpti. Sukūrę atvirą ir tvirtą ryšį su kitu žmogumi, mes jausimės gerai, o visus žmogaus veiksmus galima paaiškinti.
Meilė ir Psichoanalizė
Kultiniame seriale „Sopranų kronika“ Tonis Sopranas savo žmonai apie psichoanalitinę psichoterapiją sako: „Ta psichiatrija - šūdas. Pasirodo, tai, ką jauti, nėra tai, ką jauti. O svarbiausia - tai, ko nejauti“. R. Milašiūnui šis klausimas taip pat yra sudėtingas. Žmogus, kuris kažką jaučia paviršiuje, galvoja, kad tai autentiškas jausmas. Tačiau po tuo jausmu neretai slepiasi kiti jausmai, nuo kurių mes bėgame. Analizėje mes pradedame aiškintis, kodėl jausmas neatsiranda. Tai dalis nesąmoningumo.
Taip pat skaitykite: Motinos meilė ir vienišumo jausmas
R. Milašiūnas pripažįsta, kad pacientės kartais įsimyli savo analitikus, bet tada bandoma aiškinti, iš kur kyla tas noras ir kas jį lemia. Dažniausiai paaiškėja, kad kaltas saugumo jausmo stygius kasdienybėje.
Anot R. Milašiūno, į psichoanalizę ateinama išmokti mylėti, bet čia neturima galvoje seksualizuotos meilės. Čia atsiranda artumo jausmas tarp analitiko ir paciento, ir taip pacientės mokosi nebijoti pačių jausmų. Jos gali jausti šiltus jausmus analitikui, galima tai pavadint meile. Suprasdamos, kas tai yra, ir kad to nereikia bijoti, jos iš tikrųjų išmoksta jausti, būti artimos ir mylėti. O svarbiausia - išmoksta mylėti ir save.
tags: #milasiunas #r #psichoanalize #100 #klausimu #ir