Nuo pat akcijų ir kitų vertybinių popierių prekybos pradžios, akcijų rinkos patyrė įvairių pakilimų ir nuosmukių. Tačiau kai kurie įvykiai istorijoje išsiskiria savo mastu ir poveikiu pasaulio ekonomikai. Vienas iš tokių įvykių - Didžioji Depresija, prasidėjusi 1929 metais. Šiame straipsnyje panagrinėsime Didžiosios Depresijos akcijų nuvertėjimo priežastis, prisimindami ir kitas didžiausias finansų krizes, jų priežastis ir pasekmes.
Finansų Krizių Istorija: Nuo Tulpių Manijos Iki Šių Dienų
Nuo tulpių karštinės Olandijoje iki „dot-com“ burbulo sprogimo, finansų rinkos visada buvo linkusios į euforiją ir paniką. Žmonių godumas ir noras greitai praturtėti dažnai tampa pagrindiniu veiksniu, lemiančiu rinkų nestabilumą.
Tulpių Karštinė Olandijoje
XVII amžiuje Olandiją apėmusi tulpių manija dažnai vadinama pirmąja finansų krize. Tulpių svogūnėlių kainos pasiekė neįtikėtinus lygius, kai kurie svogūnėliai kainavo daugiau nei tūkstantį guldenų, o vidutinės olando metinės pajamos tada siekė vos 200 guldenų. 1637 metų vasarį burbulas sprogo ir visą Olandijos ekonomiką nustūmė į prarają.
„South Sea Company“ Burbulas
XVIII amžiaus pradžioje Didžiojoje Britanijoje susiformavo „South Sea Company“ burbulas. Kompanija žadėjo milžinišką pelną iš prekybos vergais Ispanijos kolonijose Pietų Amerikoje. Nors bendrovė neturėjo uždirbusi nė vieno svaro, jos akcijų kursas išaugo nuo 100 iki beveik 1000 svarų. Šis burbulas sprogo 1720 metais, po to britų ekonomiką ištiko recesija.
Amsterdamo Biržos Krizė
1763 metais Amsterdamo birža tapo bene pirmosios tarptautinės finansų krizės židiniu. Per Septynmetį karą Prūsijoje klestėjo karo pramonė, kuriai finansuoti lėšos ateidavo daugiausia iš neutralaus Amsterdamo. Bankai išpūtė valiutos sertifikatų vertę, nepadengę jos nuosavu kapitalu. Karui pasibaigus, Prūsijoje įvykdyta pinigų reforma nepaprastai sumažino šios šalies valiutos vertę. Dėl to Europoje žlugo dešimtys bankų, o žinomos Amsterdamo valiutos keityklos bankrutavo.
Taip pat skaitykite: Knygos apie 1930-ųjų Amerikos krizę
Geležinkelių Bumas
XIX amžiaus pirmojoje pusėje daugelyje pasaulio šalių kūrėsi geležinkelių bendrovės, kurios žadėjo pasakišką pelną iš naujos veiklos. Tačiau dėl investuotojų lūkesčių daugelio geležinkelio kompanijų akcijų kursas visiškai neatitiko realios vertės. 1857 m. Amerikos „Ohio Life” ir „Trust Company” paskelbė bankrotą. Žlugo ir vienas JAV bankų, dalijęs paskolas abejotiniems geležinkelių projektams. Volstrite kilo panika.
Juodasis Penktadienis
1869 m. rugsėjo 24-ąją Niujorko biržoje įvyko krachas, vėliau pavadintas juoduoju penktadieniu. Ūžautojai Jamesas Fiskas ir Jay Gouldas norėjo apmauti visus aukso rinkos dalyvius. Prezidentas U.Grantas perprato šį planą ir pardavė anksčiau, nei buvo planuota, 4 milijonų JAV dolerių vertės aukso. Kainos staigiai krito.
Sidabriniai Broliai Huntai
Williamas Herbertas ir Nelsonas Bunkeris Huntai 1974 m. investavo į sidabro verslą. Broliai 1980 metų sausį kontroliavo net trečdalį pasaulio sidabro atsargų. Sidabro kaina nukrito iki 10 dolerių, o Huntų imperija netrukus bankrutavo.
Juodasis Pirmadienis
1987 m. spalio 19-oji - amerikiečių iki šiol laikoma didžiausia biržos tragedija. „Dow Jones” indeksas nukrito 22,6 proc. Tuomet pirmą kartą nepalankiai prabilta apie kompiuterius.
S.Husseinas ir Nafta
1990 m. rugpjūčio 2-ąją Irako diktatorius Saddamas Husseinas užpuolė Kuveito emyratą. Dėl S.Husseino įsiveržimo į Kuveitą ir augančių naftos kainų vertybinių popierių kursai smuko.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir pasekmės: Didžioji Depresija
Japonijos Žlugimas
1987-1989 metais Tokijo biržoje kotiruojamų įmonių vertė išaugo tris kartus. Tačiau 1990-aisiais viskas pasikeitė. Nuo metų pradžios iki tol, kol „Nikkei” indeksas nukrito 48 proc., per kelis mėnesius čionykščių įmonių akcijų vertė sumažėjo 1,6 trln. JAV dolerių.
Azijos Tigrų Nuosmukis
Per Azijos šalių krizę 1997-1998 metais nukentėjo smulkieji investuotojai. Daugelio Azijos šalių bankai pigiai prisiskolino užsienyje, o po to, siekdami uždirbti, be saiko dalijo kreditus savo klientams.
„Lehman Brothers“ Bankrotas
2008 metų rugsėjo 15-ąją „Lehman Brothers“ darbuotojams buvo pranešta apie investicinio banko nemokumą. „Lehman Brothers” griūtis palietė visus. „Dow Jones” indeksas vos per vieną dieną nukrito 777 punktais.
Trumpalaikis Smūgis
2010-ųjų gegužės 6 d. 14 val. 47 min. vietos laiku „Dow Jones” indeksas nukrito beveik 1000 punktų.
Didžioji Depresija: Akcijų Nuvertėjimo Priežastys
XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje „Dow Jones” indeksas stabiliai kilo. Net smulkiausi investuotojai skolinosi pinigų, kad tik nusipirktų akcijų. Bet 1929 m. spalį akcijų kursas staiga sustingo. Spalio 24-oji prasidėjo ramiai, bet netrukus prasidėjo pragaras. Volstrite tvenkėsi žmonių minios. Likus kelioms minutėms iki 11 valandos, Niujorko birža tapo įnirtingų muštynių vieta, o visi troško tik vieno - parduoti. Juodąjį ketvirtadienį beveik 13 mln. akcijų pakeitė savo šeimininkus už juokingai mažą kainą. Panika greitai atlėgo, bet „Dow Jones” indeksas iki 1932-ųjų nukrito nuo daugiau nei 300 punktų iki 40. Viso pasaulio ekonomiką apėmė sąstingis, pakrikštytas didžiąja depresija.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Pagrindinės Akcijų Nuvertėjimo Priežastys
- Spekuliacija ir pervertinimas: Akcijų kainos buvo išpūstos dėl spekuliacijos ir nepagrįsto optimizmo. Investuotojai tikėjo, kad kainos nuolat kils, todėl pirko akcijas už bet kokią kainą.
- Skolos: Daugelis investuotojų skolinosi pinigus akcijoms pirkti, taip dar labiau didindami rinkos pažeidžiamumą. Kai kainos pradėjo kristi, jie buvo priversti parduoti akcijas, kad padengtų skolas, o tai dar labiau sumažino kainas.
- Bankų krizė: Bankai taip pat buvo stipriai įsitraukę į akcijų rinką, todėl kai rinkos krito, bankai patyrė didelių nuostolių. Tai sukėlė bankų krizę, dėl kurios bankai negalėjo skolinti pinigų įmonėms ir privatiems asmenims.
- Aukso standartas: Aukso standartas apribojo vyriausybės galimybes reaguoti į krizę. Kadangi pinigų kiekis buvo susietas su aukso atsargomis, vyriausybė negalėjo padidinti pinigų pasiūlos, kad padėtų ekonomikai.
- Tarptautinė prekyba: Tarptautinė prekyba taip pat prisidėjo prie krizės. Kai JAV ekonomika susitraukė, ji sumažino importą iš kitų šalių, o tai neigiamai paveikė jų ekonomiką.
Aukso Standartas Ir Didžioji Depresija
Auksas buvo itin svarbus Didžiosios depresijos metu dėl jo ryšio su aukso standartu, kuris tuo metu buvo plačiai taikomas daugelyje pasaulio šalių. Kai 1929 metų pasaulinė ekonominė krizė išprovokavo didelius ekonominius nuostolius, aukso vertė ir atsargos tapo esminiais veiksniais, padedančiais išlaikyti finansinį pasitikėjimą. Vyriausybės, įskaitant JAV, pasitelkė auksą kaip priemonę stabilizuoti valiutą, kovoti su infliacija ir atkurti pasitikėjimą pinigų sistema. Dėl ribotos aukso pasiūlos ir jo pastovios vertės jis tapo patikima investavimo priemone ir ekonominio stabilumo simboliu.
Didžioji depresija taip pat atskleidė aukso standarto silpnybes, dėl kurių kai kurios šalys nusprendė atsisakyti šio sistemos. Aukso standartas, kuris tuo metu siejo valiutų vertę su aukso atsargomis, nebeatitiko ekonominės realybės, kai krizė sukėlė didžiulį infliacijos, nedarbo ir valiutų nuvertėjimo augimą. 1933 metais JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, siekdamas atgaivinti ekonomiką, paskelbė aukso konfiskacijos įsakymą ir uždraudė piliečiams laikyti auksą, išskyrus tam tikras išimtis.
Aukso Atsiejimas Nuo Dolerio 1973 M
1973 m. pasaulio finansų sistemoje įvyko reikšmingas įvykis - auksas buvo atrištas nuo JAV dolerio. Iki 1971 m. Bretton Woods sistema siekė užtikrinti pasaulinę finansinę tvarką ir stabilumą. Tačiau 1971 m. JAV patyrė didelį infliacijos spaudimą (infliacija siekė 4,38 %), o JAV biudžeto deficitas augo dėl didėjančių karo išlaidų (Vietnamo karas truko nuo 1955 m. lapkričio 1 d. iki 1975 m. balandžio 30 d.) ir socialinių programų: sveikatos apsaugos, maisto kuponų, būsto subsidijų ir miesto atnaujinimo, taip pat dėl socialinės apsaugos išmokų didinimo. Dėl šių priežasčių 1971 m. rugpjūčio 15 d. JAV prezidentas Richardas Niksonas nusprendė sustabdyti dolerio konvertavimą į auksą, taip nutraukdamas aukso standartą.
Aukso Kainos Pokyčiai Po Atsiejimo
Nuo 1973 metų pabaigos, kai auksas buvo atsietas nuo dolerio, jo kaina ėmė sparčiai augti. Pirmiausia kaina ženkliai pakilo 1973-1974 m. per ekonominę krizę, sukeltą OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacijos) embargo. Dėl šios krizės 1974-1975 m. JAV ir dauguma Europos valstybių įžengė į recesiją, kai BVP mažėjo, o nedarbo lygis augo. Išaugusi naftos kaina padidino prekių kainas ir sukėlė infliacijos bangą visame pasaulyje.
1979 m. aukso kaina pradėjo šokti į naujas aukštumas ir pasiekė daugiau nei 300 dolerių už unciją. Tai buvo susiję su keliais svarbiais įvykiais: Irano revoliucija, kurioje buvo nuverstas šacho Mohamedo Rezos Pehlevio režimas, ir Sovietų Sąjungos invazija į Afganistaną. 1980 m. dėl Irano revoliucijos ir Irako-Irano karo kilo didžiulis naftos tiekimo trūkumas, kitaip - naftos krizė. Naftos kainos drastiškai pakilo nuo 15 JAV dolerių už barelį 1979 m. pradžioje iki 39 JAV dolerių už barelį 1980 m. pradžioje. Tai sukėlė didelę infliaciją ir pasaulinį ekonominį nestabilumą. Ši situacija paskatino investuotojus atsigręžti į auksą, todėl aukso kaina per 1979-1980 m. išaugo nuo 250 JAV dolerių už unciją iki 850 JAV dolerių už unciją.
Aukso Kainos Ir Krizės: Istorinė Perspektyva
Analizuojant aukso kainą pasaulinio masto krizių metu, svarbu paminėti „dot-com“ burbulą, 2008 m. pasaulinę finansų krizę, COVID-19 pandemiją ir karą Ukrainoje. Kiekvieną kartą auksas išsiskyrė kaip stabilus ir patikimas turtas, kuris apsaugojo investuotojus nuo turimo kapitalo nuvertėjimo.
„Dot-Com“ Burbulas
„Dot-com“ burbulas - laikotarpis, kai investuotojai masiškai investavo į interneto ir technologijų įmones. Šis burbulas prasidėjo 1997 m., kai interneto įmonės ir startuoliai, susiję su informacinėmis technologijomis, tapo itin populiarūs. Prasidedant „dot-com“ burbului aukso kaina siekė maždaug 330 dolerių už unciją. Tačiau 2000-2001 m. burbulas sprogo, kai dauguma interneto įmonių nesugebėjo pasiekti prognozuoto pelningumo, ir jų akcijų kainos drastiškai nukrito arba bankrutavo.
2008 M. Pasaulinė Finansų Krizė
2008 m. pasaulinė finansų krizė buvo viena didžiausių ekonominių krizių nuo Didžiosios depresijos laikų. Tai buvo krizė, kuri prasidėjo JAV nekilnojamojo turto sektoriuje ir greitai išplito į pasaulines finansų rinkas. 2007-2008 m. finansų krizė sukėlė didelį neapibrėžtumą rinkose: sprogo NT burbulas, išaugo infliacija, bankrutavo įmonės ir bankai, daugybė žmonių prarado darbus, todėl investuotojai ieškojo saugaus prieglobsčio ir visą savo turimą kapitalą perinvestavo į auksą. Dėl šios priežasties aukso kaina smarkiai pakilo - per 2007-2008 m. krizės laikotarpį aukso kaina išaugo net 50 %.
COVID-19 Pandemija
2019 m. gruodžio mėn. Kinijoje prasidėjusi COVID-19 pandemija sukėlė ne tik sveikatos, bet ir tikrą pasaulio ekonomikos šoką. Daugelis valstybių ėmėsi drastiškų priemonių: įvesti visuotinio karantino režimai, apribotas gyventojų judėjimas, uždarytos mokyklos, verslai, sustabdytas turizmas ir per kelias savaites sustojo ištisos pramonės šakos. Ekonominė veikla faktiškai sustojo - ne dėl rinkos dėsnių, o dėl priverstinio uždarymo, kuris paralyžiavo net stipriausias ekonomikas. Tokio masto stagnacija išties kėlė visuotinį nerimą, todėl investuotojai, ieškodami saugumo ir stabilumo, vėl atsigręžė į auksą.
Karas Ukrainoje
Po Rusijos visapusiškos agresijos ir invazijos į Ukrainą 2022 m., geopolitinė įtampa ir didėjanti baimė dėl pasaulio saugumo dar kartą pabrėžė aukso, kaip saugios investicijos, svarbą. Be to, karo akivaizdoje viena iš didžiausių problemų tapo pinigų konvertavimas - pabėgėliai, atvykę į kitas šalis, negalėjo išsikeisti grivinų, nes ši valiuta buvo nestabili, rizikinga ir daugelyje šalių visiškai nepriimama.
Dabartinė Situacija Ir Aukso Perspektyvos
Peržvelgus pastarųjų dešimtmečių pasaulinių krizių istoriją, aiškiai matyti, kad auksas tampa stabilumo garantu investuotojams. Po pandemijos ir prasidėjusio karo Ukrainoje pasaulis susidūrė su didžiausiu infliacijos šuoliu per pastaruosius 40 metų. Šiuo laikotarpiu aukso paklausa išaugo, o 2023 m. finansų rinkas supurtė staigus kelių stambių bankų žlugimas - Silicon Valley Bank bankrotas JAV ir grėsmingai prastėjanti Credit Suisse padėtis Europoje. Nerimo akivaizdoje investuotojai vėl ėmė ieškoti saugaus prieglobsčio, todėl smarkiai išaugo paklausa auksui ir kitiems mažiau rizikingiems aktyvams.