Vyro asmenybės praradimas: psichologinė perspektyva

Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip vyras gali prarasti savo asmenybę, atsižvelgiant į psichologinius, socialinius ir ekonominius veiksnius, traumuojančius įvykius ir lyčių skirtumus.

Įvadas

Asmenybės praradimas yra sudėtingas psichologinis procesas, kuris gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo jo lyties. Tačiau vyrai, dėl tam tikrų socialinių ir kultūrinių priežasčių, gali būti labiau pažeidžiami šio reiškinio. Asmenybės praradimas gali pasireikšti įvairiais būdais, tokiais kaip tapatybės krizė, emocinis atsiribojimas, interesų praradimas ir bendras beprasmybės jausmas.

Traumuojantys įvykiai ir jų poveikis

Nuteistieji yra didelės rizikos patirti psichologinę traumą grupėje. Kuo žmogus labiau traumuotas - tuo jam sunkiau ateityje valdyti savo elgesį. Trauminis įvykis ar situacija sukelia psichologinę traumą, kai viršija individo suvokiamą sugebėjimą ją įveikti. Trauminis patyrimas yra individualus. Tai, kas sukels traumą vienam asmeniui, kitam asmeniui traumos gali nesukelti. Traumos patyrimas ir patyrimo intensyvumas priklauso nuo požiūrio į įvykį ir asmenybės. Tragiški įvykiai paveikia net psichologiškai pačius stipriausius asmenis.

Pateikiami keli autentiški pasakojimai iliustruoja, kaip trauminiai įvykiai gali paveikti vyrų asmenybę:

  • Antanas: Susitikimas su senais draugais gatvėje jam baigėsi įkalinimu. Jis buvo nuteistas kaip bendrininkas už nusikaltimą, kurį įvykdė jo draugas.
  • Simonas: Baimė ir engimas pataisos įstaigoje. Simonas, įgijęs prižiūrėtojų pagarbą ir pasitikėjimą, tapo kitų nuteistųjų neapykantos objektu. Nuolatinė baimė dėl grasinimų sumušti jį paveikė psichologiškai.
  • Linas: Mamos netektis. Linas, praktikuojantis meditaciją, negalėjo atsipalaiduoti po mamos mirties, o sportas ir meditacija nepadėjo atsipalaiduoti, jau nekalbant apie gyvenimo džiaugsmo sugrąžinimą.
  • Tadas: Verslo žlugimas ir skyrybos. Tadas, buvęs didelės įmonės savininkas, netikėtai palūžo, kai jo įmonė bankrutavo, turtas buvo areštuotas, o žmona jį paliko.
  • Jonas: Mamos mirtis dėl jo nusikaltimo. Jonas, apvogęs parduotuvę, visiškai jam pačiam netikėtai pakenkė savo mamai: sužinojus, kad jos sūnus patenka į kalėjimą, mamą ištiko infarktas. Jam atrodė, kad gyvenimas prarado prasmę.
  • Gediminas: Skolos ir grasinimai. Gediminas, pralošęs didelę sumą kazino, pateko į skolas ir patyrė fizinį smurtą. Neturėdamas, ką daryti, Gediminas sutiko atidirbti. Praėjus mažiau kaip pusei metų, jis buvo nuteistas už bendrininkavimą organizuoto nusikalstamumo veikloje.
  • Petras: Košmarai ir abejingumas. Petras, nuteistas antrą kartą, atrodė abejingas nelaimėms, kurios jį užgriuvo. Tačiau jį nuolat kamavo košmariški sapnai.

Šie pasakojimai atskleidžia, kad trauminiai įvykiai gali sukelti įvairias psichologines problemas, tokias kaip baimė, nerimas, depresija, kaltė ir beprasmybės jausmas. Šie jausmai gali paveikti vyro asmenybę, priversti jį atsiriboti nuo kitų, prarasti interesus ir tapti emociškai nestabiliu.

Taip pat skaitykite: Depresija vyrams: pagalbos būdai

Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Socialinės normos ir kultūriniai lūkesčiai gali turėti didelės įtakos vyro asmenybei. Tradiciškai vyrai yra skatinami būti stiprūs, nepriklausomi, racionalūs ir emociškai santūrūs. Šie lūkesčiai gali trukdyti vyrams išreikšti savo emocijas, ieškoti pagalbos ir pripažinti savo pažeidžiamumą.

Vyrai dažnai jaučia spaudimą atitikti tam tikrus vyriškumo standartus, kurie gali būti nepasiekiami arba nesveiki. Šie standartai gali apimti finansinę sėkmę, fizinę jėgą, seksualinį pajėgumą ir emocinį atsparumą. Kai vyras negali atitikti šių standartų, jis gali jausti gėdą, kaltę ir menkavertiškumą, o tai gali prisidėti prie asmenybės praradimo.

Lyčių skirtumai psichologijoje

Vyrai visada buvo neabejingi moters psichologijai, negalima jų kaltinti, kad jie nekreipė dėmesio į vyro ir moters psichinius skirtumus. Tai matyti iš istorinių pavyzdžių. Amžiais moteris buvo laikoma tik silpnąja lytimi, mažiau vertinga žmonijos dalimi. Įstatymų leidėjai apribojo jų turtines ir politines teises, uždraudinėjo mokytis aukštosiose mokyklose, už jas visa tai daryti buvo įpareigoti tėvai, vyrai, broliai. Dažnai moterims priskirdavo vos ne antgamtines savybes, dažniausiai blogas, apšaukdami jas raganomis, burtininkėmis. Laikoma, kad jos mąstymas konkretesnis, vaizdinis, emocionalesnis. Jis nusileidžia vyro mąstymo abstraktumui, platumui, kritiškumui, objektyvumui. Moteriai daug sunkiau atsiriboti savo mąstyme nuo betarpiško, subjektyvaus santykio į reiškinį, daiktą ar žmogų. Sunkiau žvilgterėti į visa tai iš šono ir dėl to sunkiau tą daiktą, reiškinį aprėpti, suvokti, ypač jei jis sudėtingesnis. Kaip labai ryškų moters neobjektyvumo pavyzdį galima nurodyti jos požiūrį į savo vaikus. Kartais vyrai reikiamai neįvertina moters proto, žiūri į jas iš viršaus, su neslepiamu nepasitikėjimu. Jos geriau orientuojasi kasdieniniuose buitiniuose žmonių tarpusavio santykiuose ir daug geriau ir giliau gali suprasti savo artimuosius, greičiau ir tiksliau reaguoti. Proto abstraktumas, objektyvumas trukdo suvokti konkretumą, subjektyvumą, kai kurių poelgių nelogiškumą. Taip atsitinka tarp suaugusiųjų ir vaikų, kai suaugusiųjų objektyvumas ir teisingumas, nesuprantamas vaikams, sugriauna jų emocinius tarpusavio ryšius. Visa tai paaiškinama moters jausmų ypatybėmis. Jie mažiau audringi, mažiau ryškūs, lėtesni, pastovesni, dažnai - gilesni. Savaime suprantama, kad gilumas, pastovumas, spalvų turtingumas negali pasireikšti labai audringai, bent jau paviršiuje. Tuo paaiškinamas ir kitas, vyro akimis žiūrint, moters jausmo paradoksas. Kartais ji verkia, sielojasi dėl paprasčiausio, vyro manymu, nieko. Dėl to menkniekio ji kenčia, priekaištauja. Bet jeigu gerai įsiklausysime, tai, gal būt, išgirsime, kad šitas "niekas” kaip tik yra aukščiausia kalno viršūnė, kad tai besiartinančios nelaimės nuojauta, atslenkančio rūpesčio pranašas. Tai, ko vyras neapskaičiavo, nenumatė, moteris jau iš tolo nujaučia, įspėja. Jausmo subtilumas, sugebėjimas pagauti vos vos juntamus psichinius procesus ir yra priežastimi, kad tai, kas stipriai jaudina vyrą, palieka moterį beveik abejingą. Būna, kad net vyro neištikimybė jos neišveda iš pusiausvyros, nes moteris jaučia, kad tas žingsnis nepaliko vyro gyvenime kiek ryškesnio pėdsako. Motiniški ir tėviški jausmai ypač skiriasi. Motiniškuose taip pat žymiai daugiau atspalvių. Moters jausmas ypač gerai rezonuoja su mažo kūdikio jausmais, vyras geriau suvokia didesnį vaiką - paauglį, jaunuolį, vyrą. Kai kas teigia, kad valią moteris turi silpnesnę, negu vyras. Bent jau į moters bevališkumą mes žiūrime daug atlaidžiau, negu į bevalį vyrą. Bet klystume, jeigu galvotume, kad vyras visada laimi prieš moterį ten, kur reikia stiprios valios. Moters valią stiprina jos gilūs, stiprūs, sudėtingi jausmai. Pavyzdžiui, galime prisiminti ne vieną moterį (skyrybos, vyro mirtis), kuri ryžosi, suabejojusi būsimo patėvio teigiama įtaka, viena pati išauginti būrį vaikų. Vyrams tokia našta būtų nepakeliama. Mirus žmonai, dalis tuoj parveda savo vaikams kitą moterį. Ši aplinkybė ir nulemia, kad šeimyniniame gyvenime moteris turi daugiau galimybių laimėti prieš vyro valią. Tokia yra šeimoje ir žmona, ir duktė, ir sesuo, ir motina. Moters aktyvumas silpnesnis, ne toks audringas, kaip ir jos jausmai. Jos pasyvume labai daug gero, - iš čia ir jos kantrybė, atsparumas. O šitos charakterio savybės jai dažnai padeda laimėti ten, kur vyras nieko padaryti negali. Moterims permainų reikia mažiau, negu vyrams. Jos daug stipriau prisiriša prie to, ką turi. Žinomi dalykai, patikrinti, išbandyti joms mielesni, brangesni, negu naujovė, tegul ir gera. Vyras neturėtų ignoruoti šių moters būdo savybių. Moteris paklusnesnė, labiau priklausoma nuo kitų žmonių. Dažniausiai ji pavaldi vyrui, bet taip pat tėvams ir artimiesiems. Šita jos savybė gali ir padėti gyventi, ir trukdyti abiem: vyrui ir moteriai. Pavyzdžiui, priklausomumas nuo žmonių (tėvų, draugų) dažnai apsunkina šeimos santykius. Moters asmenybės plastiškumą vyrai laiko neigiamu reiškiniu, ypač vyriškos asmenybės fone, palyginti rūsčios, griežtai apibrėžtos struktūros. Bet kaip tik tame plastiškume, neapibrėžtume, sugebėjime prisitaikyti, sugebėjime elgtis taip, kaip reikalauja situacija, persikūnyti, - tame jos begaliniame, be kraštų ir be ribų pasaulyje ir slepiasi visas žavesys. Tikri, subrendę vyrai žavisi šia moters "silpnybe”. Tik dėl šitos savo silpnybės moteris puikiai prisitaiko šeimoje ir visuomenėje ir tampa puikiu tarpininku. Dėl šitos savo puikios savybės dargi labai vidutiniška moteris, turėdama talentingą vyrą arba labai išsilavinusius tėvus ar vaikus, bendraudama su jais, gali labai toli nueiti, daug pasiekti gyvenime. Ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, dvi puikios merginos jaunystėje, dvi seserys, ištekėjusios už skirtingų vyrų, labai viena nuo kitos nutolsta. Ir kiti moters psichikos bruožai, kaip minkštumas, švelnumas, drovumas, tam tikras nepasitikėjimas savimi, - yra ypač gražūs ir puošia moterį. Ir dar viena puiki jos savybė. Priešingai vyrui, kuris moteryje ypač vertina išorinį grožį, moteris pirmiausia atsigręžia ne į vyro išvaizdą, bet į jo vidaus pasaulį.

Ekonominiai veiksniai

Finansiniai sunkumai, darbo praradimas, skolos ir kitos ekonominės problemos gali sukelti didelį stresą ir nerimą, kurie gali paveikti vyro asmenybę. Vyrai, ypač tie, kurie tradiciškai laiko save šeimos maitintojais, gali jausti gėdą ir kaltę, kai negali pasirūpinti savo šeima. Šie jausmai gali sukelti depresiją, pyktį ir atsiribojimą nuo kitų.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai Įveikiant Depresiją Vyrams

Taip pat skaitykite: Išsilaisvinimo keliai nuo priklausomybės

tags: #mirus #vyrui #praranda #savo #asmenybe