Įvadas
Šiandieninėje darbo rinkoje, kurioje didėja konkurencija ir nedarbas, psichologinė darbuotojų gerovė tampa vis svarbesnė. Deja, ne visi darbuotojai jaučiasi saugūs ir gerbiami savo darbo vietose. Vietoj frazės „į darbą kaip į šventę“, vis dažniau girdime „į darbą kaip į pragarą“, o viena iš pagrindinių to priežasčių - mobingas, arba psichologinis teroras darbe.
Mobingo apibrėžimas ir sinonimai
Mobingas - tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras darbe, kurį grupė ar darbuotojas taiko dažniausiai vienam asmeniui. Išvertus iš anglų kalbos, „mobingas“ reiškia „gaujos puolimas“. Šis reiškinys dažnai pasireiškia nebyliu kolektyvo susimokymu prieš vieną ar kelis kolegas. Kiti „mobingo“ sinonimai - psichologinis smurtas, tylus teroras, emocinis susidorojimas.
Mobingo formos ir pasireiškimo būdai
"Mobingo" būdai yra įvairūs ir sunkiai pastebimi. Tai gali būti:
- Pašaipios replikos.
- Nedraugiškas žvilgsnis.
- „Pikantiška informacija”.
- Apkalbos.
- Užduočių, viršijančių aukos gebėjimus, skyrimas.
- Sveikatai kenksmingas darbas.
- Darbinės informacijos slėpimas.
- Ignoravimas.
- Vengimas bendrauti, lydimas demonstratyvių, paniekinančių gestų, kalbėjimas užuominomis, tiesiogiai nieko nepasakant.
- Nepagrįstas aukos darbo vietos perkėlimas atskiriant jį nuo bendradarbių.
- Liguistas neigimas ir abejojimas teigiamais aukos darbo rezultatais, darbo įnašu, priimtais sprendimais ir t.t.
Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas konfliktas ar nemaloni situacija darbe yra laikoma mobingu. Jam būdingi daugiau nei pusę metų trunkantys ir daugiau nei kartą per savaitę pasikartojantys užpuolimai.
Mobingo aukos ir puolėjai
Dažna darbdavių klaida - įsitikinimas, jog konkurencinėje kovoje išlieka stipriausieji. Tačiau „mobingas” dažniausiai tampa kova prieš stipriausius, talentingiausius ir produktyviausius darbuotojus. Kolektyvas niekuomet nekovos su silpnu konkurentu. Protingi žmonės nemėgiami.
Taip pat skaitykite: Ką daryti patyrus mobingą
Aukos portretas: išsiskiriantis (pvz., darbinėmis ar asmeninėmis savybėmis, kompetencijomis, gebėjimais, vertybėmis ar jų laikymusi), sąžiningas, itin orientuotas į darbą ir jo rezultatus asmuo.
Puolėjas dažniausiai turi nevisavertiškumo kompleksų, nepasitiki savimi, jaučiasi turintis mažiau gabumų. Kitaip tariant, „mobingas” yra frustracijos pasekmė.
Mobingo fazės
„Mobingas” dar vadinamas „apgaulingu” sunaikinimu. Yra penkios mobingo fazės:
- Viskas prasideda „nereikšmingais” konfliktais.
- Po to tai tampa sistema.
- Auka bando kalbėtis su puoliku, bet tai rezultatų neduoda.
- Metodiškai iš pusiausvyros išvestas žmogus ima elgtis neadekvačiai, nervingai, „pratrūksta”, viešai užsipuola „moberį”, kuris toliau vaidina nekaltą avinėlį, ir pan. Aplinkiniams formuojama nuomonė, kad kolega tikrai „keistas”, „nenormalus”, gal „psichiškai nesveikas”.
- Akivaizdu, kad terorizuojamas žmogus ima dirbti prasčiau, o „moberis” toliau kurso apkalbas, girdi, koks „nesveikas” kolega, kaip „prastai dirba” ir pan. Vadovui sukuriamas neigiamas įvaizdis ir galiausiai arba pati auka išeina iš darbo, arba yra atleidžiama.
Mobingo priežastys
Mobingą lietuvių visuomenėje lemia skirtingos priežastys. Galime kalbėti apie vienodų pareigybių darbuotojų mobingą. Taip pat galime išskirti vadovo ir viso kolektyvo nusistatymą prieš vieną žmogų.
Asmeninės aukos savybės labai erzina puolėją. Tradiciškai mobingo auka išsiskiria profesiniais gebėjimais, aukšta kompetencija, dažniausiai tokie žmonės yra perfekcionistai, dirbantys daugiau, negu reikia. Puolėjas nėra toks stiprus, neturi tokios kompetencijos ir negali sąžiningai konkuruoti su kolega. Prasideda pavydas.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Pirma, neetiškas kolegų ar vadovų elgesys (pavyzdžiui, rėkimas, grasinimas, pagal darbines funkcijas neprivalomų užduočių skyrimas ar skambučiai po darbo valandų) vis dar laikomas tam tikra norma. Antra, jeigu valstybinėse įstaigose yra pareigybių, funkcijų aprašymai, tai privačiame sektoriuje - palaida bala ir didžiulė erdvė manipuliacijoms. Trečia, darbuotojai labai menkai išmano savo teises, kuriomis susirūpina tik papuolę į bėdą, ir labai stiprus, nuo sovietmečio paveldėtas įsitikinimas, kad darbuotojas - mažytis, beteisis, bebalsis sraigtelis, kurio niekas neapgins. Prie to prisideda ir silpnos profesinės sąjungos, kurios Vakarų šalyse spaudžia ir darbdavius, ir valstybines institucijas, versdamos jautriau žiūrėti į pažeidimus.
Mobingo įtaka
Psichologinis smurtas neigiamai veikia ne tik darbuotoją, patiriantį smurtą, bet ir visą kolektyvą. Nuolatinis emocinis diskomfortas sukelia stresą ir nerimą, dėl to padidėja rizika atsirasti profesiniam, psichoemociniam perdegimui, psichologinėms ligoms, pavyzdžiui, depresijai, nemigai, nerimui, panikos priepuoliams, ir fizinėms ligoms, pavyzdžiui, nugaros, galvos skausmui, virškinimo sistemos ligoms, širdies ir kraujotakos sutrikimams. Be to, darbuotojo, patiriančio psichologinį smurtą, būklė turi įtakos ir organizacijos klimatui, bendram darbingumui, veiklos kokybei bei rezultatams.
Mobingas, be abejonės, turi neigiamos įtakos psichologinei ir fizinei asmens sveikatai. Ši patirtis keičia įsitikinimus apie save, kitus žmones ir pasaulį, susijusius su pasitikėjimu, teisingumu. Mobingas pažeidžia asmens profesinį tapatumą, iškreipia darbo patirties ir jo tęstinumo suvokimą, turi įtaką asmeninei ir darbo reputacijai, asmens funkcionavimui šeimoje ir kitose asmeninio gyvenimo sferose. Tokia psichologinio smurto patyrimo trauma gali turėti įtakos naujų susirgimų atsiradimui ar esamų paūmėjimui. Moksliškai pagrįsta, kad mobingas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis (Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tai laikoma viena iš dažniausių mirties priežasčių), virškinamojo trakto, miego sutrikimais, galvos skausmu, nuovargiu, išsekimu, imuniteto nusilpimu.
Kaip įrodyti mobingą?
Dažniausiai skundai dėl psichologinio smurto ir mobingo grindžiami tik subjektyvia nukentėjusiojo asmens nuomone, įsitikinimais ir teiginiais. Asmuo, kuris mano, kad jo atžvilgiu elgiamasi netinkamai, turi būti aktyvus, gindamas savo teises, rinkti visus objektyvius įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus.
Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis konstatuojamas tam tikrų aplinkybių buvimas. Tokie įrodymai gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, parodymai ir pan. Išsaugoti elektroninius laiškus, persiųsti į asmeninį el. paštą.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Darbuotojo teisės ir darbdavio pareigos
Kiekvienas darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų psichologinio smurto.
Minimalios darbdavio pareigos ir prevencinės priemonės, užtikrinant darbuotojams psichologiškai saugias darbo sąlygas: įvairūs teisės aktai, reglamentuojantys smurto ir priekabiavimo draudimą, elgesio (etikos) taisyklės, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, smurto ir priekabiavimo prevencijos politika. Viena būtinų prevencinių priemonių - darbuotojų mokymai apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto, priekabiavimo srityje.
Taip pat svarbu paminėti ir darbdavio pareigą tirti kiekvieno darbuotojo pranešimą dėl galbūt patiriamo psichologinio smurto. Jeigu pranešimas pagrįstas, darbdavys turi imtis priemonių, kad netinkami veiksmai būtų kuo greičiau nutraukti arba neutralizuoti, ir, žinoma, būtina suteikti pagalbą nuo smurto nukentėjusiam asmeniui.
Darbuotojas turi teisę dirbti psichologiškai saugioje darbo aplinkoje, todėl, patyręs nepriimtiną kolegos ar tiesioginio vadovo elgesį, su pranešimu apie patiriamą psichologinį smurtą turi kreiptis į darbdavį tokia tvarka, kokia reglamentuota įmonėje, o jeigu tokios tvarkos nėra arba darbuotojas su tokia tvarka nebuvo supažindintas, - raštu į įmonės vadovą.
Jeigu įmonės vadovas nesiima smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonių, nereaguoja į darbuotojo pranešimą apie patiriamą smurtą arba pats taiko smurtą darbuotojų atžvilgiu, darbuotojas gali kreiptis su skundu į Valstybinę darbo inspekciją, taip pat į darbo ginčų komisiją dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.
Kaip išvengti mobingo?
Nėra vieno recepto, kaip užkirsti kelią smurtui ar mobingui darbe. Dažnai tai yra priemonių kompleksas, apimantis ir vadybinius, ir teisinius sprendimus.
Smurto ir priekabiavimo prevencija - vienas efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų smurto. Prevencijai svarbu komandos ar įmonės organizacinė ir bendravimo kultūra. Pagarba, atvirumu, bendradarbiavimu grįstas darbo organizavimas ir kolegų santykiai mažina psichologinio smurto atsiradimo riziką. Be to, pripažįstama, kad netinkamas vadovavimas yra vienas iš esminių veiksnių, susijusių su psichologinio smurto paplitimu organizacijoje.
Atsakomybė už mobingą
Reikia turėti omenyje, kad smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbuotojas gali būti atleistas iš darbo be įspėjimo. Jeigu psichologinį smurtą darbuotojų atžvilgiu taiko juridinio asmens vadovas, jis gali būti patrauktas ir administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio nuostatas.
Ką daryti patyrus mobingą?
Jei patiriate mobingą, nedelskite:
- Rinkite įrodymus: pradėkite vesti dienoraštį ir, jei įmanoma, naudokite diktofoną neleistino elgesio fiksavimui.
- Kreipkitės pagalbos: pasikalbėkite su patikimu kolega, kreipkitės į psichologą ar kitą emocinės gerovės specialistą.
- Informuokite darbdavį: pateikite oficialų pranešimą. Darbdavys privalo užtikrinti saugią darbo aplinką.
- Kreipkitės į institucijas: jei darbdavys nesiima veiksmų, kreipkitės į Darbo ginčų komisiją, Valstybinę darbo inspekciją ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Mobingo prevencijos svarba
Mobingo prevencija, visuomenės ir ypač vadovų švietimas šia tema atlieka esminį vaidmenį kovojant su mobingo reiškinio atsiradimu. Atpažinus esamą mobingą ir norint jį sustabdyti, gali prireikti objektyvaus trečiosios šalies įsikišimo sprendžiant „nematomus“ konfliktus ir, be abejonės, pagalbos nukentėjusiajai šaliai.
tags: #mobingas #psichologinis #teroras #darbe