Įvadas
Aistė Jasaitytė-Čeburiak - moteris, kurios gyvenimo istorija įkvepia ir žavi. Nuo modelio karjeros aukštumų iki psichologijos studijų ir praktikos, jos kelias kupinas iššūkių, atradimų ir nuolatinio savęs pažinimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime Aistės psichologinę kelionę, jos patirtis ir įžvalgas, kurios padėjo jai tapti tuo, kuo ji yra šiandien - sėkminga psichoterapeute, mylinčia mama ir įkvepiančia asmenybe.
Modelio karjeros paradoksai: tarp išorės ir vidaus
Aistės karjera modelių pasaulyje prasidėjo anksti, dar paauglystėje. Laimėtas modelių konkursas atvėrė jai duris į tarptautinius podiumus, galimybę dirbti ir gyventi tokiuose miestuose kaip Tokijas, Paryžius, Niujorkas ir Londonas. Tačiau, nepaisant išorinio spindesio ir prabangos, Aistė greitai pajuto, kad šis pasaulis jai ne visai tinka.
„Dirbant modeliu jaučiau, kad esu objektas, kurį keičia, bet kas yra mano? Tada pasirinkau psichologijos studijas ir atradau savo stabilumą. Nesu vien modelis, tai yra mano praeitis, kuriai esu dėkinga už tai, kuo šiuo metu esu. Tačiau aš jau norėčiau uždaryti savo modelio karjerą spintoje“, - prisipažįsta Aistė.
Modelio darbas, anot Aistės, yra kupinas paradoksų. Viena vertus, tai galimybė pažinti pasaulį, skirtingas kultūras, susitikti įdomių žmonių. Kita vertus, tai nuolatinis spaudimas dėl išvaizdos, kūno formų, amžiaus, o tai gali turėti neigiamos įtakos savivertei ir psichologinei gerovei.
„Man buvo skaudu, kad nuolat vertina ir mano, ir kitų merginų išorę bei žiūri į žmogų kaip į objektą. Žmogus vertinamas vien pagal išvaizdą - panašiai, kaip arklį vertina pagal dantų būklę. Tai buvo labai paviršutiniška ir skaudėjo, kad esu niekam neįdomi kaip žmogus, o aš norėjau bendrauti, draugauti, dalintis. Greičiausiai todėl ir pasirinkau psichologiją - mane užjautrino tai, kad viskas sukosi tik apie išorę. O kur tada laimė, kur žmogaus pasaulis, kur ta pilnatvė, kas mus užpildo? Aukštosios mados industrijoje mačiau, kaip tie sėkmingi žmonės vartoja narkotikus, be paliovos geria, nejaučia pasitenkinimo, yra pavargę, nusidirbę“, - pasakoja Aistė.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas kovai su krūties vėžiu
Aistė prisimena, kaip grožio standartai gali priklausyti ne tik nuo laikmečio, bet ir nuo aplinkos, kurioje esi. „Šešiolikos aš buvau vaikas kaip pagaliukas - labai liesa, net per liesa. Valgiau batoną su uogiene, kad tik priaugčiau svorio. Iš manęs mokykloje šaipėsi, kad esu anoreksikė, distrofikė ir nors dar pati nežinojau, ką reiškia šie žodžiai, juos puikiai įsiminiau. O paskui, patekus į modelių pasaulį, visgi pasirodė, kad tai yra mano privalumas - pasirodo, atitinku kažkokius grožio standartus, tad savęs suvokimas labai pasikeitė.“
Tačiau ilgainiui tas centimetrų matavimas Aistei įgriso. Ji matydavo, kaip jos draugėms vis sakydavo, kiek jos turi numesti. „Tai būdavo didžiulis stresas - galiu labai gerai tapatintis su tuo, ką patyrė filmo herojės. Mane labai erzino, kad turėjau apie tai galvoti. Buvau socialus ir ekstravertiškas vaikas, tad kasdienybėje užsimiršdavau, bet artėjant darbui, kildavo stresas: ar tilpsiu į tą rūbą? Ar užsisegs nugaroje, ar neužsisegs? Tai pradėjo kankinti“, - prisimena Aistė.
Nepaisant visų iššūkių, Aistė nesigaili, kad kadaise nėrė į modelio darbą. „Jeigu nebūčiau paragavusi modelio darbo, šiandien nebūčiau tuo, kuo esu dabar. Iš karto po vidurinės mokyklos turėjau galimybę pažinti pasaulį - teko pamatyti daug šalių, skirtingų kultūrų, sutikti daug įvairiausių žmonių. Gyvenau ir vienokiomis, ir kitokiomis sąlygomis - ir labai prabangiai, ir labai neprabangiai. Tai yra neįkainojama patirtis. Dabar vidumi aš jaučiuosi tokia sena. (Šypsosi.) Man buvo labai sunkus metas, kai vieną dieną supratau: o kas toliau… - prisiminė ji. - Ko aš tik nemėginau. Visais būdais savęs ieškojau ir vis dėlto priėjau prie psichologinio, psichoterapinio darbo, tai dabar ir studijuoju podiplominiuose studijose. Labai daug kas paaiškėja, kai atsigręžiame į žmogaus psichiką, žmogaus sandarą iš emocinės, mąstymo pusės, kaip susikūręs jo vidinis pasaulis. Aš būtent studijuoju jungistinės krypties psichoterapiją - kur yra sapnai, kur yra simboliai ir kiti panašūs dalykai.“
Psichologijos studijos: kelias į save ir kitus
Apsisprendusi kardinaliai pakeisti karjeros kryptį, Aistė pasirinko psichologijos studijas. Šis sprendimas, anot jos, buvo ne tik profesinis, bet ir asmeninis - tai buvo kelias į save, į savo vidinį pasaulį.
„Man buvo skaudu, kad nuolat vertina ir mano, ir kitų merginų išorę bei žiūri į žmogų kaip į objektą. Žmogus vertinamas vien pagal išvaizdą - panašiai, kaip arklį vertina pagal dantų būklę. Tai buvo labai paviršutiniška ir skaudėjo, kad esu niekam neįdomi kaip žmogus, o aš norėjau bendrauti, draugauti, dalintis. Greičiausiai todėl ir pasirinkau psichologiją - mane užjautrino tai, kad viskas sukosi tik apie išorę. O kur tada laimė, kur žmogaus pasaulis, kur ta pilnatvė, kas mus užpildo?“, - pasakoja Aistė.
Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį
Gyvendama ir dirbdama Paryžiuje, Aistė pradėjo neakivaizdines psichologijos studijas Lietuvoje. „Ilgėjausi namų ir labai norėjau grįžti į Lietuvą, todėl būtent čia pasirinkau studijuoti - kad būtų galimybė grįžti namo. Bebaigiant magistro studijas, svarsčiau, ką gi man toliau dirbti, nuo ko pradėti naują karjerą, tad pamaniau, imsiuosi to, ką geriausiai esu patyrusi savo kailiu - spaudimą dėl maisto, išorės, lieknėjimo. Tad pasiprašiau savanoriauti į Valgymo sutrikimų centrą, kur pradėjau kaupti naują profesinę patirtį.“
Aistė pasirinko jungistinę psichoterapijos kryptį, kuri apima sąmonės, pasąmonės, sapnų, simbolių, archetipų ir mitologijos analizę. Anot jos, ši kryptis leidžia giliau pažinti žmogaus vidinį pasaulį ir padėti jam rasti atsakymus į svarbius klausimus.
„Labai daug kas paaiškėja, kai atsigręžiame į žmogaus psichiką, žmogaus sandarą iš emocinės, mąstymo pusės, kaip susikūręs jo vidinis pasaulis. Aš būtent studijuoju jungistinės krypties psichoterapiją - kur yra sapnai, kur yra simboliai ir kiti panašūs dalykai“, - sako Aistė.
Psichoterapijos praktika: pagalba kitiems ir savęs tobulinimas
Baigusi studijas, Aistė pradėjo dirbti psichoterapeute. Ji specializuojasi darbe su paaugliais ir suaugusiaisiais, padeda jiems spręsti įvairias psichologines problemas, tokias kaip valgymo sutrikimai, depresija, nerimas, santykių sunkumai.
„Stojau į kitą pusę - pagalbos, o ne grožio kulto, jaunystės, nevalgymo palaikymo ir eskalavimo. Nes grožio kulte niekas tos laimės neranda - na ir kas, kad sulieknėsi, bet būsi vienas, depresyvus, be socialinių įgūdžių, sustos ir psichologinis, ir fiziologinis tavo augimas. Jokios svajonės šitaip neišsipildys - tai yra labai didelė apgaulė, iliuzija“, - teigia Aistė.
Taip pat skaitykite: Suvokimo ir pažinimo modelis taikant ergoterapiją
Aistė pabrėžia, kad psichoterapijos praktika yra ne tik pagalba kitiems, bet ir nuolatinis savęs tobulinimas. Anot jos, dirbant su žmonėmis, nuolat mokaisi, tobulėji, geriau pažįsti save.
„Pirmiausia sveika siela, tada sveikas kūnas. Kai siela kenčia, tai tuomet niekas nepadeda. Ne be reikalo yra toks posakis - kas moka gerai ilsėtis, tas moka gerai dirbti“, - pabrėžia Aistė.
Aistė taip pat dalyvauja įvairiuose švietimo projektuose, dirba su socializacijos centrų auklėtiniais, padeda jiems integruotis į visuomenę, atrasti savo vietą gyvenime.
„Nusprendžiau dirbti viename iš mergaičių socializacijos centrų, kur gyvena ir mokosi nepilnametės, teistumą turinčios mergaitės. Dažniausiai tai - vaikai iš globos namų ar asocialių šeimų. Jų nereikia bijoti. Tie vaikai patys bijo, nes yra patyrę traumų, smurtą, agresiją. Teorinių žinių, kaip su tokiais žmonėmis dirbti, kaip jiems padėti, turėjau su kaupu. Gavau dvi devintokių klases ir, prisipažinsiu, lengva nebuvo. Viduje viskas vartydavosi prieš kiekvieną susitikimą, jaudindavomės iki ašarų. Tos mergaitės labai save nuvertina: „Aš iš globos namų“, „Aš tokia… Jos analizavo, kokius žingsnius reikia nueiti norint tapti vienos ar kitos profesijos atstove, rašė savo biografijas, motyvacinius laiškus, bandė apibūdinti save. Drauge mokėmės, kaip pažinti savo emocijas ir jas valdyti, tyrinėjome, kas lemia žmogaus pokyčius. Man atrodo, mes sugebėjome išgirsti tų mergaičių poreikius ir interesus. O mane ši patirtis smarkiai supurtė. Aš dabar net pykstu dėl visokių akcijų, kur renka lėšas globos namams. Kai iš vidaus pamačiau, kokios pagrindinės jų problemos, tiesiai šviesiai galiu pasakyti: ne drabužių ar žaislų tiems vaikams reikia. Aišku, smagu tą akimirką, kai gauni dovanų, bet paskui tie vaikai vėl lieka savo kančioje, vienatvėje. Kaip ir šiuo atveju: projektas jau pasibaigė, bet man jis nesibaigė. Aš nuolat galvoju apie tas mergaites, mąstau apie galimybę įkurti fondą, kad šis projektas būtų tęstinis“, - pasakoja Aistė.
Šeima: meilės, džiaugsmo ir iššūkių šaltinis
Aistė yra ne tik sėkminga psichoterapeute, bet ir mylinti mama. Ji augina dvi dukteris - Elzę ir Sofiją, kurios yra didžiausias jos džiaugsmas ir įkvėpimas.
„Aš iki šiol labiau už daiktus vertinu emocijas, tad tiek tuomet, tiek dabar gyvenu paprastą žemišką gyvenimą, o per modelio karjerą jokių turtų nesukaupiau“, - sako devynerių Elzės ir penkerių Sofijos mama.
Aistė prisipažįsta, kad šeimyninis gyvenimas jai kur kas smagesnis nei žvaigždžių vakarėliai. Ji stengiasi būti gera mama, neužspausti dukrų, bet ir nustatyti tam tikras ribas, padėti joms užaugti savarankiškais ir laimingais žmonėmis.
„Taip, kasdien sąmoningai stengiuosi būti ganėtinai gera mama, galvoju, kaip neužspausti dukrų, bet ir kaip vis dėlto nustatyti tam tikras ribas. Kaip užauginti jas, kad būtų savimi, o ne mano lūkesčių ar svajonių kūriniai… Tobula mama būti neįmanoma, aš ir nelabai siekiu to tobulumo“, - sako Aistė.
Aistė taip pat vertina santykius su savo vyru Romanu Čeburiak. Ji prisipažįsta, kad santykiai ne visada buvo lengvi, bet jie išmoko kalbėtis, išklausyti vienas kitą, priimti vienas kito trūkumus ir stiprybes.
„Gyvenimas su Romanu nebuvo labai sklandus, bet supratau, kad suartina net krizės, įvairūs iššūkiai. Būti drauge yra kūrybinis darbas. Kai būna sunku, mąstau, ko dar turiu išmokti. Jei kas nors nesiseka, suvokiu, kad gal ne visada moku žmogų mylėti ar priimti jo kitoniškumą. Labai svarbu mokėti kalbėtis, rasti reikiamą toną, būdą, laiką. Nekaltinti, nepeikti. O tai nėra taip paprasta“, - aiškina Aistė.
Aistės įžvalgos ir patarimai
Aistė Jasaitytė-Čeburiak - moteris, kuri įkvėpia savo gyvenimo istorija, savo darbais, savo įžvalgomis. Štai keletas jos patarimų, kurie gali padėti kiekvienam iš mūsų tapti laimingesniems ir sėkmingesniems:
- Klausykite savęs. „Mano sėkmės svarbiausia sudedamoji dalis - gebėjimas išgirsti save, t. y. ko kada noriu ir ko man reikia. Gyvenu „čia” ir „dabar”. Anksčiau nemokėjau savęs klausyti, todėl gyvenime buvo daug liepiamosios nuosakos: „Reikia!” O dabar laviruoju tarp to, ko noriu, ir ką reikia daryti. Jei jaučiu, kad norisi kur nors išeiti, ir turiu tokią galimybę, tai ir darau. Man sekasi, nes labai stengiuosi įsiklausyti į save.“
- Rūpinkitės savo psichologine gerove. „Pirmiausia sveika siela, tada sveikas kūnas. Kai siela kenčia, tai tuomet niekas nepadeda. Ne be reikalo yra toks posakis - kas moka gerai ilsėtis, tas moka gerai dirbti.“
- Nepamirškite poilsio. „Pavyzdžiui, jei jaučiu, kad nebeturiu jėgų, nes trūksta miego, žinau, kad nieko geriau nepadarysiu, todėl einu geriau numigti pusvalandį ar valandą. Pailsėjus atsiranda energijos, kitokia būna nuotaika.”
- Mokykitės iš savo klaidų. „Gyvenimas su Romanu nebuvo labai sklandus, bet supratau, kad suartina net krizės, įvairūs iššūkiai. Būti drauge yra kūrybinis darbas. Kai būna sunku, mąstau, ko dar turiu išmokti. Jei kas nors nesiseka, suvokiu, kad gal ne visada moku žmogų mylėti ar priimti jo kitoniškumą. Labai svarbu mokėti kalbėtis, rasti reikiamą toną, būdą, laiką. Nekaltinti, nepeikti. O tai nėra taip paprasta.“
- Būkite atviri naujoms galimybėms. „Jeigu nebūčiau paragavusi modelio darbo, šiandien nebūčiau tuo, kuo esu dabar. Iš karto po vidurinės mokyklos turėjau galimybę pažinti pasaulį - teko pamatyti daug šalių, skirtingų kultūrų, sutikti daug įvairiausių žmonių. Gyvenau ir vienokiomis, ir kitokiomis sąlygomis - ir labai prabangiai, ir labai neprabangiai. Tai yra neįkainojama patirtis.“
- Branginkite santykius su artimaisiais. „Kuo daugiau aplink mane buvo spindesio ir prabangos, tuo labiau svajojau apie paprastus dalykus. Aplinkui pastebėjau daug netikrumo, liūdesio, tuštumos. Tada pasijutau vieniša, ėmiau ilgėtis tėvų, draugų, giminių, esančių Lietuvoje. Pradėjau branginti Lietuvos ežerus, gamtą, savo močiutę. O juk anksčiau ji mane erzindavo savo folklorinėmis dainomis.“
- Nepamirškite, kad esate daugiau nei tik išorė. „Man buvo skaudu, kad nuolat vertina ir mano, ir kitų merginų išorę bei žiūri į žmogų kaip į objektą. Žmogus vertinamas vien pagal išvaizdą - panašiai, kaip arklį vertina pagal dantų būklę. Tai buvo labai paviršutiniška ir skaudėjo, kad esu niekam neįdomi kaip žmogus, o aš norėjau bendrauti, draugauti, dalintis.“
- Siekite savęs pažinimo. „Aš mėgstu analizuoti save, o jei tik nusigręžiu į išorę, tai tą dėmesį skiriu savo vyrui, santykiams, vaikams, namams.“
- Priimkite save tokius, kokie esate. „Linkiu savimi rūpintis, save globoti ir nenuvertinti. Puikiai matome, kaip dabar pasaulyje visi tampa labai panašūs siekdami kažkokio paveikslėlio. Ir tai yra visiškai neįdomu, nes išskirtinumas yra savitumas. Patikėkite, net jei pakeisite nosį ar kitą kūno dalį, toks pokytis tikrai neatneš pripažinimo jausmo. Kuriantis, o ne griaunantis žmogus yra labiau matomas ir pripažįstamas.“
tags: #modelis #psichologijos #studijos #vadove #aiste