Elgesio motyvacijos dėsniai

Žmogaus elgesys visada yra motyvuotas, sąmoningai ar nesąmoningai. Kiekvieno asmens motyvacija vienai ar kitai veiklai yra asmeniška ir unikali, tačiau egzistuoja tam tikri dėsningumai, leidžiantys išskirti motyvų grupes ir kurti motyvavimo sistemas. Straipsnyje nagrinėjami elgesio motyvacijos dėsningumai, poreikių teorijos ir praktiniai motyvacijos didinimo būdai.

Įvadas

Bręsdami žmonės stengiasi vis daugiau suprasti ir vis plačiau sąveikauti su socialine bendruomene. Kartais žmogus stropiai atlieka savo darbą, tačiau kartais jo vengia. Bet kuriuo atveju reikėtų ieškoti elgesio motyvų. Kuomet žmogus jaučiasi saugus ir užtikrintas dėl savo ir savo šeimos pagrindinių poreikių patenkinimo galimybės, iškyla nauji poreikiai, kurių patenkinimo galimybės motyvuoja darbui. Tai gali būti savęs įtvirtinimo ar savirealizacijos poreikis, pagarbos poreikis, poreikis būti kompanijos ar kolektyvo nariu, poreikis lyderiauti ir kt.

Motyvacijos samprata

Motyvacija - tai iš sąmoningų ir nesąmoningų jėgų kylanti labai reikšminga energija, kuri skatina tam tikrai veiklai, siekiant individualių (įtvirtinimo ar savirealizacijos) bei organizacijos tikslų. Motyvacija nurodo veiksnius (motyvus), kurie inicijuoja mūsų elgesį, suteikia jam kryptį, intensyvumą ir palaiko tą elgesį. Sužinoję motyvus, mes galime suprasti absurdiškiausią elgesį. Žmogaus motyvaciją veikia biologiniai, kognityviniai, emociniai ir socialiniai faktoriai.

Motyvo samprata

Motyvas- veiklos priežastis, susijusi su objektyvių poreikių patenkinimu, t.y. Motyvu paprastai tampa įsisąmonintas poreikis. Žmogus, pajutęs kokį nors trūkumą ir įtampą, visų pirma stengiasi suprasti, kas ją sukelia ir ieško būdų tai pašalinti. Įsisąmoninus įtampą sukėlusias priežastis ir suradus objektą, kuris padės ją pašalinti (t.y. supratus savo poreikį ir jo patenkinimo galimybes), šis poreikis tampa veiklos motyvu, skatina pradėti aktyviai veikti. Motyvu gali būti mūsų interesai, įsitikinimai, vertybės, gyvenimo tikslai. Kai kada skatinančių motyvų funkcijas gali atlikti ir emocijos, pavyzdžiui, aistra. Ši intensyvi ilgalaikė emocija daro žmogų aktyvų ir skatina jį atkakliai siekti tikslo.

Motyvai atlieka žmogaus gyvenime atlieka kelias funkcijas. Pirmiausia, motyvai skatina žmogaus elgesį ir jį nukreipia. Be to, motyvai padeda pajusti savo veiklos prasmę, dalyvauja ją kontroliuojant ir keičiant. Priklausomai nuo to, kokių motyvų skatinamas žmogus ką nors veikia, tos veiklos procesas arba jos rezultatai gali kelti pasitenkinimą arba, priešingai- nusivylimą. Jei veikla nėra asmenybei reikšminga, t.y. neteikia pasitenkinimo, atsiranda noras ją keisti, kyla motyvacija ieškoti naujų veiklos krypčių. Tačiau yra ir atvirkštinis ryšys tarp motyvų ir veiklos. Plečiantis veiklos sferai, kintant jos sąlygoms, kartu kinta ir motyvai, atsiranda naujos veiklos priežastys. Kai žmogus supranta, kas skatina veikti, koks yra jo poreikių turinys, tuomet sakome, kad motyvai yra įsisąmoninti. Neįsisąmoninti motyvai yra tada, kai žmogus supranta, kas jį skatina veiklai, kokia yra tikroji jo elgsenos priežastis. Tai mūsų potraukiai, nuostatos. Ką nors veikdami mes dažniausiai įsivaizduojame tos veiklos rezultatą. Rezultato vaizdas gali tapti motyvu, ir atvirkščiai.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Motyvavimo samprata

Pasak E.Motiejūnienės mokymosi motyvacija - tai procesas, skatinantis elgtis taip, kad būtų pasiekta svarbių žmogui tikslų arba kad būtų patenkinti poreikiai ir motyvai.

Mokymosi motyvaciją pas įvairaus amžiaus mokinius būna nevienoda. Tam įtakos gali turėti mokinio vidinės (charakterio) ar išorinės (aplinka) savybės. Norint didinti mokymosi motyvaciją reikia nukreipti mokymą suprantama, prasminga linkme. procesas skatins mokinių mokymosi motyvaciją.

Mokymosi motyvacija priklauso ne vien nuo pačio mokinio, bet ir nuo jo tėvų, mokytojų požiūrio į vaiką, jo mokslą bei nuo pačios švietimo sistemos.

Motyvacijos ir motyvavimo terminų atskyrimas

Bendriausia prasme asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų, suvokiantį aplinką bei save ir kontroliuojantį savo veiksmus. Psichologų požiūriu asmenybe laikomas toks žmogus, kuris pajėgus save suvokti, sąmoningai veikti bei skirti save nuo likusio pasaulio (Aš ir ne Aš). Asmenybe negimstama. Asmenybė vystosi palengva, jos tapsmas yra dinamiškas procesas. Vienas žžymiausių ir labiausiai vertinamų asmenybės tyrėjų G.

1. Jeigu į vandenį panardinsime tuščią indą, jis tučtuojau prisipildys, veikiamas tam tikrų dėsnių: pirmiausia iš slėgio skirtumo atsiranda stimuliuojamoji jėga. Ji stumia vandenį į indą tol, kol šis užsipildo. Taip ir žmogui- susidarius tuštumai ar trūkumui kurioje nors sielos kertelėje, atsiranda jėga- poreikis, skatinantis šį trūkumą užpildyti. Šios jėgos dėka tuštuma užpildoma, ir ankstesnis diskomfortas ar įtampa atslūgsta. Vertybe vadiname tai, kas, žmogaus manymu, jo gyvenime yra svarbiausia. Jei mes ką nors labai vertiname, tuomet manome, jog verta šito siekti. Mes dedame daug pastangų, įgydami tai, kkas vertinga. Kiekvienas iš savo patirties žinome, kokie įvairūs, nepanašūs vienas į kitą būna žmonės, todėl nenuostabu, jog jie gali būti orientuoti į nevienodas vertybes. Vieno asmens vertybė gali labai skirtis nuo kito asmens vertybių. Taigi ir vertybės, ir emocijos yra susijusios su poreikių tenkinimu. Svarbiausių poreikių tenkinimas skatina žmogų veikti, kad jjuos patenkintų. Kiekvienas žmogus, siekdamas patenkinti tam tikrą poreikį, elgiasi skirtingai. Vienas, norėdamas valgyti pats gaminasi maistą, kitas eina į kavinę . Tačiau jų elgesį lemia panašios priežastys- aktyvumo, veiklos šaltiniai, tai yra poreikiai.

Kas motyvuoja darbuotoja?

Kuomet kalbama apie motyvaciją dirbti ir dirbti gerai, kalbama apie gausą veiksnių, skatinančių darbuotis. Tai ir darbo užmokestis, savęs įtvirtinimas, pagarba, savęs, kaip priklausančio tam tikrai organizacijai ar komandai suvokimas, karjera, kūrybinė atmosfera, premijos ir vadovybės pasitikėjimas, galimybė save įtvirtinti.

Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas

V. Sūdžius aprašo Bagdono ir Kazlauskienės 1997 metais isšskirtą grynąją motyvaciją, kuri susideda iš pasitenkinimo darbu; informacijos ir komunikacijos teikiamų galimybių; kvalifikacijos kėlimo; saviraiškos galimybių; dalyvavimo valdyme, poreikio dominuoti ir kt.

Anot I. Bučiūnienė (1996) motyvuojantys veiksniai nevienodai motyvuoja skirtingus žmones.

Motyvacijos svarba

B. Leonienė (2001) teigia, kad individo elgesį organizacijoje sąlygoje daugelis veiksnių, į kuriuos vadovui labai svarbu deramai reaguoti.

Pasak P. R. Ostepchen (2003) daugumą šiuolaikinių motyvacijos teorijų sukūrė JAV amerikiečiai ir jos pritaikytos amerikiečiams ir norint jas taikyti kituose kraštuose būtina atsižvelgti ir į savo krašto kultūrą., pateikė rekomendacijas vadovams: a) pripažinti, kad žmonės yra skirtingi; b) suderinti žmones ir darbus; c) išsikelti pasiekiamus tikslus; d) individualizuoti atlygį; e) susieti atlygi su pasiekiamais rezultatais; f) įsitikinti ar sukurtoje sistemoje vyrauja teisingumas.

Poreikių teorijos

Motyvacijos teorijos nagrinėja priežastis, kurios skatina žmogų veikti. Jos ieško atsakymų į klausimą, kodėl žmogus taip elgiasi. Motyvacijos teorijos siekia taip pat paaiškinti, kokius tikslus nori pasiekti individai, kokie jų poreikiai, kokios elgesio alternatyvos. Turinio teorijos aprašo, kas duoda žmogui impulsą elgtis tam tikru būdu, o proceso teorijos parodo, kaip skatinamas žmogaus elgesys. Turinio teorijos yra statiškesnės, o proceso teorijos- dinamiškesnės. Motyvacijos teorijų yra daug, ir kiekviena vis kitais aspektais bando paaiškinti, kas gi yra žmogaus asmenybė, ir kaip ji funkcionuoja. Visos šios teorijos yra savaip teisingos, todėl visos jos egzistuoja lygiagrečiai, papildydamos viena kitą. Kiekviena asmenybės teorija bando pateikti asmenybės modelį, kuris paaiškintų asmenybės varomąsias jėgas, kurios skatina asmenybę vystytis ir funkcionuoti, numato asmenybės pažinimo būdus.

Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas

Yra išskiriamos teorijos, kurios grindžiamos žmonių poreikiais, nuo kurių priklauso jų elgsena. Jos stengiasi rasti ats.akymą, kodėl atsiranda motyvacija ir kas ją sąlygoja. Ir teorijos, pagrįstos žmonių elgsena, kurią sąlygoja jų lūkesčiai bei savo elgesio pasekmių suvokimas. Jos dar gali būti vadinamos procesinėmis teorijomis.

A. Maslow poreikių hierarchijos teorija

Anot A. Maslow, kai viena iš šių poreikių pakankamai patenkinamas, pradeda dominuoti kitas ir taip žmogus kopia aukštyn šios hierarchijos pakopomis. Amerikiečių psichologas A. Maslow pateikė savitą poreikių klasifikaciją, kurioje atsispindi įvairių žmogaus poreikių ryšys. ,,Nuolatos alkanam žmogui Utopija yra šalis, kur daug maisto. Jis mano, kad būtų laimingas, jei būtų tikras, kad niekad nepritruks maisto. Alkanam svarbiausia yra gauti pavalgyti. Visa kita jam nesvarbu.

1. Fiziologiniai poreikiai- be kurių neišgyvensi, tai vandens, maisto, poilsio ir kt.
2. Saugumo poreikiai.
3. Prieraišumo poreikiai.
4. Pagarbos poreikiai.
5. Saviraiškos poreikiai.

Kai fiziologiniai poreikiai bent iš dalies patenkinti, kyla poreikis jaustis saugiau, veikti nepavojingoje aplinkoje: noras turėti pastovų darbą, santaupų, būti ramiam dėl ateities. Kai patenkinti saugumo poreikiai, žmogus trokšta būti mylimas ir mylėti, būti mėgstamas kitų, priklausyti kokiai nors bendrijai- šeimai, giminei ir pan. Bent iš dalies patenkinus meilės poreikius, atsiranda poreikis jaustis įvertintam, būti pripažintam visuomenėje, darbe, šeimoje, žmogus nori gerbti save už tam tikrus pasiekimus ir būti gerbiamas kitų. Pagaliau žmogus pradeda siekti išreikšti save. Taigi A. Maslow teigia, kad kai yra patenkinami žemesnieji poreikiai, tampa efektyvūs esantys aukščiau ir keičia motyvaciją. Skaudžiausiai juntame fiziologinius poreikius- alkį, troškulį, oro bei miego trūkumą. Šie poreikiai gali būti išdėstyti tam tikra hierarchine tvarka.

Žmogus gali turėti ar neturėti vitalinių, socialinių ir idealiųjų poreikių. Vitaliniai - tai poreikiai gyventi ir aprūpinti savo gyvenimą. Šie poreikiai yra dvejopi: savi (asmeniniai) ir saviems (giminei tęsti). Socialiniai - tai poreikiai užimti tam tikrą vietą visuomenėje ir būti žmonių įvertintiems. Jų pagrindas - teisingumas (teisės ir pareigos). Jie taip pat yra dvejopi: sau (mano teisės) ir kitiems (mano pareigos). Idealieji (pažinimo) - tai poreikiai pažinti pasaulį (išorės ir vidaus). Į šias poreikių grupes atkreipė dėmesį F.Dostojevskis. Daugelis žmonių turi poreikį priklausyti ne tik visai žmonijai, bet ir tam tikrai giminei, tautai, rasei. Šiuos poreikius priimta vadinti etniniais.

1. Biologiniai.Šių poreikių paskirtis- užtikrinti individualų ir rūšinį žmogaus išgyvenimą( tai pvz.: savo jėgų tausojimo poreikis, skatinantis rasti llengviausią ir paprasčiausią būdą tikslui pasiekti).
2. Socialiniai. Šie poreikiai susiję su žmogaus siekimu užimti tam tikrą vietą socialinėje grupėje, naudotis aplinkinių žmonių prieraišumu ir dėmesiu, būti jų pagarbos ir meilės objektu. Kartu tai ir pagarbos, prisirišimo ir meilės kitiems poreikis. Šį poreikį atspindi žmogaus teisės ir pareigos. Tačiau tarp teisių ir pareigų yra nemažai skirtumų. Vienu atveju pabrėžiamos teisės, kitu- pareigos.
3. Idealiniai- susiję su pasaulio intelektiniu suvokimu perimant jau turimas kultūrines vertybes ir ankstesnių kartų įgytas žinias. Ši poreikių grupė skatina pažinti aplinkinį pasaulį plačiausia prasme.

Jie kyla nuoseklia eile: aukštesnėje pakopoje esantys poreikiai kyla tik patenkinus žemesnėse pakopose esančius poreikius. J.Fraser galvoja kitaip. Jis mano, kad visų poreikių - tiek biologinių, tiek socialinių, tiek dvasinių- patenkinimas žmogui vienodai reikšmingas. Biologiniams poreikiams didesnę reikšmę suteikiame tik todėl, kad aiškiau matomi jų nepatenkinimo padariniai: nnegavęs maisto žmogus silpsta ir miršta. Tačiau nors ne tokie akivaizdūs kitų poreikių nepatenkinimo padariniai, jie žmogui nemažiau svarbūs. J.Fraser tą mintį paremia tokiu pavyzdžiu: karo belaisvio maisto poreikis patenkinamas mažiau nei minimaliai. Jam siūlomas papildomas maisto davinys už tai, kad informuos apie savo likimo bendrus. Daugelis žmonių tokių pasiūlymų atsisako, nes juos priėmę nepatenkintų socialinių priklausymo, meilės ir pagarbos poreikių. Žmogaus poreikiai nuolat keičiasi, jie priklauso nuo gaunamos informacijos. Poreikius žmogus tenkina konkrečiais poelgiais, veiksmais. Čia neapsieinama be jausmų, kurie priklauso nuo gautos informacijos. Keisčiausia, kad jausmais esame įpratę aiškinti poelgių priežastis, nors poelgius skatina kaip tik poreikiai, o ne informacija ar jausmai.

Douglo McGregoro teorija X ir teorija Y

“Jis pasiūlė du aiškia skirtingus požiūrius į žmogų: X teorija - neigiamas. Pagal šią teoriją vadovas daro prielaidą, kad darbuotojai iš prigimties nekenčia darbo ir stengiasi jo vengti, darbuotojai vengia atsakomybės ir kt.; Y teorija - teigiamas. P. R.

F. Herzbergo dviejų veiksnių teorija

Palaikymo veiksniai: nepalankios darbo sąlygos, tarpusavio santykiai ir pan. šie veiksniai sukelia nepasitenkinimą darbu ir susiję su aplinka, kurioje atliekamas darbas. Palaikymo veiksniai atitinka fizinius (saugumo ir ateities užtikrinimo) poreikius, motyvaciniai veiksniai susiję su aukštesniųjų lygių (saviraiškos) poreikiais. Reikia pritari F.Herzberg teorijai: palaikymo veiksniai nemotyvuos darbuotojo, jie tik neleis kilti nepasitenkinimo ddarbu jausmui. Kad galėtų motyvuoti, darbdavys turi pasirūpinti, kad darbuotojas patirtų ne tik palaikymo, bet ir motyvuojančius veiksnius. Dauguma organizacijų bandė realizuoti šias teorines išvadas praktinėmis programomis. Atliekant šias programas, darbo užduotys perskirstomos taip,. Kad suteiktų darbuotojui didesnį pasitenkinimą darbu ir atlygį. Palaikymo ir motyvacijos veiksniai gali tapti motyvacijos šaltiniu ir priklausyti nuo aatskirų poreikių. Kadangi žmonių poreikiai yra įvairūs, tai ir motyvuos jie įvairius žmonių veiksmus; pvz.: žmogus gali mėgti savo darbą todėl, kad jis savo kolegas laiko draugais, ir, bendraudamas su jais, patenkina savo socialinius poreikius. Kartu toks žmogus gali laikyti bendravimą su kolegomis svarbesniu nei savo darbą. Taigi darbo rodikliai gali būti prasti. Socialiniai poreikiai vaidina svarbų vaidmenį, kai įtraukiami tokie motyvuojantys veiksniai kaip didesnė atsakomybė už pavestą darbą. Tačiau tai irgi gali neturėti motyvuojančio poveikio ir nepadidinti produktyvumo. Tai p0gali atsitikti tada, kai kiti darbuotojai priims to darbuotojo lojalumo didėjimą nerašytoms išdirbio normoms. Tai rodo, kad motyvaciją reikia laikyti tikimybiniu procesu, tuo, kas motyvuoja žmogų konkrečioje situacijoje. Taigi nors F.Herzberg ir praplėtė motyvacijos sampratą, tačiau jo teorija neįskaito daugumos situacijų apibūdinančių permainų, susijusių su ta situacija.

Apžvelgus pagrindines motyvacijos teorijas galima teigti, kad kiekviena teorija turi privalumų ir trūkumų, tačiau kiekvieną teoriją, iš dalies, galima pritaikyti savęs, savo poreikių ir kitų pažinimui. Tuo jos yra vertingos. Pilnesnį asmenybės vaizdą padeda susidaryti teorijų integracija, t.y. įvairių požiūrių apie asmenybę žinojimas ir sugebėjimas derinti žinias.

McClellando poreikių teorija

Pasak P. R. Ostepchen (2003) McClellando poreikių teorija teigia, kad ketinimai - išreikšti, kaip tikslai - gali tapti vienu iš svarbiausių motyvacijos šaltinių. Kuo tikslas išsikeliamas konkretesnis, tuo jis pats savaime veikia kaip didesnis vidinis stimulas“.

L. V. Porterio ir E. Lavlerio darbo motyvacijos modelis

L. V. Porteris ir E. Lavleris išplėtojo V. Vroomo lūkesčių teoriją ir sukūrė išsamesnį modelį, kuris apjungia pastangas, gebėjimus, vaidmens suvokimą, rezultatus, atlygį ir pasitenkinimą. Šis modelis parodo, kad motyvacija priklauso nuo to, kiek žmogus vertina atlygį, kiek jis tiki, kad jo pastangos duos rezultatų, ir kiek jis tiki, kad gaus atlygį už gerus rezultatus.

Mokymosi motyvacijos didinimo būdai

1. Žodinis pagyrimas - grįžtamasis ryšys suteikia mokiniui socialinį patvirtinimą. Nepergirkite.
2. Testų rezultatai/pažymiai - periodiškų testų rezultatai ir grįžtamasis ryšys apie užduočių atlikimą parodo mokiniui ar jis daro pažangą.
3. Netikėtumas - mokytojas turi savo mėgstamus mokymo būdus, kurie leidžia mokiniams numatyti mokymo(si) stilių.
4. Žaidimai ir vaidinimai - skatina dalyvauti. Mokymosi motyvaciją taip pat stiprina, kuomet mokytojas skiria laiko mokymosi uždavinių išsiaiškinimui klasėje. skatina užduoti klausimus kaip?

tags: #paaiskinti #elgesio #motyvacijos #desningumus