Vaikų agresyvumas ir netinkamas elgesys mokykloje kelia susirūpinimą tėvams ir pedagogams. Svarbu suprasti, kad toks elgesys nėra vien tik nevaldomas pyktis ar blogas charakteris. Tai dažnai signalas apie vaiko emocinį disbalansą, vidinį nerimą arba neišmoktas emocijų valdymo strategijas. Kiekvienas vaikas kartais supyksta ar priešinasi, tačiau kai agresija tampa dažna ir trukdo bendravimui ar mokymuisi, būtina ieškoti gilesnių priežasčių.
„Vaiko agresija dažniausiai slepia skausmą, o ne blogumą. Mažieji tiesiog dar nemoka tinkamai išreikšti savo jausmų,“ - sako dr. Rasa Kairienė, vaikų psichologė.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines blogo elgesio priežastis mokykloje, dažniausias tėvų klaidas, kaip padėti vaikui valdyti pyktį ir agresiją, kada būtina kreiptis į specialistą ir kaip vyksta pagalba, bei pateiksime rekomendacijas tėvams dėl vaiko netinkamo elgesio.
Ką Reiškia Agresyvumas Ir Kokie Jo Požymiai?
Agresyvumas - tai emocijų pertekliaus išraiška, dažnai kylanti iš frustracijos, nesaugumo ar dėmesio stokos. Dažniausi požymiai yra rėkimas, mušimas, priešinimasis, atsisakymas klausyti suaugusiųjų, ir emociniai sprogimai.
Kodėl Vaikas Tampa Agresyvus: Pagrindinės Priežastys
Vaiko agresyvumas niekada neatsiranda be priežasties. Tai - emocinė reakcija į aplinkos veiksnius arba vidinį diskomfortą, kurio vaikas dar nesugeba išreikšti žodžiais. Kiekvienas atvejis unikalus, tačiau psichologai išskiria kelias pagrindines priežastis, kurios dažniausiai lemia agresyvų elgesį.
Taip pat skaitykite: Humanistinės mokyklos ugdymo principai
Šeimos Aplinka
Šeimos aplinka turi esminę reikšmę. Vaikai mokosi stebėdami, todėl jei namuose dažnai kyla konfliktai, riksmai ar smurtas, jie šį elgesį suvokia kaip normalų bendravimo būdą. Net ir emocinis šaltumas ar tėvų nuolatinis nepasitenkinimas gali sukelti pyktį bei nesaugumo jausmą, kuris virsta agresija.
„Kai tėvai dažnai bara ar baudžia vaiką, o ne paaiškina, jis ima manyti, kad pasaulis priešiškas - tada agresija tampa gynybos mechanizmu,“ - pažymi dr. Rasa Kairienė.
Emocijų Reguliavimo Sunkumai
Ypač jaunesni vaikai dar nesugeba tinkamai valdyti pykčio ar nusivylimo, todėl reaguoja impulsyviai: šaukia, trenkia, verkia. Tai nėra blogas elgesys - tai signalas, kad vaikas dar tik mokosi susidoroti su jausmais.
Kartais agresiją sukelia stresas ar pokyčiai, tokie kaip tėvų skyrybos, nauja mokykla ar brolio/sesers gimimas. Vaikui tai gali atrodyti grėsminga, todėl jis bando atgauti kontrolės jausmą per agresyvų elgesį.
Fiziologinės Ir Neurologinės Priežastys
Egzistuoja fiziologinės ir neurologinės priežastys - pavyzdžiui, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), sensoriniai jautrumai ar net miego trūkumas. Tokiais atvejais vaiko smegenys dirba „per greitai“, todėl emocijos išsilieja staigiai ir stipriai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė parama specialiųjų poreikių turintiems vaikams
Per Didelis Tėvų Nuolaidumas
Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, mokykloje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje. Vaikui svarbu žinoti ir jausti savo ribas, todėl labai svarbu apibrėžti elgesio taisykles ir tarpusavio susitarimus, kaip priimtina ir leistina elgtis, o koks elgesys yra nepageidaujamas.
Su Ugdymu Susiję Sunkumai Arba Dėmesio Koncentracijos Stoka
Kita labai svarbi priežastis - su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka, su nerimu susijęs vaiko aktyvumas: muistymasis kėdėje, negebėjimas ramiai išbūti keliolika minučių. Kai kurie vaikai, jausdami žinių ar gebėjimų stoką tam tikroje situacijoje, stengdamiesi nuslėpti savo gėdos ar nerimo jausmus, gali elgtis netinkamai. Kitiems - priešingai, gali būti nuobodu, jei jie nemoka rasti sau įdomios veiklos, užsiimti vieni arba kai šalia nėra technologijų.
Nepagarba Autoritetui
Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis. Kartais tėvų natūralus elgesys - bet kokia kaina palaikyti savo vaiką, besąlygiškai tikėti juo bei būti vaiko gynėjais gali turėti veidrodinį efektą: vaikas situacijas matys ir vertins tėvų (suaugusiųjų) akimis, kas mažins pasitikėjimą savo matymu, savo jau įgytais, išmoktais socialiniais gebėjimais, tuo pačiu iškreips realybės pajautą bei buvimą joje. Nepagarba autoritetui gali sukelti problemų mokykloje.
Netinkamas Auklėjimas
Kartais tėvai aptarinėja senelių, auklėtojų, kitų vaikui svarbių asmenų elgesį su jų vaiku, jį kritikuoja ir peikia. Be abejo, tėvai gali turėti tokią nuomonę, tačiau jei šią informaciją jie nuolat sustiprina ir nepateikia alternatyvų, „kas gero nutiko mokykloje“, „kas patiko šiandien“, formuoja pesimistinį požiūrį, skatina vaiką įvairiose aplinkose ieškoti tik blogų dalykų. Vaikas gali padaryti išvadą, kad jis visada elgiasi gerai, net jei kiti atitinkamose situacijose taip nemano, o kiti nuolat elgiasi netinkamai. Vaikas tai suvokia štai taip: „nėra blogai negerbti senelių ar auklėtojų (bei kitų suaugusiųjų) ir elgtis su jais nepagarbiai, aš neprivalau laikytis taisyklių ir jei kažką ir prisidirbsiu, mama ir tėtis vis tiek mane palaikys ir tikės tik manimi“. Tuo pačiu „niekas negali man pasakyti pastebėjimų apie mano netinkamą elgesį, nes tik kiti elgiasi netinkamai“.
Dažniausios Tėvų Klaidos, Kurios Sustiprina Agresyvų Elgesį
Tėvai dažnai reaguoja į vaiko agresiją instinktyviai - pykdami, moralizuodami ar bausdami. Deja, tokios reakcijos ne tik nepadeda, bet ir dar labiau sustiprina problemą, nes vaikas mokosi elgesio iš suaugusiųjų. Kiekvienas šauksmas, griežtas tonas ar emocinis šaltumas tampa modeliu, kurį vaikas vėliau atkartos.
Taip pat skaitykite: Humanistinės vertybės ir mokyklos rezultatai
Bausmės Vietoj Supratimo
Kai vaikas rėkia ar mušasi, dažnai tėvai skuba jį nubausti - uždraudžia žaisti, atima mėgstamus daiktus ar tiesiog aprėkia. Tačiau vaikas tokiu momentu ne supranta, o jaučiasi dar labiau nesaugus. Jis negauna galimybės suprasti savo emocijų, todėl išmoksta tik bijoti bausmės.
„Vaikas nepasimoko iš bausmės - jis išmoksta slėpti savo jausmus. O slopinamos emocijos virsta dar stipresne agresija,“ - sako dr. Lina Mickevičienė, vaikų psichologė.
Nenuoseklumas
Kai tėvai vieną dieną leidžia elgesį, o kitą už jį bara, vaikas nebesupranta ribų. Tokia sumaištis skatina nepaklusnumą, priešiškumą ir emocinį chaosą.
Agresijos Ignoravimas
Kai tėvai apsimeta, kad nieko nevyksta, tikėdamiesi, jog vaikas „išaugs“, jie praleidžia momentą, kai galima padėti. Neišspręstos emocinės problemos vaikystėje dažnai išsivysto į paauglystės elgesio sutrikimus ar savivertės problemas.
Savo Pavyzdžio Nepaisymas
Vaikai greitai pastebi, jei tėvai patys reaguoja pykčiu, kelia balsą ar kaltina kitus. Jie perima šį modelį, nes smegenys, ypač mažų vaikų, mokosi per imitaciją.
Tad svarbiausia - ne reikalauti, kad vaikas pasikeistų, o pakeisti tėvų reakciją į jo elgesį. Ramus, nuoseklus ir empatiškas požiūris yra veiksmingiausia strategija.
Nesutariama Dėl Auklėjimo Metodų
Rizikuojama vaikų akivaizdoje. Nesilaikoma gydytojo rekomendacijų. Vaikams leidžiama daryti tai, kas draudžiama tėvams. Meluojama vaikams. Slepiami konfliktai. Nuteikinėjama prieš vieną iš tėvų. Neatsiprašoma. Vartojama necenzūrinė leksika. Demonstruojamas intymus gyvenimas. Puolami vaikų autoritetai.
Kaip Padėti Vaikui Valdyti Pyktį Ir Agresiją
Vaiko pyktis nėra priešas - tai emocinis signalas, kad jam sunku, skauda ar jis jaučiasi nesuprastas. Tėvų užduotis - ne užgniaužti šią emociją, o padėti vaikui ją atpažinti, įvardyti ir išmokti su ja susidoroti.
Saugios Erdvės Suteikimas
Pirmiausia svarbu suteikti vaikui saugią erdvę emocijoms išreikšti. Kai vaikas pyksta, nereikia jo iš karto drausminti ar moralizuoti. Vietoj to galima pasakyti: „Matau, kad tu labai supykai. Papasakok, kas įvyko.“ Tokia reakcija parodo, kad tėvai priima vaiko jausmus, bet kartu riboja netinkamą elgesį - leidžia pykti, bet ne skaudinti kitų.
„Vaikui reikia ne moralų, o emocinio saugumo. Kai jis jaučiasi priimtas net ir pykdamas, emocijos nuslūgsta greičiau,“ - pabrėžia dr. Rasa Kairienė, vaikų psichologė.
Emocijų Atpažinimo Ir Žodinio Išreiškimo Mokymas
Būtina mokyti vaikus emocijų atpažinimo ir žodinio išreiškimo. Tam padeda paprasti klausimai: „Kaip tu jautiesi?“, „Kur kūne jauti pyktį?“, „Ką galėtume padaryti, kad pasidarytų lengviau?“. Tokiu būdu vaikas pradeda suprasti savo emocijų priežastis ir mokosi jas kontroliuoti.
Fiziniai Iškrovos Būdai
Labai veiksmingi ir fiziniai iškrovos būdai: sportas, šokiai, piešimas, plastilino minkymas ar tiesiog laikas lauke. Fizinė veikla padeda natūraliai sumažinti įtampą, o kūrybinės priemonės leidžia išreikšti emocijas simboliškai, ne per veiksmus prieš kitus.
Dienos Rutina Ir Poilsio Laikas
Svarbu įtraukti dienos rutiną ir poilsio laiką. Miego trūkumas, pervargimas ir per daug dirgiklių dažnai sukelia emocinius protrūkius. Ramus vakaro ritmas, bendras skaitymas ar pokalbis prieš miegą padeda vaikui jaustis saugiai.
Tėvų Pavyzdys
Tėvai taip pat turi būti pavyzdžiu - rodyti, kaip reaguoti į pyktį be agresijos. Jei suaugęs žmogus pasako: „Aš dabar pykstu, todėl trumpam išeinu nusiraminti“, vaikas mokosi, kad pyktis nėra blogas, bet jį galima valdyti.
Pagalba Iš Specialisto
Galiausiai, kai situacija sudėtinga ar agresija tampa dažna, verta kreiptis į vaikų psichologą ar psichoterapeutą. Specialistai padeda nustatyti priežastis, sukurti elgesio planą ir išmokyti tiek tėvus, tiek vaiką konstruktyvių reakcijų būdų.
Rekomendacijos Tėvams Dėl Vaiko Netinkamo Elgesio Mokykloje
- Svarbu aptarti su vaiku sunkumų mokykloje dėl netinkamo elgesio priežastis ir išsiaiškinti vaiko požiūrį į tai. Pokalbį galima būtų pradėti nuo to: „Aš pastebėjau, kad tau kyla sunkumų dėl netinkamo elgesio mokykloje. Kas nutiko?“ (Gali būti, kad vaikas paaiškins. Jei atsako nežinau, galima paprašyti, kad jis apie tai pagalvotų ir pasiūlyti pasikalbėti vėliau.) Nesiūlykite savo sprendimo būdų, leiskite vaikui pagalvoti.
- Kiekvieną dieną aptarkite su vaiku, kokia yra tvarka klasėje, mokykloje (pvz., 2-3 punktus) koks jo elgesys būtų pageidautinas.
- Kalbėdami apie elgesį, naudokite „jei-tai“ formuluotę, aptarkite galimas pasekmes. Galima suvaidinti tą pačią situaciją su netinkama pabaiga, pvz., jei realiai nutiko ir kokia galėtų būti, pvz., su tinkama pabaiga.
- Pageidautina kiekvieną dieną įsivertinti elgesį mokykloje 0-1-2-3-4-5 skalėje (kur 0 - toks netinkamas elgesys, kad blogiau ir būti negali, o 5 − pats tinkamiausias pasaulyje) ir jei, pvz., vaikas savo elgesį įvertina mažiau nei 5 balais, galima klausti ko reikia, kad būtų bent vienu balu aukštesnis įvertinimas ir ką vaikas pats dėl to gali padaryti.
- Aptarkite su vaiku 2-3 gerus ir blogus dalykus, kurie nutiko mokykloje.
- Ieškokite kas labiausiai motyvuoja vaiką elgtis tinkamai, kas mokykloje patinka, kūrybiškai žiūrėkite į mokymąsi ir pasinaudokite kasdieninėmis situacijomis, kad pagerinti skaičiavimo, skaitymo, įgūdžius, pvz., vaikas savarankiškai už savo turimus pinigus kažką parduotuvėj perka; einant pasivaikščioti, ieškoma vienodų (laimingų) mašinos numerių arba tokių automobilių numerių, kurių skaitmenys didžiausi ar iš raidžių susidėlioja skiemenys, rašant sniege ir pan.)
- Kartu su visais šeimos nariais, jei neturite, sudarykite taisyklių sąrašą, į kurį būtų įtrauktas ir elgesys mokykloje (veiklų, pertraukų metu), namuose. Sąrašas turi būti rašytinis. Kasdien reikia pagal šį sąrašą įsivertinti vaiko elgesį (pvz., + ir -). Taisyklių neturi būti per daug, pvz., gali būti 5-10. Reiktų sudaryti aiškius susitarimus kaip ir į ką tie pliusai bus iškeičiami, kokia jų vertė: pvz., galima pildyti savaitės ar kelių apdovanojimų lentelę su lipdukais, kuriais žymima, kada elgesys yra pasiektas. Įtraukite vaiką į jo/jos paties apdovanojimų lentelės kūrimą, kad lentelė atrodytų kitaip, neįprastai. Sudarinėdami apdovanojimų programą, atkreipkite dėmesį į pačiam vaikui įdomius dalykus.
- Paskatinimus (tai gali būti pagyrimai, dėmesys, prizai, dovanėlės, pramogos) naudokite dažniau nei bausmes (tai gali būti kažkokių privilegijų, dovanėlių atėmimas). Skatinti reiktų tinkamą elgesį, kartais būna taip, kad mes nejučia pastiprinam, paskatinam neigiamą vaiko elgesį, pvz., jei vaikas rėkia parduotuvėj, nuperkam saldainį, kad nerėktų. Giriant vaiką reikia būti konkrečiam, kaip ir sakant instrukcijas, pagyrimas turėtų sekti iškart po elgesio.
- Ignoravimas naudojamas mažinant netinkamą vaiko elgesį, tokį kaip zyzimas, skundimasis, pykčio priepuoliai ir pan. Ignoravimas nėra naudojamas, kai reiškiama agresija kitiems Ignoruoti yra lengviau nei bausti, t. y. elgesys pasireiškia rečiau, kai jam nesuteikiama dėmesio.
- Instrukcijų sakymui, elgesio korekcijai galite naudotis žemiau nurodyta schema: (Natūralios pasekmės = kas nutiktų be suaugusiojo įsitraukimo. Loginės pasekmės = neigiamos pasekmės, susijusios su blogu elgesiu. Gerai veikia pasikartojančiam blogam elgesiui, kai tėvai aiškiai žino, kaip jie nuosekliai elgtųsi, pvz., kai vaikas supykęs sulaužo savo žaislą, kai vaikas atsisako persirengti į mokyklos uniformą…)
- (Pauzė - tai pertrauka nuo teigiamo pastiprinimo, todėl vaikui neturi būti teikiamas dėmesys. Pauzę selektyviai, pvz., reaguodami į agresyvų ar destruktyvų elgesį. Kai vaikas yra ramus, paaiškinkite jam Pauzės principą ir vietą. Pauzės vieta turi būti nuobodi ir saugi, pvz., prieškambaris. Įspėjimas duodamas prieš nuvedant vaiką į Pauzės vietą, kad vaikas turėtų šansą pakeisti savo elgesį. Jei vaikas toliau įsitraukia į „negerą“ elgesį, nuveskite vaiką į Pauzės vietą, išlikite ramūs, bet šiuo metu nekalbėkite.) Pozityvios disciplinos piramidė: kuo aukščiau viršūnės, tuo rečiau tas metodas turi būti naudojamas.
Kada Būtina Kreiptis Į Specialistą Ir Kaip Vyksta Pagalba
Kai vaiko agresyvumas tampa nuolatinis, intensyvus ar pradeda kelti pavojų jam pačiam ar aplinkiniams, būtina kreiptis į specialistus. Psichologai ir vaikų psichiatrai padeda atskirti, ar agresija kyla dėl emocinių sunkumų, ar yra gilesnių neurologinių, elgesio ar raidos sutrikimų požymis.
Psichologinis Įvertinimas
Pirmasis žingsnis - psichologinis įvertinimas. Specialistas stebi vaiko elgesį, pokalbio metu įvertina emocijų raišką, santykį su tėvais ir aplinka. Dažnai pasitelkiami ir klausimynai ar testai, leidžiantys nustatyti, kaip vaikas reaguoja į stresą ir frustraciją.
„Svarbiausia - nepavėluoti. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo lengviau atkurti emocinį balansą ir išmokyti vaiką konstruktyvių reakcijų,“ - pabrėžia dr. Lina Mickevičienė.
Kompleksinis Požiūris
Jei įtariami gilesni sutrikimai (pvz., ADHD, autizmo spektro ar sensorinės integracijos problemos), psichologas gali rekomenduoti neurologo, logopedo ar ergoterapeuto konsultaciją. Toks kompleksinis požiūris padeda pamatyti visą vaiko situaciją ir sudaryti individualų pagalbos planą.
Pagalbos Būdai
Pagalba gali būti įvairi - nuo žaidimų terapijos, padedančios vaikui išreikšti emocijas per žaidimą, iki kognityvinės elgesio terapijos, kuri moko savikontrolės ir jausmų atpažinimo. Tėvams dažnai siūlomos tėvystės konsultacijos, kuriose jie mokosi, kaip reaguoti į sudėtingas situacijas ramiai ir empatiškai.
Svarbu suprasti, kad tai - bendras procesas. Be tėvų įsitraukimo ilgalaikių rezultatų pasiekti sunku. Vaikui reikia ne tik specialisto, bet ir artimos, suprantančios aplinkos, kurioje jis jaustųsi saugus net tada, kai jaučia pyktį.
Kaip Reaguoti Į Vaiko Netinkamą Elgesį Grupėje
Reaguoti į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtina. Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas. Sumanus, o ne greitas. Reaguojant į nemandagų ir grubų vaiko elgesį pirmiausia pasakykime vaikui, kad toks elgesys yra nepriimtinas, tokio elgesio kartojimas nebus toleruojamas bei sukels atitinkamų padarinių. Mokykime vaiką, kaip tinkamais ir pagarbiais būdais jis gali išreikšti tai, ką norėjo išreikšti nemandagiu ar grubiu elgesiu. Nesuteikime galimybės vaikui pateisinti savo nemandagaus ar grubaus elgesio "ji(s) pirma(s) pradėjo", "aš tik gyniausi". Kai netinkamas elgesys turi pateisinimą, formuojasi vaikų tolerancija agresijai.
Būkite Ramus Ir Nesikarščiuokite
Specialistė tikina, kad praktikoje pasitaiko ir keistų atvejų, kai tėvai jiems įkandusiam vaikui bando kąsti atgal, tačiau to daryti griežtai nereikėtų: „Tai tas pats, kas mušant vaiką jį mokyti, kad muštis negalima. Jei taip elgsitės, vaikui atrodys, kad tai normalu, nes „net ir mama supykusi kanda“. Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį. Vilties skatinimas. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais.
Mokykite Vaiką Prisiimti Atsakomybę Už Savo Veiksmus
Ne prisipažinti, bet prisiimti atsakomybę. Būti atsakingam, vadinasi, kritiškai vertinti situaciją ir turimus resursus, kurių reikia tinkamiems pagal situaciją sprendimams priimti. Galima kalbėti su vaiku apie tai, kad atsakomybės prisiėmimas - irgi statusas. Juk jokia lyderystė neįmanoma be gebėjimo prisiimti atsakomybę. Kalbėkime su vaiku apie tai, kad visi klystame, bet visi turime galimybę klaidą atitaisyti: atsiprašant, atkuriant padarytą žalą, prisiimant atsakomybę, įsipareigojant pačiam sau ateityje panašių klaidų nedaryti. Padedant vaikui suprasti atsakomybės prisiėmimo svarbą, galima vaikui įvardinti, kad atsakomybės prisiėmimas yra drąsos žingsnis.
Stiprinkite Teigiamą Vaiko Elgesį
Paskatinkime ir pagirkime tinkamą vaiko elgesį bei pastangas. Paskatinimas ir pagyrimas yra būtini norint užtikrinti norimą vaiko elgesio tęstinumą. Joks vaikas nesityčioja visada, iš visų ir visur. Kai pavyks užčiuopti tuos momentus, kai vaiko elgesyje nėra patyčių elementų, turime labai didžiuotis vaiku. Svarbu stiprinti net ir mažiausią norimą rezultatą. Dar svarbiau yra stiprinti vaiko pastangas, kurias jis deda siekdamas keisti savo elgesį - gal vietoj iškart pasakytos piktos replikos vaikas susilaikė ir išlaukė dvi minutes. Svarbu pastebėti šias vaiko pastangas, nes mums jos gal gali atrodyti mažos, bet vaikui - kainavusios daugybę jo valios pastangų. Ir galbūt, mums sumaniai reaguojant į vaiko pastangas, jis kitą kartą išlauks jau ne dvi, o tris minutes, o po kelinto karto, gal apskritai atsisakys piktos replikos.
Būkite Nuoseklūs
Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.
Bendradarbiaukite Su Auklėtojais Ir Specialistais
Labai gerai, kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą. Tėvams arba auklėtojams reikėtų sureaguoti, kai toks elgesys įvyksta pirmą kartą.
Kreipkitės Į Specialistus, Jei Reikia
Jei vaiko elgesys negerėja, reikėtų kreiptis į specialistus. „Kandžiojimas yra įprastas kūdikiams ir 3-4 metų vaikams jis turėtų išnykti. Bet jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau išbandyti įvairūs būdai pakoreguoti vaiko elgesį, o atrodo, kad situacija tik blogėja, gali būti, kad vaikas turi rimtesnių emocinių sunkumų. Taigi, tokiu atveju ypač svarbu kreiptis pagalbos į specialistus“, - perspėja ji.
Patarimai, Kaip Ugdyti Vaiko Savikontrolę
Vilniuje ir Kaune veikiančios mokyklos „Eureka“ mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalinasi vaikų raidos specialisto Dr. William Mosier bei savo įžvalgomis, padėsiančiomis išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę.
- Neakcentuoti netinkamo elgesio.
- Pakeisti aplinką.
- Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku.
- Skatinti socialiai priimtiną elgesį.
- Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį.
- Buvimas šalia vaiko.
- Švelnus prisilietimas.
- Perspėjimas.
- Pavyzdžio rodymas.
- Perdėto susirūpinimo išreiškimas.
- Supratingumas.
Ribų Svarba Vaiko Gyvenime
Ribos padeda suvokti vaikams savo galimybių ribas. Vaikas žino, ką jau gali daryti šiuo metu, ką galės daryti tik ateityje. Jis supranta, kokio elgesio iš jo tikimasi, koks elgesys yra netinkamas. Per susitarimus ir taisykles vaikas mokosi, ko reikia konstruktyviam, pagarba sau ir kitam grįstam tarpusavio bendravimui. Jos sukuria aiškumą, kuris padeda vaikams reguliuoti savo elgesį, ugdyti savikontrolę, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Kasdienėse ir sudėtingose situacijose aiškios ribos padeda vaikams orientuotis, sukuria pažįstamą ir saugią erdvę, kurioje jie gali aktyviai veikti, tyrinėti. Ribos taip pat drąsina vaikus savarankiškai spręsti ir įveikti kylančius sunkumus. Vis dėlto, ribos turi atitikti vaiko amžių ir gebėjimus. Jos neturi būti per griežtos, kad nenudrąsintų vaiko.
Kaip Elgtis, Kai Vaikai Bando Ribas Ir Nesilaiko Nustatytų Taisyklių?
Kai nustatytos ribos yra peržengiamos ir ima pažeisti kitų ribas, klasės mokiniai kviečiami apie tai diskutuoti kartu, pagarbiai išsakant savo požiūrį ir kylančius jausmus dėl susitarimų nesilaikymo. Taip siekiama kiekvieno mokinio įsitraukimo ir atsakomybės už pozityvios ir saugios klasės atmosferos kūrimą.