Šis straipsnis skirtas apžvelgti psichologo Mindaugo Radušio mintis ir įžvalgas įvairiais psichologijos klausimais, remiantis jo publikacijomis. Straipsnyje aptariami tokie aspektai kaip šeimos svarba, vaikų auklėjimas, vertybių formavimasis, žalingi įpročiai ir psichologinės problemos. Siekiama pateikti išsamų ir informatyvų straipsnį, kuris būtų suprantamas tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei.
Įvadas
Mindaugas Radušis yra psichologas, kurio darbai apima platų spektrą temų - nuo šeimos santykių iki asmenybės raidos. Jo įžvalgos, paremtos tiek teorinėmis žiniomis, tiek praktine patirtimi, leidžia geriau suprasti žmogaus psichikos subtilybes ir rasti būdus, kaip spręsti įvairias problemas. Šiame straipsnyje remiamasi M. Radušio publikacijomis, siekiant apžvelgti jo požiūrį į svarbiausius psichologijos klausimus.
Sezoniškumas ir asmeninis augimas
M. Radušis teigia, kad ruduo yra gamtos pasiruošimo žiemos ramybei metas, o žmogui - puiki galimybė įvertinti savo metų triūsą ir ragauti jo vaisius. Šis laikotarpis leidžia susimąstyti apie praėjusius metus, įvertinti savo pasiekimus ir nesėkmes, bei planuoti ateitį.
Emocijos ir jų svarba
Psichologas pabrėžia, kad visas emocijas dažnai skirstome į teigiamas ir neigiamas, tačiau nė vienas jausmas savaime nėra geras ar blogas. Emociniai išgyvenimai yra mūsų vidinio gyvenimo dalis, atspindinti realią situaciją, kurioje šiuo metu esame. Net ir nemalonūs jausmai, tokie kaip baimė ar pyktis, atlieka svarbią funkciją - įspėja mus apie pavojų ar pažeistus poreikius. M. Radušis pataria neslopinti ir neslėpti emocijų, o stengtis jas suprasti ir išanalizuoti.
Laimė ir gyvenimo prasmė
M. Radušis teigia, kad laimės pojūtis neatsiejamas nuo egzistencinės prasmės klausimo, todėl turėtume stengtis įprasminti savo kasdienybę. Laisvė, meilė, tikėjimas bei kiti esminiai gyvenimo klausimai kas kartą iš mūsų reikalauja peržvelgti jau atrastus atsakymus, suderinti juos su nauja patirtimi ir dvasine savo būsena.
Taip pat skaitykite: Valdovo drama „Mindauge“
Tėvystė ir vaiko raida
Geras tėvas
Geras tėvas visuomet teigiamai nusiteikęs savo vaiko atžvilgiu. Jis ne tik besąlygiškai priima bei palaiko mažąjį, bet ir skatina jį realizuoti savo sugebėjimus. Pozityvus suaugusysis susilaiko nuo kritikos ir stengiasi padrąsinti vaiką būti savarankišką ir atsakingą už savo elgesį. Pavyzdingas tėvas turėtų aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime. Juk mažiesiems be galo svarbu šalia savęs matyti tėtį visuose jiems reikšminguose įvykiuose - darželio ar mokyklos šventėse, sporto varžybose bei kituose renginiuose.
Tėvo vaidmuo
Tėvo dalyvavimas šeimos gyvenime svarbus ne tik vaikams, bet ir motinai. Vyro meilė ir rūpestis padeda moteriai gerai jaustis tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Geri tėvų santykiai suteikia vaikui pamatinį saugumo jausmą, kuris leidžia jam aktyviau tyrinėti aplinką. Tėvas gali teikti motinai moralinę paramą, palaikyti jos autoritetą vaikų akyse. Jis turėtų būti tas žmogus, kuris įtvirtina motinos diegiamą tvarką. Tėvų sutarimas auklėjimo klausimais, nuoseklumas ir aiškių ribų nustatymas suteikia vaikui palankesnę erdvę jo gebėjimams atsiskleisti.
Berniukų ir mergaičių ugdymas
Berniukams tėvas yra kiek svarbesnis nei mergaitėms, nes jiems jis tampa tapatinimosi su vyriškąja lytimi pavyzdžiu. Mergaitėms bendravimas su tėvu yra nepamainoma santykių su priešinga lytimi mokykla, kurioje jos taip pat atranda savo lytiškumą. Brėždamas aiškias elgesio ribas, tėvas padeda vaikui ugdyti savikontrolės įgūdžius, leidžia jam išsivaduoti iš instinktyvių impulsų ir troškimų vergovės. Tėvas ypač svarbus žmogaus vertybių sistemos susiformavimui.
Vaiko problemos
Būtų puiku, jei šviesių vaikystės dienų netemdytų joks rūpesčių šešėlis. Tačiau, kaip jau žinome iš asmeninės ar savo vaikų patirties, augimo procesas neatsiejamas nuo tokių iš esmės priešingų dalykų kaip laimėjimas ir nesėkmė, malonumas ir skausmas, konfliktas ir jo sprendimas. Tad kiek tik mėgintumėme savo vaiką apsaugoti nuo bet kokio nusivylimo, jis vis tiek turės išgyventi ir sunkesnius laikotarpius. Ožiavimasis, naktiniai košmarai, iracionalios baimės, peštynės su broliu ar sese, maištavimas prieš tėvus bei kitokios netinkamo vaiko elgesio apraiškos gali ženklinti normalaus vystymosi etapus. Vis dėlto kai kurios vaiko emocijų ir elgesio problemos su laiku neišnyksta, tuomet jų sukelti rūpesčiai prislegia tiek tėvus, tiek pačius vaikus. Svarbu ieškoti pagalbos dėl tų sunkumų, kurie akivaizdžiai sutrikdo vaiko kasdieninę veiklą.
Tėvų kaltė
Dauguma tėvų jaučia kaltę dėl vaiko išgyvenamų elgesio ir emocijų sunkumų, todėl gėdijasi ieškoti psichologo pagalbos. Tad tėvai nėra teisūs kaltindami save ir vienas kitą dėl vaiko problemų. Emocijų ir elgesio sutrikimai kyla dėl daugybės priežasčių bei aplinkybių, kurios menkai arba visiškai nepavaldžios tėvų kontrolei.
Taip pat skaitykite: M. Kiškis apie intelektinės nuosavybės teisę
Vertybės ir moralė
M. Radušis teigia, kad vertybių sistemą atitinkančią elgseną lydi pasitenkinimo ir ramybės jausmas. Pažeidžiantis moralinius principus elgesys sukelia emocinę reakciją - kaltės, niekingumo jausmą, liūdesį ir depresiją, nepasitenkinimą savimi, apmaudą, gėdą. Vertybių sistemos formavimosi trūkumai dažniausiai atsiranda dėl aplinkinių aplaidumo ir aplinkos nepalankumo. Tad vaikų moraliniam auklėjimui turi būti skiriamas reikiamas dėmesys jau ankstyvojoje vaikystėje. Pastebėta, kad svarbiausių būties vertybių atmetimas neišvengiamai sukelia asmenybės nukrypimą neigiama linkme.
Žalingi įpročiai ir priklausomybės
Žalingus įpročius dažniausiai siejame su besaikiu alkoholio, tabako ar kitų kvaišalų vartojimu, tad kartais nepastebime mažiau akivaizdžių kenkimo sau ir aplinkiniams formų. Prisirišimas prie azartinių lošimų, žalingi mitybos įpročiai, užsisėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio, darboholizmas, pirkimo manija, pernelyg susaistantys santykiai - tai tik keli psichologinių priklausomybių pavyzdžiai, kurie būdingi tiek jaunajai, tiek vyresniajai kartai. M. Radušis atkreipia dėmesį į tai, kad net ir "mažiau kenksmingi" žalingi įpročiai turi įtakos žmogaus fizinei bei dvasinei sveikatai.
Valstybės politika ir psichinė sveikata
Aptardami su psichinės sveikatos politika susijusius klausimus, diskusijos dalyviai negailėjo karčios kritikos atsakingoms valdžios institucijoms, po nepriklausomybės paskelbimo atlikusioms iš esmės tik kosmetines reformas. Labiausiai akis badantis sovietinio paveldo pavyzdys - instituciniai vaikų globos namai, kurių renovacijai skiriamos milžiniškos lėšos tiek iš mūsų valstybės biudžeto, tiek ES struktūrinių fondų. Tuo metu, kai viešai deklaruojama, kad reikia mažinti valstybės globojamų vaikų skaičių, praktikoje atgyvenę dalykai yra dar labiau užkonservuojami.
Šeimos koncepcija
Daugelis Lietuvos šeimų iš valstybės tikriausiai laukia ne joms patinkančių teorinių apibrėžčių, bet konkrečios praktinės pagalbos. Tačiau susiklostė taip, kad, įsitvirtinus į „gaisrų gesinimą“ orientuotai socialinei politikai, daugiausia dėmesio skiriama vadinamosioms socialinės rizikos šeimoms, kurios tarp visų šeimų užima santykinai mažą dalį. Todėl visai pagrįstai pasigesta didesnio valstybės rūpinimosi (kaip pažadėta Konstitucijoje) tomis šeimomis, kurias sąlygiškai galime pavadinti „normaliomis“. Jos taip pat susiduria su mažesniais ar didesniais tėvystės iššūkiais. Joms taip pat kartkartėmis prireikia visuomenės dėmesio ir paramos.
Prevencija
Valstybė neskiria dėmesio pirminei prevencijai, kurios dėka galima išvengti žalingų pasekmių nelaukiant, kol kas nors tokio atsitiks. Šiuo metu tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos srityje šimtus kartų daugiau lėšų investuojama į vaistus nei į žmonių švietimą bei motyvavimą pasirūpinti savimi dar nesusirgus.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: M. Šablevičiaus požiūris
Skyrybos ir jų pasekmės
Psichologo praktikoje neretai susiduriu su vaikais (daugiausia berniukais) iš išsiskyrusių šeimų. Per vaiko prizmę išties gali pamatyti platų skyrybų sukeliamo blogio spektrą. Neapsigaukime: neigiamos skyrybų pasekmės gali būti tik sušvelnintos, bet tikrai nėra tokios terapijos, kuri užgydytų visas iš to kylančias žaizdas. Abu tėvai yra savaip svarbūs vaiko raidai ir gyvenimo istorijai. Bent vieno iš jų netektis (o būtent taip vaikas išgyvena savo tėvų skyrybas) atneša skausmą, nusivylimą, o svarbiausia - nepasitikėjimą užmezgant bei palaikant artimesnius santykius.
Santuoka ir tarpusavio santykiai
Sėkmingi sutuoktiniai pirmiausia yra ir geri draugai. Vedybos nuo pat pradžių gali būti pasmerktos užsibaigti skyrybomis, jei jos sudaromos abejotinu pagrindu.
Klaipėdos universiteto psichologijos katedra
Psichologijos katedra įsteigta 1991 m., įkūrus Klaipėdos universitetą. Katedros dėstytojai psichologijos disciplinas dėsto visuose Klaipėdos universiteto fakultetuose. Iš viso parengta ir realizuojama 60 bakalauro ir 30 magistro studijų pakopų sandai. Katedroje vykdomos bakalauro (pirmoji pakopa) ir magistrantūros (antroji pakopa) studijos.
M. Radušio veikla
Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje psichologu dirbu nuo 2004 m., o privačioje praktikoje klientus konsultuoju nuo 2006 m. 2021 m. užbaigiau sertifikuotą analitinės psichologijos mokymo programą (Lietuvos analitinės psichologijos asociacija, Praktinės psichologijos studijų centras) ir įgijau Jungiškosios krypties psichoanalitiko kvalifikaciją. K.G. Jungo analitinė psichologija sudomino mane plačiomis galimybėmis giliau pažvelgti tiek į atskiro asmens, tiek į visos visuomenės prigimtį bei raidos procesus, ieškant sąsajų tarp tokių sričių kaip psichologija, religijotyra, istorija, literatūra ir pan. Dirba su suaugusiaisiais. Konsultuoja lietuvių, anglų, rusų kalbomis.
tags: #mindaugas #radusis #psichologas