Agresyvus elgesys vaikams kelia didelį susirūpinimą tėvams, auklėtojams ir bendraamžiams. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti agresyvaus elgesio priežastis 6-11 metų vaikams ir pateikti rekomendacijas tėvams, kaip reaguoti į tokį elgesį ir padėti vaikui išmokti tinkamų reagavimo būdų.
Įvadas
Agresyvus elgesys - tai iššūkis tiek aplinkiniams, tiek pačiam vaikui. Tai gali apsunkinti vaikų dalyvavimą mokyklos, būrelio ar kitose veiklose, daryti įtaką jų santykiams su aplinkiniais. Todėl svarbu padėti agresyviai besielgiantiems vaikams atrasti ir išmokti naujų, neagresyvių reagavimo būdų, padėti jiems įveikti kylančius iššūkius tinkamu būdu.
Agresija siejama su priešišku elgesiu arba veikimu, kuriuo, panaudojant jėgą, siekiama pakenkti kitiems, sukelti skausmą, padaryti žalos. Psichologų nuomone, agresija yra tokie veiksmai, kurie sukelia priešiškumą tam asmeniui, prieš kurį yra nukreipta agresija. Agresyvumas gali būti suvokiamas ir kaip būdas apginti savo poreikius, erdvę ir kita.
Agresyvaus Elgesio Priežastys
Agresyvaus elgesio priežastys gali būti įvairios ir kompleksiškos. Įprastai, tai gali būti temperamento, auklėjimo stiliaus, stresorių ir prieraišumo pasekmė.
- Temperamentas: Kai kurie vaikai gali būti linkę į agresyvų elgesį dėl savo temperamento ypatumų.
- Auklėjimo stilius: Griežtas, autoritarinis auklėjimo stilius arba nepriežiūra ir leidimas vaikui elgtis kaip nori, gali paskatinti agresiją.
- Stresoriai: Stresas šeimoje, mokykloje ar tarp bendraamžių gali sukelti agresyvų elgesį.
- Prieraišumas: Nesaugus prieraišumas prie tėvų ar globėjų gali lemti agresyvų elgesį.
Lietuvos Edukologijos Universiteto doc. dr. Margarita Pileckaitė-Markovienė teigia, kad agresyvumas reiškiamas labai akivaizdžiai, sukelia daug nepatogumų, prikausto aplinkinių dėmesį, tad atrodo, kad agresyvų elgesį paprasta pastebėti ir reguliuoti. Iš kitos pusės - tai kaukė, už kurios slypi daug įvairių priežasčių - sunkus temperamentas, nepatenkinti poreikiai, liūdesys, nesėkmės ir kt.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Kaip Vaikas Mokosi Agresyvaus Elgesio?
Vaikai mokosi agresyvaus elgesio stebėdami aplinkinius, ypač tėvus ir bendraamžius. Jei vaikas mato, kad agresija yra veiksmingas būdas pasiekti tikslą, jis gali pradėti naudoti agresiją pats. Taip pat, vaikai gali išmokti agresijos žiūrėdami televizorių, žaisdami kompiuterinius žaidimus ar matydami smurtą internete.
Agresijos Rūšys
Atsižvelgiant į vaiko elgesį konfliktinėse situacijose, yra išskiriamos trys agresijos rūšys (pagal N. Bražienę):
- Gynybinė: Pagrindinė funkcija - gintis nuo išorinio pasaulio, vaikui atrodančio labai pavojingu.
- Griaunamoji arba destrukcinė: Atsirandanti dėl savarankiškumo stokos vaikystėje, kai vaikas absoliučiai nieko pats negali spręsti, vertinti, rinktis ir pan.
- Demonstracinė: Tikslas - vaiko noras atkreipti į save dėmesį, o ne gintis nuo išorinio pasaulio ar kam nors daryti žalą.
Vaikų Agresijos Formos
Vaikui augant, kinta ir agresijos formos. Paprasto puolimo sumažėja, padidėja „socializuotos” agresijos formų dažnumas (pvz., įžeidimų arba konkurencijos). Taip pat buvo pastebėta, kad vyresnės nei 10 metų mergaitės dažniausiai naudoja netiesioginius agresijos būdus, skirtingai nuo berniukų, kurių agresija yra tiesioginė.
Kaip Reaguoti Tėvams?
Agresyviai besielgiantis vaikas kelia daug rūpesčių ne tik savo tėvams, bet ir auklėtojams, bendraamžiams. Svarbu reaguoti į smurtinį elgesį ir jį stabdyti. Suaugęs turėtų būti tinkamo elgesio pavyzdys ir mokyti vaiką, kaip sudėtingose situacijose reikia nusiraminti ir reaguoti, o ne atsakyti tuo pačiu. Itin svarbus ramus ir draugiškas suaugusiojo reagavimas, kai vaikas elgiasi netinkamai.
Rekomendacijos Tėvams
Toliau pateikiamos rekomendacijos tėvams, kurios gali būti naudingos padedant 6-11 metų vaikams:
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
- Mokyti vaiką tinkamai reikšti stiprias emocijas (pvz., pyktį): Dažnai agresyviai besielgiantys vaikai neturi arba turi menkus įgūdžius išreiškiant stiprias emocijas (pvz.: supykę mušasi, mėto daiktus). Svarbu mokyti vaikus išreikšti sudėtingas emocijas priimtinu būdu. Slopinant emocijas, jos kaupiasi, virsta apmaudu ir įtampa, o galų gale gali būti pykčio priepuolių ar somatinių ligų priežastis. Emocijų tinkama raiška prasideda nuo jų pažinimo (iš kur kyla, kokia tai emocija, ką norisi daryti, kai taip jaučiuosi) ir priėmimo, kad taip galiu jaustis. Jei itin stipri emocija, svarbu išmokti nusiraminti (pvz.: giliai kvėpuoti, maigyti minkštą kamuoliuką), kad galėtume mąstyti ir ieškoti tai situacijai tinkamiausio sprendimo. Kai randame tinkamiausią sprendimą - veikti.
- Pagirti ir įvertinti vaiko pastangas: Agresyviai besielgiantys vaikai, neretai jaučiasi savimi nepasitikintys, jie susilaukia nemažai kritikos, pastabų, neigiamų atsiliepimų apie save. Dažnai neigiamas aplinkinių požiūris į juos, dažni priekaištai skatina jų priešiškumą ir mažina motyvaciją elgtis tinkamai. Vaikas pajėgus keisti elgesį, kai jis jaučiasi pasitikintis savimi, motyvuotas, kai girdi, kad kiti tiki juo. Todėl svarbu pastebėti, kai jam pavyksta tinkamai elgtis ir pagirti.
- Susikurti aiškią taisyklę apie agresyvų elgesį: Svarbu reaguoti į smurtinį elgesį ir jį stabdyti. Kartais suaugusiesiems gali kilti impulsas atsakyti į vaiko agresyvų elgesį, pavyzdžiui, jį aprėkiant, pastumiant, įžnybiant atgal, o kartais suaugusieji elgdamiesi taip pat, kaip jų vaikas, nori parodyti jam, kaip jaučiasi nuskriaustasis. Suaugęs turėtų būti tinkamo elgesio pavyzdys ir mokyti vaiką, kaip sudėtingose situacijose reikia nusiraminti ir reaguoti, o ne atsakyti tuo pačiu. Itin svarbus ramus ir draugiškas suaugusiojo reagavimas, kai vaikas elgiasi netinkamai.
- Mokytis socialinių ir bendravimo įgūdžių: Vaikai, kurie elgiasi agresyviai, neretai stokoja įvairių įgūdžių, kaip susidraugauti su bendraamžiais, bendrauti, dirbti grupėje, spręsti konfliktus. Neturėdami kitokių būdų, tik išmoktus - agresyvius, jie renkasi jiems žinomus, todėl svarbu, kad vaikas išmoktų naujų. Mokytis gali bendraudamas su bendraamžiais, kurie turi gerus socialinius įgūdžius, stebėdamas jam artimus suaugusiuosius.
- Būti pozityvesniais: Stenkitės ir patys būti pozityvesniais. Nepykite ant kitų žmonių, jei jie elgiasi ne taip, kaip Jums norėtųsi, bet stenkitės suprasti jų tokio elgesio priežastis. Analizuokite tokias situacijas garsiai.
- Nekritikuoti vaiko asmenybės: Kritikuoti galima tik elgesį, bet ne vaiko asmenybę! Stenkitės ir patys būti pozityvesniais. Nepykite ant kitų žmonių, jei jie elgiasi ne taip, kaip Jums norėtųsi, bet stenkitės suprasti jų tokio elgesio priežastis.
- Gerbti vaiko privatumą: Gerai, kai vaikas turi savo kambarį ar kambario dalį, kuri yra tik jo ir be vaiko leidimo niekam nevalia ten lįsti. Tuomet vaikas būna atsakingas už tvarką savo „kampelyje“ ir tuo pačiu turi laisvę susidėlioti daiktus pagal save. Negalima raustis vaiko daiktuose, skaityti jo laiškus ar dienoraštį, klausyti telefoninių pokalbių ar kaip nors kitaip pernelyg „smalsauti“.
- Mokyti vaiką įvardinti savo jausmus: Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus, paklausdami, ar jis pyksta, nerimauja ir pan. Tegul vaikas mokosi atpažinti savo jausmus ir apie juos pasakyti.
- Nenaudoti fizinių bausmių: Jei namuose yra baudžiama fizinėmis bausmėmis, vaikas išmoksta fiziniu smurtu spręsti problemas. Taigi, visų pirma, namuose turi būti taisyklė „nesuduoti kitam“ ir jos turėtų laikytis visi šeimos nariai visais atejais be išimties.
- Pašalinti agresiją skatinančius veiksnius: Venkite tų situacijų, kurios didina agresiją. Jei yra vėlus metas ir vaikas pavargęs, reikia pasiūlyti ramesnių veiklų. Kalbinti miegoti reikia dar iki tol, kol vaikas pervargs.
- Skatinti fizinį aktyvumą: Pagalvokite apie užimtumą - galbūt reikėtų leisti vaiką į būrelį, kur jis galėtų „išsikrauti“. Efektyvūs būna meninės raiškos užsiėmimai ir sporto treniruotės.
- Aptarti problemas be pašalinių: Neigiamas situacijas aptarinėkite be „liudininkų“ (kitų vaikų, mokytojų, giminaičių ir pan.). Dažnai manoma, kad viešas gėdinimas duos teigiamą rezultatą.
- Būti teisingiems: Jeigu paskambino auklėtoja ir pasiskundė Jūsų vaiko elgesiu ar atėjo kiemo vaikai pasakyti, ką negero padarė Jūsų vaikas, padėkokite už informaciją ir pasakykite, kad su juo pasikalbėsite apie tai. Jokiu būdu iškart neužsipulkite vaiko, nepadarykite jo „kaltu“, prieš tai neišgirdę jo nuomonės. Būkite teisingi ir išklausykite abi puses.
Ką Daryti, Jei Vaikas Skriaudžia Kitą?
Jei vaikas suduotų kitam vaikui, nepulkite jo barti, o prieikite prie nuskriausto vaiko ir pagailėkite jo. Tokiu būdu Jūsų vaikas supras, kad būdamas „agresoriumi“ jis iš Jūsų dėmesio negaus. Situacijose, kai vaikui pavyksta susivaldyti, būtinai tai pastebėkite ir pagirkite jį.
Agresyvaus Elgesio Poveikis
Agresyvus elgesys turi neigiamą poveikį tiek pačiam vaikui, tiek jo aplinkai. Agresyvūs vaikai dažniau patiria sunkumų mokykloje, turi prastesnius santykius su bendraamžiais ir yra labiau linkę į elgesio problemas paauglystėje.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Jei agresyvus elgesys yra nuolatinis, intensyvus ar kelia pavojų vaikui ar aplinkiniams, būtina kreiptis į specialistus. Psichologai ir vaikų psichiatrai padeda atskirti, ar agresija kyla dėl emocinių sunkumų, ar yra gilesnių neurologinių, elgesio ar raidos sutrikimų požymis.
Išvados
Agresyvus elgesys vaikams yra sudėtinga problema, kuri reikalauja kompleksinio požiūrio. Svarbu suprasti agresijos priežastis, mokyti vaikus tinkamai reikšti emocijas ir kurti saugią bei palaikančią aplinką. Tėvų vaidmuo yra labai svarbus, nes jie yra pagrindiniai vaiko elgesio modeliai. Jei agresyvus elgesys kelia didelį susirūpinimą, būtina kreiptis į specialistus.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas