Švietimo sistema nuolat ieško efektyviausių būdų, kaip įvertinti mokinių pasiekimus ir motyvuoti juos mokytis. Humanistinės mokyklos, pabrėždamos asmens vertę ir individualų ugdymą, taiko savitus vertinimo metodus, siekdamos ne tik įvertinti žinias, bet ir ugdyti kilnų žmogų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip humanistinės mokyklos vertina mokinių pasiekimus, kokią įtaką pažymiai daro mokymosi procesui ir kokie alternatyvūs vertinimo būdai taikomi humanistinėje aplinkoje.
Pažymys - Baimės ir Demotyvacijos Šaltinis?
Pažymys, kaip įrankis, įvertinantis mokinio žinias, dažnai sukelia prieštaringų jausmų. Humanistinės mokyklos vadovė S. Petraitienė teigia: „Vienareikšmiškai - pažymys yra įgijęs bauginamojo poveikio funkcijų“. Nors visos šalies mokyklos privalo laikytis valstybės numatytos vaikų vertinimo tvarkos, pažymiai, ypač pradinėse klasėse, gali tapti demotyvuojančiu veiksniu. Vaikai, iš pradžių svajojantys apie gerus pažymius kaip apie apdovanojimą, susidūrę su žemesniais balais, gali prarasti motyvaciją mokytis. Tyrimai rodo, kad pažymiai gali smukdyti mokymąsi, tačiau švietimo sistema kol kas neturi kito tokio plačiai paplitusio įrankio.
Istoriškai pažymys atsirado kaip alternatyva fizinėms bausmėms Viduramžių scholastikos mokyklose. Renesanso laikotarpiu jis netgi atrodė kaip humanistinių vertybių išraiška. Tačiau laikui bėgant pažymys transformavosi ir tapo ne tik žinių lygio rodikliu, bet ir visą asmenybę apibūdinančiu dalyku. Tai yra didžiausia problema, nes pažymys gali tapti susidorojimo įrankiu, ypač kai mokytojo profesionalumas ir mokyklos darbo kokybė vertinama pagal vaikų pažymius.
Vertinimas Kaip Grįžtamasis Ryšys ir Motyvacija
Nepaisant galimų neigiamų pasekmių, vertinimas yra neatsiejama ugdymo proceso dalis. S. Petraitienė, dalyvavusi rengiant lietuvių kalbos standartizuotus testus, pabrėžia, kad vertinimo įrankiai kuriami su geriausiais ketinimais - padėti mokiniams tobulėti. „Mes visi patobulėjame tik tada, kai gauname grįžtamąjį ryšį. Tai susiję su bet kokia mūsų veikla“, - teigia ji. Mokinys turi nuolat gauti informaciją, ar teisinga linkme juda, ar gerai suprato medžiagą. Mokytojas, savo ruožtu, pasitikrina, ar nėra netikslumų jo mokyme, ar nesusidaro spragos, kurias reikia užpildyti.
Testai, skirti patikrinti vaikų žinias, turėtų būti naudojami tinkamai. Jų sumanymas yra geras - patikrinti, kurioje raidos pakopoje esi, ir jie sudaryti taip, kad pamatuotų vaiko aukštesniuosius mąstymo gebėjimus. Tačiau, jei vertinimai nugula stalčiuose, jie tampa beverčiai. Kiekvienas vertinimas turi padėti suplanuoti tolimesnę vaiko mokymo eigą ir jo galimybes tobulėti.
Taip pat skaitykite: Apie humanistinės pedagogikos principus
Humanistinės Mokyklos Požiūris į Vertinimą
Humanistinėse mokyklose, tokiose kaip Vilniaus humanistinė mokykla, vertinimas yra orientuotas ne į bausmę ar apdovanojimą, o į grįžtamojo ryšio suteikimą ir mokinių motyvavimą. Pasiekimų vertinimas turi motyvuoti ir įkvėpti mokinius. Gavus informatyvų atsaką, ką jau dabar gerai darai, kaip artėji prie tolimesnio tikslo, tu gali spręsti apie tolimesnę misiją, sugalvoti, kaip patobulinti darbą, kad gautum išsvajotą vertinimą. Toks vertinimas tampa trokštamas vaikų, nes kiekvienas nori būti įvertintas kaip asmenybė, turinti tam tikrų gebėjimų.
S. Petraitienė siūlo mokykloms, artėjant nacionaliniams pasiekimų patikrinimams, informuoti tėvus, kad pasiekimų patikrinimas nėra bausmė ir kad jokios sankcijos, gavus prastus rezultatus, nėra taikomos. Tikslas - ne sučiupti klystant, o tik pasimatuoti, kokį kelią per ketverius metus nuėjo vaikas. Diagramų formato išklotines peržiūrint, galima pamatyti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, o tai motyvuoja vaiką tobulėti.
Vilniaus humanistinė mokykla nenaudoja testų rezultatų pažymiams rašyti. Net jei vaikas surenka aukščiausius taškus, pasidžiaugiama, sveikinama, bet pažymių nerašoma. Vietoj to, mokykla naudoja kitą vaikų vertinimo formą - pusmečio pabaigoje vaikai ruošia savo sėkmės segtuvus ir jų pateiktis. Vaikai pakviečia į mokyklą tėvus ir jiems bei mokytojams pristato savo pasiekimus, pasakoja, ką per semestrą išmoko, kokias savo stipriąsias puses identifikavo ir kur jam nepasisekė. Nesėkmės suformuluojamos kaip kito semestro tikslai. Toks vertinimo principas skatina vaikus prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi.
Humanistinės Kultūros Ugdymas Menine Veikla
Humanistinės mokyklos didelį dėmesį skiria humanistinės kultūros ugdymui menine veikla. Tai apima visas su mokinių veikla susijusias formaliojo ir neformaliojo švietimo sritis. Mokiniams sudaromos sąlygos vykdant socialinę veiklą taikyti įgytas žinias ir gebėjimus platesnėje socialinėje aplinkoje - organizuojamose socialinėse akcijose, koncertuose, parodose ir kt. Dalyvavimas socialinėje veikloje mokiniams leidžia pajusti savo reikšmingumą realiame gyvenime, įgytų būtinų žinių ir įgūdžių taikymo svarbą.
Mokyklos koncepcija paremta tikėjimu, jog kiekvienas vaikas į šį pasaulį ateina su savo misija, pašaukimu. Pedagogų teigimu, mokslo žinios šioje mokykloje perduodamos visų pirma tam, kad jas gaudamas vaikas bręstų kaip kilnus žmogus, gyvenime kurtų ir skleistų gėrį. Humanistinės mokyklos įkūrėjai įsitikinę, kad žinios vertingos, kai jų pagalba skiepijama dora. Dėmesio centre yra vaikas, o mokykla yra mokytojas, bet ne pastatas. Mokytojo asmenybė kuria Mokyklą. Mokytojas sukuria tą ugdymo atmosferą, kurioje auga vaikai. Iš mokytojo kyla emociniai ryšiai, pasitikėjimas, aukšta moralė, veržlumas. Mokytojas yra kūrybiškai kantrus ir ištikimas vaikams.
Taip pat skaitykite: Humanistinis ugdymas: kas tai?
Mokymas vyksta per asmeninį išgyvenimą, asmeninę patirtį. Humanistinės mokyklos įkvėpėjas yra garsus pedagogas, prof. Šalva Amonašvilis. Pasak jo, mokykla yra kūrybiškas augančio žmogaus asmenybės tapsmas. Tėvams svarbu, kaip jaučiasi ir kaip gyvena jų vaikai. Mokykla, pasak steigėjų, yra priimtina tiems tėvams, kurie savo vaikams linki ne tik geros karjeros, bet kokia kaina, bet išminties gyventi prasmingai, mokėti atpažinti savo jausmus, įveikti sunkumus, turėti savo nuomonę, pasaulėžiūrą, linki mokėti kurti gražius santykius, bendrauti su kitais, kurie nori, kad jų vaikai būtų laimingi.
Iššūkiai ir Kritika
Nepaisant humanistinių mokyklų pastangų sukurti palankią aplinką mokymuisi, jos susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš jų - nacionaliniai pasiekimų patikrinimai, kurių metu vaikai turi atlikti daug užduočių per ribotą laiką. S. Petraitienė piktinasi, kad pradinukas per 45 minutes turi atlikti 40-41 užduotį. Šis tempas yra vienintelis dalykas, kuris vaikus išgąsdina, net kartais šokiruoja. Nors vaikai spėja atlikti užduotis, tačiau kai kuriems tai sukelia didelį stresą.
Kitas iššūkis - specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija į bendrojo ugdymo mokyklas. S. Petraitienė teigia, kad įtrauktis turi būti išmintinga, o ne tik darbo imitavimas. Mokytojai turi sąžiningai pasakyti tėvams, ar gali padėti jų vaikui, o ne imituoti darbą. Taip pat svarbu, kad mokytojai tinkamai įvertintų kiekvieno vaiko galimybes ir nespaustų jų ten, kur spaudimas gali sužaloti.
Taip pat skaitykite: Humanistinės mokyklos ugdymo principai
tags: #humanistine #mokykla #rezultatai