Įvadas
Alkoholio vartojimas ir priklausomybė nuo technologijų yra dvi opios problemos, kurios daro didelę įtaką šiuolaikinei visuomenei. Šiame straipsnyje nagrinėsime alkoholio vartojimo istoriją, jo poveikį žmogaus organizmui, socialinius ir moralinius aspektus, susijusius su alkoholio vartojimu, bei priklausomybę nuo ekranų, jos priežastis ir galimus sprendimo būdus. Taip pat aptarsime naujausius mokslinius tyrimus ir technologijas, kurios padeda geriau suprasti alkoholio poveikį ir sumažinti jo daromą žalą.
Alkoholio istorija: Nuo senovės iki šių dienų
Alkoholio vartojimo istorija yra glaudžiai susijusi su žmonijos civilizacijos raida. Nuo seniausių laikų žmonės fermentuodavo įvairius produktus, tokius kaip vaisiai ir grūdai, norėdami gauti alkoholinių gėrimų. Šie gėrimai buvo naudojami ne tik kaip pramoga, bet ir religiniuose ritualuose bei medicinoje. XVI amžiuje išradus distiliavimo technologiją, žmonės išmoko išgauti daug didesnes alkoholio koncentracijas nei anksčiau. Tai leido gaminti stipresnius gėrimus, tokius kaip degtinė ir viskis. Tačiau kartu su naujomis galimybėmis atsirado ir naujų iššūkių, susijusių su alkoholio vartojimu.
Alkoholio poveikis žmogaus organizmui
Šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 200 ligų ar būklių, kurias paskatina alkoholio vartojimas. Ilgainiui jis sukelia kasos nepakankamumą, cukrinį diabetą, kepenų cirozę, padidina skrandžio opų atsivėrimo riziką. Vartojant alkoholį žūsta smegenyse esantys neuronai, vystosi smegenų atrofija.
Neuronų žūtis ir smegenų atrofija
Vienas iš labiausiai žinomų alkoholio poveikių yra neuronų žūtis smegenyse. Alkoholis toksiškai veikia nervines ląsteles, todėl ilgalaikis ir gausus vartojimas gali sukelti smegenų atrofiją - smegenų audinio mažėjimą. Tai gali lemti įvairius neurologinius sutrikimus, tokius kaip atminties praradimas, koordinacijos problemos ir kognityvinės funkcijos susilpnėjimas.
Rizika susirgti įvairiomis ligomis
Alkoholio vartojimas yra susijęs su padidėjusia rizika susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Elgesio analizė psichologijoje
- Kasos nepakankamumas: Alkoholis gali pažeisti kasą, sukeldamas uždegimą ir sutrikdydamas jos funkcijas.
- Cukrinis diabetas: Nors nedidelis alkoholio kiekis kartais gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, didelis vartojimas didina riziką susirgti cukriniu diabetu.
- Kepenų cirozė: Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti kepenų cirozę - negrįžtamą kepenų pažeidimą.
- Skrandžio opos: Alkoholis gali pažeisti skrandžio gleivinę, padidindamas opų atsivėrimo riziką.
Socialiniai ir moraliniai aspektai
Be fizinės žalos, alkoholis taip pat daro neigiamą poveikį socialiniams ir moraliniams aspektams. Sumažėja socialinių ir moralinių tabu reikšmė, todėl tampa sunku išvengti nusikaltimų, smurto ir tragiškų eismo įvykių. Alkoholis gali paskatinti impulsyvų elgesį ir sumažinti savikontrolę, todėl žmogus gali priimti neapgalvotus sprendimus.
Priklausomybė nuo ekranų: Kodėl ji egzistuoja?
Priklausomybė nuo ekranų - palyginus, neseniai žmoniją kamuoti ėmusi priklausomybė, neatsirado per naktį, o ir kaltinti negalima būtų vien nekaltų mobiliųjų įrenginių, o ypač - telefonų. Telefonas, kompiuteris ar kiti įrenginiai čia atlieka tik naudojimosi įrankio vaidmenį. Nesunku pastebėti, kad visą mobiliųjų įrenginių, o ypač ir programėlių visumą sieja gamintojų apmastytas patogus naudojimasis - norimą veiksmą nesunku atlikti vos vienu spustelėjimu. Kadangi nemaža žmonių dalis šiomis dienomis nėra patenkinti savo emocine būkle, programų kūrėjams visai nesunku nuginkluoti žmogaus gebėjimą atsispirti laiko leidimo naršant internete pagundai, kuri, neretai, dar būna ir apmokestinama.
Pavyzdžiui, beveik kiekvienas žaidimas yra pagrįstas azartą kurstančia pateiktimi - ko ne kiekvienas jų turi lygius, kuriuos įveikęs žmogus jaučiasi geriau, tačiau šiems sunkėjant - priešingai, tad yra labiau linkęs papildomai investuoti į mandresnę ir pergalę labiau garantuojančią amuniciją. Labai panašus pavyzdys yra ir pačios paprasčiausios programos, skirtos komunikacijai, montavimui ar tiesiog vietinės reikšmės žmonių stebėjimui - visos jos turi naujinimus, su kuriais ant balto žirgo atjoja jau ir apmokestintos naujos, o kartais ir jau buvusios funkcijos. Taigi, viso labo tai tėra prašmatnus žongliravimas su žmogaus jausmais, o šiame cirke klounas - pats talentingiausias.
Kalbant apie emocijas, socialinių tinklų aplinka veikia tarsi portalas. Vaikams - iš „neturiu ką veikti“, o vyresniesiems iš „noriu pabėgti nuo realybės“ pasaulio į vieną, bendrą, dopaminą stimuliuojančią aplinką. Socialiniai tinklai yra sukurti taip, kad nuolat teiktų mažus atlygius, tokius kaip surinktas patiktukų skaičius, komentarai, dalijimasis turiniu ir žinutės. Kiekvieną kartą, kai tokios reakcijos pasiekia socialinio turinio savininkus, smegenys išskiria dopaminą - malonumo ir atlygio hormoną. Priklausomybę kursto ir nenuspėjamumo jausmas, juk išties labai įdomu, kokią naują dramą ar konfliktą šiandien vėl iškrės visuomenei gerai pažįstami veidai!
Kaip bebūtų keista, netgi tokiais atvejais, kai žmogaus gyvenime vyrauja chaosas, disciplinos paieškų objektu gali tapti socialinė medija - visų mobiliajame esančių programėlių turinys tampa tarsi atsakomybė, tarytum kokie vaikai ar šeimos ūkis, kurį reikia prižiūrėti, patikrinti, kaip jam sekasi, padaryti jame tvarką ar kaip kokiame darže tiesiog piktžoles išravėti. Akis atverti padeda tik realybė, pavyzdžiui, lengvai kiekviename telefone pasiekiamas valandų, praleistų naršant, skaičiaus palyginimas su laiku, praleistu kartu su šeima. Žinoma, pasirinkimas ar klausytis nuolaidos kodukų ir stebėti Jums nepažįstamo žmogaus gyvenimą , ar kurti išliekamąją vertę turinčius prisiminimus su brangiais žmonėmis - tikras skonio reikalas.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie fobijas
Ateities perspektyvos: Moksliniai tyrimai ir technologijos
Mokslininkai visame pasaulyje, įskaitant ir Vilniaus universitetą, intensyviai dirba, siekdami geriau suprasti alkoholio poveikį ir rasti būdų, kaip sumažinti jo daromą žalą. Ateityje galime tikėtis naujų technologijų, kurios padės diagnozuoti ir gydyti su alkoholiu susijusias ligas. Viena iš perspektyvių sričių yra biologinių signalų nuskaitymas iš smegenų.
„Labai intensyviai dirbama toje srity, kad nuskaitytume biologinius signalus iš paralyžuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens. Tokių technologijų taikymas teikia labai daug vilčių.“ - sako profesorius Osvaldas Rukšėnas. Tačiau galvos smegenys yra tiriamos ir kitais tikslais. Pavyzdžiui, VU Neurobiologijos ir biofizikos katedroje yra tiriamas alkoholio poveikis. Žiurkės gali rinktis - jos turi du buteliukus, viename yra grynas vanduo, kitame - alkoholio tirpalas. Jos labai protingos, greitai išmoksta kur yra kas, ir valingai, jeigu taip galima kalbėti, renkasi alkoholį. Žiurkės pripranta prie alkoholio ir mokslininkai tiria jų smegenų signalus.
Bermudų salyno paslaptis: Mokslinis tyrimas po salomis
Be priklausomybių temų, įdomu pažvelgti į naujausius mokslinius atradimus, susijusius su Žemės geologija. Vienas iš tokių atradimų - milžiniška struktūra po Bermudų salynu, kuri paaiškina nuolatinę šio archipelago mįslę.
„Paprastai yra vandenyno plutos dugnas, po kuriuo turėtų būti mantija, - pasakoja tyrimo autorius, „Carnegie Science“ seismologas Williamas Frazeris. - Tačiau Bermudose yra kitas sluoksnis, esantis po pluta, tektoninėje plokštėje, ant kurios stūkso Bermudų salynas.“
Nors šio sluoksnio kilmė nėra visiškai aiški, jis gali paaiškinti nuolatinę Bermudų archipelago mįslę, teigia mokslininkas. Sala yra ant vandenyno iškilimo, kur vandenyno pluta yra aukštesnė nei aplinkinė teritorija. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad šį iškilimą sukūrė kokia nors vulkaninė veikla - paskutinis žinomas salos vulkano išsiveržimas buvo prieš 31 milijoną metų.
Taip pat skaitykite: Mokslo bazė
Naujos milžiniškos struktūros atradimas leidžia manyti, kad paskutinis išsiveržimas galėjo įstumti mantijos uolieną į plutos sluoksnį, kur ji užšalo, sukurdama kažką panašaus į plaustą, kuris pakelia vandenyno dugną maždaug 500 metrų.
W. Frazeris ir tyrimo bendraautorius, Jeilio universiteto (JAV) Žemės ir planetų mokslų profesorius Jeffrey Parkas, panaudojo Bermudų salose esančios seisminės stoties įrašus apie tolimus didelius žemės drebėjimus visame pasaulyje, kad gautų Žemės vaizdą iki maždaug 50 km gylio po Bermudų salomis. Jie ištyrė vietas, kuriose šių žemės drebėjimų seisminės bangos staiga pasikeitė. Tai atskleidė neįprastai storą uolienų sluoksnį, kuris yra mažiau tankus nei kitos aplinkinės uolienos.
„Po Bermudais vis dar yra likę aktyvios vulkanizmo laikų medžiagos, kuri padeda išlaikyti šią vietovę kaip aukštą reljefą Atlanto vandenyne“, - teigia, Smitho koledžo Masačusetse geologė Sarah Mazza, kuri nedalyvavo šiame tyrime.
S. Mazza, tirdama cinko molekulių variacijas Bermudų salų mėginiuose, rugsėjo mėnesį žurnale „Geology“ paskelbė, kad ši anglis yra kilusi iš gilaus mantijos sluoksnio. Mokslininkė teigia, kad jis ten greičiausiai pateko, kai prieš 900-300 milijonų metų susiformavo Pangėjos superkontinentas.
W. Frazeris dabar tiria kitas salas visame pasaulyje - norėdamas išsiaiškinti, ar yra kokių nors panašių sluoksnių, kaip tas, kuris buvo rastas po Bermudais, ar vis dėlto šis salynas tikrai yra vienintelis tokio tipo.
„Suprasti tokią vietą kaip Bermudus, kuri yra ekstremali vieta, yra svarbu norint suprasti mažiau ekstremalias vietas, - sako W. Frazeris.
Maisto trūkumas pasaulyje: Liūdnos realybės akivaizdoje
Nepaisant mokslo pažangos ir technologijų plėtros, pasaulyje vis dar egzistuoja didelė problema - maisto trūkumas.
Trylika metų Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvena kosmonautai, CERN greitintuvuose atkartojame pirmuosius Visatos susikūrimo momentus ir dėl maisto trūkumo kiekvienais metais miršta 3,1 milijono vaikų iki penkių metų amžiaus. Kas dešimt sekundžių po vieną vaiką. Kas čia per nesąmonė?
„Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos duomenimis, šiandien užauginame tiek maisto, kiek užtektų visiems žmonėms. Mes turime sočiai maisto! Daugiau nei po 2100 kilokalorijų kiekvienam per dieną. Tačiau šį rytą, apie 842 milijonai žmonių atsikėlė ir nežinojo ar pavyks pavalgyti. Tai yra kas aštuntas žmogus iš mūsų. Ar norime tobulėti kaip žmonija? Mes galime pakeisti pasaulį“, - svarsto „Mokslo sriubos" savanoriai.
Pirštų atspaudų tyrimai: Nuo kriminalistikos iki medicinos
Galiausiai, verta paminėti pirštų atspaudų tyrimų pažangą, kuri leidžia ne tik identifikuoti nusikaltėlius, bet ir atverti naujas galimybes medicinoje.
Pirštų atspaudai pradeda formuotis dar mums esant motinos įsčiose - maždaug 10-ąją nėštumo savaitę. Šis procesas trunka apie 3-4 mėnesius. Mūsų oda sudaryta iš kelių pagrindinių sluoksnių: epidermio, dermos, bei hipodermos. Pastebėta, jog, embrionui vystantis, šis sluoksnis yra linkęs augti greičiau nei viršutiniai epidermio sluoksniai bei po juo esanti derma. Tai sukuria tam tikrą spaudimą, primenantį lovose esančias spyruokles, dėl kurio pamatinis sluoksnis pradeda rangytis erdvėje. Šie jo erdviniai pokyčiai persikelia į piršto paviršių ir taip suformuoja nelygumus, kurių visiškai sutampančių negali būti ne tik identiškų dvynių, tačiau net ir to paties žmogaus pirštų pagalvėlėse.
Paveldimumas dažnai lemia pirštų atspaudų formą, kurių dažniausios yra trys: kilpa, sūkurys bei arka. Šias formas lemia ne vienas, o keletas genų. Nors šiuo metu didžioji dalis šių genų vis dar nėra ištirta, tačiau neseniai buvo išsiaiškinta, jog adermatoglifiją - genetinį sutrikimą, dėl kurio nesusiformuoja pirštų atspaudai - lemia SMARCAD1 geno mutacija.
Šiuo metu yra tobulinami jau egzistuojantys bei kuriami nauji pirštų atspaudų tyrimo metodai, kurie ateityje, tikėtina, galės būti panaudojami ne vien nusikaltėliams sučiupti, tačiau ir, pavyzdžiui, medicininiams tikslams - pagal išskirtus vaistų metabolitus medikai turės galimybę kontroliuoti, ar pacientas tinkamai vartoja jam paskirtus medikamentus.
tags: #mokslo #sriuba #priklausomybe