Įvadas
Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuris pasireiškia visą žmogaus gyvenimą. Šis sutrikimas pirmą kartą buvo aprašytas 1940 metais, tačiau tik nuo maždaug 1990-ųjų apie jį pradėta kalbėti plačiau. Net ir šiandien autizmas apgaubtas paslapčių, o mokslininkai ir gydytojai pripažįsta, kad dar daug nežinoma apie šį sutrikimą. Autizmo spektro sutrikimai (ASS) apima įvairias būkles, kurios pasireiškia skirtingais simptomais ir jų sunkumo lygiu. Šiame straipsnyje nagrinėsime autizmo atmainas, ypatingą dėmesį skirdami socialiniams įgūdžiams ir jų variacijoms.
Autizmo Spektro Sutrikimų Apibrėžimas
Autizmas yra įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai autizmas prasideda iki 3 metų amžiaus, t. y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi. Autizmo spektro sutrikimų grupė buvo sudaryta siekiant aiškumo, nes sergančiųjų autizmu simptomai gali būti gana skirtingi, o jų pasireiškimo laipsnis taip pat skirtingas (nuo lengvų iki sunkių simptomų). Pavyzdžiui, autistiškas asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais asmenimis ar visai nekalbėti, nesidomėti jais, bendraudamas vengia akių kontakto. Galbūt prieš pradėdamas pokalbį, jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad save nuramintų. Jis gali daug kartų kartoti kokį nors nesusijusį sakinį ar kokį judesį. Galbūt norėdami parodyti, kad jaučiasi gerai, jie turi suploti rankomis ir „muša“ save, kai nori parodyti, kad jaučiasi blogai. Kai kurie autizmu sergantys asmenys niekada neišmoksta kalbėti.
Socialiniai Įgūdžiai Autizmo Kontekste
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Socialinės sąveikos sutrikimas yra aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
Komunikacijos sutrikimas taip pat būdingas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams. Jie dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
Aspergerio Sindromas: Socialinės Sąveikos Ypatumai
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
"Raudonos Vėliavėlės": Ankstyvieji Autizmo Požymiai
Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą, t. y. požymius, kurie yra būdingi autizmu sergantiems vaikams. Pirmieji šio sutrikimo požymiai gali būti pastebimi dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Štai keletas pavyzdžių:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako dviejų žodžių frazių (neįskaitant atkartojimo ar frazių, kurias kartoja).
Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Autizmo Priežastys ir Diagnostika
Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Daug duomenų grindžia genetinę autizmo išsivystymo teoriją - genų ar jų funkcionavimo pokyčiai, o gal genų tarpusavio sąveikos pokyčiai. Tyrimai rodo, kad autizmo priežastis gali būti ir virusai.
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais). Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Tokiu atveju reikėtų pasikalbėti apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su šeimos gydytoju ir prašyti siuntimo pas neurologą. Šiuo metu priimta, kad autizmo diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
Pagalba ir Terapijos
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Tyrimai rodo, kad ankstyvas sutrikimo diagnozavimas (ikimokykliniame amžiuje) ir ankstyvas įvairių gydymo bei pagalbos būdų naudojimas veikia labai teigiamai ir daug autizmo simptomų susilpnėja. Taip yra dėl to, kad vaiko smegenyse vis dar vyksta vystymosi procesai ir dar daug ką galima pagerinti.
Taikoma kognityvinė elgesio terapija, elgesio analizė, su vaiku dirba specialistai: kalbos terapeutas, darbo terapeutas, kineziterapeutas ir kitų sričių specialistai, jei to reikia. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
Vaistų, galinčių išgydyti autizmą, nėra, tačiau kartais reikia skirti vaistų nuo vienų ar kitų autizmo simptomų (pvz., esant save žalojančiam elgesiui). Apie vaistų vartojimo būtinybę sprendžia ir juos parenka gydytojas. Tai gali būti: antidepresantai, vaistai nuo psichozės, simuliuojamieji, nerimą mažinantys vaistai.
Svarbu kantriai aiškinti vaikui jo užsiėmimų tikslus, mokymosi būtinumą, naudojant paprastą, lengvai suprantamą vaizdinę medžiagą, ir neleisti jam nuvargti.
Pozityvus Požiūris ir Galimybės
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie autizmo riziką
Tomui Eicher-Lorkai oficialiai diagnozuotas Aspergerio sindromas, vienas iš autizmo spekttro sutrikimų. Jis tikina - diagnozė netrukdo jam išvysti visas gyvenimo spalvas, siekti savo asmeninių ar profesinių tikslų.
Vaizdžiausias autizmu sergančio žmogaus pavyzdys - neeilinio talento Holivudo aktoriaus Dustin Hoffman suvaidintas vaidmuo filme „Lietaus žmogus“. Autistas Raymond visus, žiūrėjusius filmą, privertė pamilti šį herojų - visiškai kitokį nei sveikas, gražus jo brolis (aktorius Tom Cruise). Žiūrėdami filmą, mes mylime Raymond ir mūsų netrikdo tai, kad blynus jis valgo tik antradieniais, šviesą nakčiai privalu išjungti lygiai 23 val., kad prieš miegą savo didelę pieštukų kolekciją jis tiksliai susidėlioja ant naktinio stalelio. „Lietaus žmogus“ ir aktorius Dustin Hoffman pelnė daugybę apdovanojimų už geriausią filmą ir geriausią pagrindinį vaidmenį, o tai tarsi simbolizuoja, kad visi mes galime mylėti sergančiuosius autizmu (kaip ir bet kokia kita liga), kurie gyvena realiame pasaulyje - greta mūsų ar su mumis, nes jie tik kitokie.
tags: #autizmo #atmaina #socialumas