Savęs suvokimas yra sudėtingas ir nuolat kintantis procesas, lemiantis, kaip mes vertiname save, savo galimybes ir vietą pasaulyje. Tai yra subjektyvus jausmas, apimantis mūsų asmeninės vertės ir svarbos suvokimą. Savęs suvokimas tiesiogiai veikia mūsų motyvaciją, emocinę sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra savęs suvokimas, kokie veiksniai jam daro įtaką, kaip jis pasireiškia ir kaip galime jį ugdyti.
Kas yra Savivertė?
Savivertė - tai vidinis jausmas, kaip mes vertiname save: ar jaučiamės vertingi, pakankami ir svarbūs. Tai yra suvokimas, parodantis kaip mes vertiname savo savybes ir gebėjimus ar tiesiog kaip jaučiamės dėl savęs. Sveika savivertė leidžia priimti save su trūkumais, pasitikėti savo sprendimais ir kurti tvirtus santykius. Savivertė gali būti aukšta arba žema t.y. žmogus gali pasižymėti teigiamu arba neigiamu požiūriu į save. Žmonės su aukšta saviverte supranta savo potencialą ir jaučiasi įkvėpti imtis naujų iššūkių. Žmonės su žema saviverte linkę abejoti savo galimybėmis ir vengti rizikos ar sunkumų. Kai pradedi abejoti savo verte - lengva pasimesti.
Veiksniai, Darantys Įtaką Savęs Suvokimui
Kiekvieno žmogaus savivertei įtaką daro daugelis veiksnių.
Vaikystės Patirtys
Vienas iš jų yra vaikystės patirtys. Tai apima tėvų, mokytojų, draugų ir kitų svarbių asmenų požiūrį, jų lūkesčius, pagyrimus, kritiką ir palaikymą. Jei žmogus nuo vaikystės buvo mylimas, gerbiamas ir skatinamas, greičiausiai jis užaugs su aukšta saviverte. Emocinis tėvų ar globėjų nepasiekiamumas gali sukelti jausmą, kai žmogus nejaučia jokios meilės, palaikymo ir saugumo, o tai gali sumažinti savivertę ir sumenkinti savo svarbą šeimoje.
Socialinė Aplinka
Socialinė aplinka taip pat yra svarbus veiksnys. Tai apima bendravimą su kitais žmonėmis, priklausymą tam tikroms grupėms, lyginimąsi su kitais ir socialinį statusą. Jei žmogus turi daug draugų, yra priimamas ir vertinamas, jis jaučiasi svarbus ir vertingas. Suaugusių žmonių savivertė taip pat gali sumažėti tapus patyčių aukomis ar jų liudininkais. Tokiais atvejais, žmogus gali jausti baimę tapti kažkurios socialinės grupės dalimi arba tiesiog imti neigiamai vertinti savo gyvenimo sprendimų kokybę. Tai taip pat liečia atvejus, kai iš žmogaus tyčiojamasi kai jis atlieka religines praktikas ar tiesiog aiškiai parodo, kad yra tikintis.
Taip pat skaitykite: Savęs žalojimo prevencija: patarimai
Asmeniniai Pasiekimai
Mūsų asmeniniai pasiekimai taip pat daro didžiulę įtaką savivertės formavimuisi. Tai apima mokymosi, darbo, hobio ir kitų veiklų rezultatus, tikslų siekimą ir pažangą. Jei mes mokomės gerai, dirbame produktyviai, mėgaujamės savo pomėgiais ir pasiekiame savo tikslus, tuomet pasitikime savimi. Tačiau turėti polinkį į perfekcionizmą taip pat gali būti žalinga savivertės atžvilgiu.
Kritika ir Smurtas
Kartais suaugę žmonės gali patirti savivertės sumažėjimą dėl tam tikrų įvykių ar aplinkybių. Būtent tai sukelia neigiamus jausmus ar mintis apie save. Viena iš priežasčių kodėl taip gali atsitikti yra tai, kad žmogus gali patirti nuolatinę arba stiprią kritiką iš autoritetingų figūrų, pvz., tėvų, mentorių, vadovų ar partnerių. Kita priežastis gali būti tai, kad žmogus patiria fizinį ar emocinį smurtą.
Savęs Suvokimo Pasireiškimas
Žmonės su aukšta saviverte paprastai yra laimingi, optimistiški, drąsūs ir atsparūs stresinėms situacijoms. Jie geba susidoroti su sunkumais, mokytis iš klaidų ir prisitaikyti prie pokyčių. Jie taip pat geba užmegzti ir palaikyti sveikus ir harmoningus santykius su kitais žmonėmis.
Asmenys su žema saviverte paprastai yra nelaimingi, pesimistiški, bailūs ir nesunkiai pažeidžiami. Jie sunkiai susidoroja su sunkumais, dažnai kaltina save už klaidas ir bijo pokyčių. Jie taip pat sunkiai užmezga ir palaiko sveikus ir harmoningus santykius su kitais žmonėmis. Jie dažnai jaučiasi nepakankami, neverti ir neįvertinti. Jie nuolat kritikuoja save ir lygina save su kitais.
Kaip Ugdyti Savęs Suvokimą
Požiūris į save gali kisti laikui bėgant. Svarbiausia tai, kad kiekvienas žmogus pats gali imtis priemonių tam, kad pasikeltų savo savivertę.
Taip pat skaitykite: Asmenybės analizės įrankiai
Stiprybių ir Silpnybių Pripažinimas
Pripažinti ir priimti savo stiprybes ir silpnybes. Vietoje to, kad ignoruotumėte ar neigtumėte savo savybes, pabandykite jas objektyviai įvertinti ir pripažinti. Nesiekite būti tobulais, bet būkite realistiški ir sąžiningi su savimi.
Tikslų Nustatymas ir Siekimas
Nustatyti ir siekti savo tikslų. Vietoje to, kad gyventumėte be aiškios krypties ar prasmės, pabandykite apibrėžti, ko norite pasiekti gyvenime ir kaip galite tai padaryti. Nesiekite per daug arba per mažai, bet būkite ambicingi ir realistiški. Vietoje to, kad atidėliotumėte arba atsisakytumėte savo tikslų, pabandykite juos planuoti, vykdyti ir vertinti.
Gyvenimo Vertybių Įvertinimas
Vertinti savo gyvenimą. Vietoje to, kad koncentruotumėtės tik į savo problemas arba skundžiatės dėl savo likimo, pabandykite atrasti ir pabrėžti savo gyvenimo džiaugsmus ir privalumus. Nesielkite kaip nuobodus asmuo arba pesimistas, geriau stenkitės būti naivus optimistas, kuris mėgaujasi kiekviena diena. Taip pat svarbu vengti dairytis į praeitį arba spėlioti kas bus ateityje.
Rūpinimasis Savimi
Rūpintis ir mylėti save. Vietoje to, kad apleistumėte save arba kenktumėte savo fizinei ir psichinei sveikatai, pabandykite ją puoselėti ir stiprinti. Nesielkite kaip savo paties priešas, geriau būkite savo draugu.
Bendravimas ir Bendradarbiavimas
Bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Vietoje to, kad izoliuotumėtės arba konfliktuotumėte su kitais, pabandykite užmegzti ir palaikyti draugiškus ir konstruktyvius santykius. Nesielkite kaip konkurentas arba priešas, bet kaip partneris arba draugas. Nebandykite lygintis arba varžytis su kitais, pabandykite juos gerbti ir palaikyti.
Taip pat skaitykite: Atjauta sau ir psichikos sveikata
Sąmoningumo Praktikos
Savęs suvokimas ir asmeninis tobulėjimas yra svarbūs procesai, kuriuos galima sustiprinti naudojant sąmoningumą. Šis procesas leidžia žmonėms geriau suprasti savo emocijas, elgesį ir reakcijas. Koučingas yra struktūruotas metodas, kuris skatina sąmoningumą. Jis suteikia erdvę apmąstymams ir giliems pokalbiams. Per tokius pokalbius žmonės gali sustoti ir geriau suprasti savo vidinę patirtį. Koučingo metu klientai gali imtis aktyvios vaidmens savo asmeninio tobulėjimo kelyje. Per gilius ir užtikrintus apmąstymus jie gali perkurti savo savivoką. Sąmoningumo praktikos leidžia žmonėms pažvelgti į save iš skirtingų perspektyvų. Tai padės jiems nustatyti pojūčius, mintis ir ilgalaikius elgesio modelius.
Pozityvus Įvaizdis
Svarbios pozityvaus įvaizdžio priemonės - žodiniai ir nežodiniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu, pasisakymas, gera artikuliacija, kontaktas žvilgsniu, gestikuliacija, mimika ir pan.). Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai - valyvumas (asmens higienos elementai, t.y. oda, plaukai, nagai), išvaizda (bendras vaizdas, t.y. Žinau, kad tai, kaip mane suvokia aplinkiniai ir tai, kaip aš vertinu pati save, priklauso nuo mano įvaizdžio. Jeigu atrodau gerai, aš labiau savimi pasitikiu, didžiuojuos ir jaučiu kitų pritarimą.
Kova su Neigiamais Įsitikinimais
Norint įveikti savo neigiamus įsitikinimus, susikuri teigiamą įvaizdį, reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką jūsų atžvilgiu, neužmiršti, kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai, tačiau atspindi iškreiptą, neteisingą vaizdą.
Savigarba Kaip Savęs Suvokimo Dalis
Savigarba, pagarba sau pačiam, teigiamas savęs (pirmiausia savo asmeninių savybių) ir savo gyvenimo (santykių su kitais, savo laimėjimų ir kita) vertinimas. Savigarba priklauso nuo to, kaip asmuo pats save vertina ir kaip jį vertina kiti. Žmogaus savęs suvokimas (ką jis apie save mano ir kaip jaučiasi), savęs įsivaizdavimas gali būti teigiamas (esu protingas, draugiškas, patrauklus ir kita) ir neigiamas (esu niekam tikęs, neįdomus, negražus, nemokantis bendrauti ir kita). Savigarba yra žmogaus brandos ir psichikos sveikatos vienas pagrindinių požymių. Kuo aukštesnė savigarba, tuo lengviau įveikti stresą, nerimą, krizines situacijas, tuo aukštesnių tikslų žmogus siekia, pasikliauja savimi ir geba savarankiškai priimti svarbiausius sprendimus savo gyvenime, ir priešingai, negerbiantis savęs žmogus yra linkęs tenkintis tik tuo, ką gali pasiekti be didesnių pastangų. Nuo savigarbos lygio priklauso žmogaus motyvacija darbe ir laimėjimai, socialiniai ryšiai ir gebėjimas prisitaikyti. Savigarba susiklosto ankstyvoje vaikystėje ir formuojasi visą gyvenimą. Savigarbos dydį lemia tai, kaip vaikas kūdikystėje buvo auginamas (kiek jam rodyta meilės, skirta dėmesio), kiek buvo patenkinti jo poreikiai (maitinimo, šilumos, švelnumo) ir ypač vienas svarbiausių asmenybės poreikių vaikystėje - pagarbos poreikis. Kai gerbiama vaiko asmenybė, susiklosto pastovi aukšta savigarba, toks žmogus gerbia pats save, labiau vertina, gerbia kitus, aplink save sukuria sąžiningumo, atsakingumo, atjautos ir meilės atmosferą, pats jaučiasi svarbus ir reikalingas. Daugeliui emociškai sutrikusių, asocialių, neurozėmis sergančių asmenų būdinga neadekvačiai menka savigarba, todėl vienas svarbiausių psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos tikslų yra savigarbos korekcija.
Poreikių Tenkinimas
Kiekvienas iš mūsų savo gyvenimą kuriame pagal savo taisykles, vertybes, kurias formuojame viso savo augimo proceso metu. Kaip dažnai iš tiesų įsiklausome į save? Į savo kūną? Į savo mintis? Į savo emocijas? Žmogaus unikalumas didžiąja dalimi ir slypi jo poreikiuose, o visas vertybių, taisyklių ir savo gyvenimo kūrimas turėtų prasidėti nuo įsiklausymo į savo poreikius. Viena geriausiai žinomų psichologinių teorijų apie poreikius yra Abraham’o Malslow poreikių piramidė arba poreikių hierarchija. Pagrindiniai žmogaus poreikiai prasideda nuo fiziologijos - tai poreikiai, kurie reikalingi tam, kad išliktumėme (maistas, vanduo, miegas). Sekančiame etape yra saugumo poreikis, kuris tuo pačiu yra ir apie nerimo nebuvimą - jeigu šis poreikis yra patenkintas, žmogus tikrai rečiau jaučia įtampą arba nerimastingumą. Taip pat svarbu susisieti su kitais - turėti įvairių lygių socialinius santykius. Savirealizacijos ir savigarbos poreikiai iš esmės yra apie kiekvieno iš mūsų unikalumą ir autentiškumą. Autentišku žmogumi esu tada, kai priimu save besąlygiškai - priimu visas gerąsias savo savybes, priimu visus savo trūkumus ir suvokiu, jog tie trūkumai ir yra mano unikalumas. Priimu save, kaip vienodai vertingą žmogų su visais kitais žmonėmis. Priimu visas savo emocijas, nepriklausomai, kokios jos yra, priimu savo mintis ir taip renkuosi savo elgesį.