Švietimo įstaigos, kuriose turėtų vyrauti pagarba, saugumas ir etika, kartais tampa vietomis, kur mokytojų elgesys peržengia leistinas ribas. Tokie atvejai ne tik traumuoja mokinius ir kolegas, bet ir kenkia visos švietimo sistemos reputacijai. Tačiau šis straipsnis ne apie tai. Aptarsime žmones, kurie nepatyrė tradicinės švietimo sistemos, bet pasiekė didelių aukštumų.
Neetiško elgesio apraiškos švietimo sistemoje: konkretūs atvejai
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė nemažai pranešimų apie neetišką mokytojų elgesį. Vienas iš tokių atvejų - Ukmergės Senamiesčio pagrindinėje mokykloje kilęs skandalas dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo. Teisėsauga tiria įtarimus, kad mokykloje kaip pamokas lankantys vaikai buvo nurodyti ir tie, kurie joje iš tikrųjų nesimoko ir nesimokė.
Mokyklos mokytojai parašė kolektyvinį raštą merui ir tarybos nariams, kuriame skundėsi dėl direktorės A. Uselienės vadovavimo stiliaus, jos neetiškų darbo metodų ir psichologinio smurto darbe. Raštą pasirašę mokyklos darbuotojai teigė, kad A. Uselienė nesilaiko etikos normų bendraudama su darbuotojais, viešai juos žemina, verčia remontuoti kabinetus iš asmeninių lėšų, dažnai vėluoja į darbą, darbo metu tvarko asmeninius reikalus, o dėl mokinių krepšelio mokytojai buvo verčiami net klastoti dokumentus.
Ukmergės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl A. Uselienės atleidimo iš darbo, tačiau teismas A. Dar vienas rezonansinis atvejis - Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje kilęs skandalas, kai etikos mokytojas galimai vartojo narkotinių medžiagų prie nepilnamečių mokinių. Taip pat buvo gauta pranešimų, kad mokytojas smurtavo prieš mokinius, grasino susidoroti. Nors tėvai pretenzijų mokytojui nepareiškė, informacija buvo perduota vaiko teisių apsaugos darbuotojams ir policijai. Minimas mokytojas mokykloje daugiau nebedirba.
Šis atvejis kelia didelį susirūpinimą dėl mokinių saugumo ir moralinės atmosferos mokykloje. Toks elgesys yra visiškai nepriimtinas ir reikalauja griežto atsako.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Taip pat, neseniai internete pasirodė įrašas, kuriame girdėti garsus, piktas mokytojos tonas. „Čia ne gestų kalba, o žodžiai“, - netaisyklingai žodžius kirčiuojančiam vaikui rėkė moteriškas balsas. Įrašą paviešinusi moteris tikina, kad dėl savo poelgio ilgai svarstė. „Nusprendžiau už savo vaiką kovoti dantimis bei nagais, nes daugiau už jį taip kaip mama nestovės niekas. Negaliu leisti, jog jo vaikystę temdytų tokie įvykiai ir prisiminimai. Išleisdami vaikus į mokyklą tikimės, jog jie įgaus naujų žinių ir pasieks gerų rezultatų, tačiau kaip jų siekti tokio pobūdžio pamokose. Ir nemanau, jog perdedu griebdamasi tokių kraštutinumų… Tai yra tik maža ištrauka iš vykstančios pamokos.“
Neetiško elgesio priežastys
Neetišką mokytojų elgesį gali lemti įvairios priežastys, įskaitant:
Psichologinis spaudimas ir stresas: Mokytojo darbas yra labai intensyvus ir reikalaujantis daug energijos. Influenceriai, tokie kaip IShowSpeed, vienu vaizdo įrašu gali pasiekti šimtus tūkstančių ar net milijonus sekėjų, o šis dėmesio srautas lengvai paverčiamas pelnu. Tuo tarpu mokytojo darbas, nors ir gilus bei ilgalaikis, dažnai lieka nematomas masėms.
Šis neatitikimas nėra atsitiktinis, jis glaudžiai susijęs su sudėtingomis šiuolaikinės ekonomikos, žiniasklaidos, kultūros ir politikos sąveikomis. Sociologai aiškina, kad šiuolaikiniame pasaulyje svarbūs ne tik pinigai, bet ir populiarumas ar viešas pripažinimas, kurie vadinami „simboliniu kapitalu“. Influenceriai yra naujieji „simbolinio kapitalo“ profesionalai - jie nuolat kaupia ir atnaujina populiarumo išteklius, kylančius iš viešo pripažinimo.
Todėl, norint pagerinti mokytojo profesijos prestižą ir pritraukti daugiau talentingų žmonių į švietimo sistemą, būtina ne tik didinti atlyginimus, bet ir keisti visuomenės požiūrį į mokytojo darbą, pabrėžti jo svarbą ir vertę.
Taip pat skaitykite: Mokinių socializacijos svarba
Alternatyvos tradiciniam švietimui: kelias į sėkmę
Nepaisant švietimo sistemos trūkumų ir iššūkių, svarbu paminėti, kad sėkmę galima pasiekti ir be tradicinio mokyklinio išsilavinimo. Istorija žino daugybę žymių žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių nesimokė mokykloje, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti lyderiais, novatoriais ir įkvėpimo šaltiniais.
Pavyzdžiai žmonių, kurie nesimokė mokykloje
Thomas Edison: Šis išradėjas ir verslininkas, sukūręs elektros lemputę ir daugybę kitų naudingų prietaisų, buvo mokomas namuose. Mokykloje jis buvo laikomas atsilikusiu, tačiau jo motina, pati buvusi mokytoja, pastebėjo jo smalsumą ir skatino mokytis savarankiškai.
Abraham Lincoln: Šis JAV prezidentas, vadovavęs šaliai pilietinio karo metu, turėjo labai mažai formalaus išsilavinimo. Jis daugiausia mokėsi savarankiškai, skaitydamas knygas ir lavindamas savo oratorinius įgūdžius.
Bill Gates: Šis "Microsoft" įkūrėjas ir filantropas metė universitetą, kad galėtų pilnai skirti save programinės įrangos kūrimui. Jo verslumo dvasia ir gebėjimas mokytis savarankiškai padėjo jam sukurti vieną didžiausių technologijų imperijų pasaulyje.
Richard Branson: Šis verslininkas ir "Virgin Group" įkūrėjas disleksijos diagnozę gavo būdamas vaikas ir mokykloje patyrė daug sunkumų. Tačiau jis nepasidavė ir rado savo kelią versle, įrodydamas, kad sėkmę galima pasiekti ir be tradicinio išsilavinimo.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis mokykloje iškritus sniegui
Kodėl kai kurie žmonės renkasi nesimokyti mokykloje?
Yra įvairių priežasčių, kodėl žmonės renkasi nesimokyti mokykloje. Kai kurie jaučiasi, kad mokyklinė sistema nėra tinkama jų individualiems poreikiams ir mokymosi stiliui. Kiti turi specialiųjų poreikių, kurių mokykla negali patenkinti. Dar kiti nori turėti daugiau laisvės ir lankstumo mokymosi procese.
Mokymosi namuose privalumai ir trūkumai
Mokymasis namuose turi savo privalumų ir trūkumų. Privalumai yra individualizuotas mokymosi planas, lankstumas, galimybė mokytis pagal savo tempą ir interesus, stipresnis ryšys su šeima. Trūkumai yra socializacijos stoka, didesnė tėvų atsakomybė ir laiko sąnaudos, ribotos galimybės naudotis mokyklos ištekliais.
Kaip pasiekti sėkmę be tradicinio išsilavinimo?
Sėkmė be tradicinio išsilavinimo yra įmanoma, tačiau tam reikia daug motyvacijos, savarankiškumo ir disciplinos. Svarbu turėti aiškų tikslą, susikurti mokymosi planą, naudotis įvairiais mokymosi šaltiniais (knygomis, internetu, kursais), ieškoti mentorių ir bendraminčių, nuolat tobulinti savo įgūdžius ir nebijoti eksperimentuoti.
Alternatyvūs švietimo būdai
Be mokymosi namuose, yra ir kitų alternatyvių švietimo būdų, pavyzdžiui, laisvosios mokyklos, Valdorfo mokyklos, Montessori mokyklos, kuriose akcentuojamas individualus požiūris į vaiką, kūrybiškumas ir praktinis mokymasis. Taip pat populiarėja internetiniai kursai ir platformos, suteikiančios galimybę mokytis bet kur ir bet kada.
Studentų patirtys: "ChatGPT" - pagalba ar sukčiavimas?
Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip "ChatGPT", gali būti naudingos studentams, tačiau jos taip pat kelia etinių klausimų. Kai kurie studentai teigia, kad "ChatGPT" padeda jiems greičiau ir paprasčiau apibendrinti informaciją, generuoti idėjas ir tobulinti rašto darbus. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus teigia, kad dirbtinis intelektas gali būti naudojamas kaip informacijos paieškos ar generavimo įrankis, tačiau darbo autoriumi turi būti studentas. Aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti į tai, kad pasaulis nuolat modernėja, ko pasėkoje dirbtinio intelekto sukuriamos galimybės turėtų būti pritaikytos naudoti studijų procese, tačiau tai jokiu būdu neturėtų reikšti nesąžiningo elgesio ar plagijavimo toleravimo.
Kauno technologijos universiteto prorektorius Jonas Čeponis teigia, kad tokios technologijos universitete draudžiamos būti neturėtų, o kaip tik skatinti jų kūrimą ir tinkamą panaudojimą. Universitete, reaguojant į plačias galimybes nesąžiningam naudojimui, keičiami studijų metodai, studentų atsiskaitymo formos ir būdai.
Svarbu, kad studentai suprastų, jog "ChatGPT" yra tik įrankis, kuris gali padėti jiems mokytis, bet negali pakeisti jų pačių pastangų ir kritinio mąstymo.
Alternatyvūs keliai į išsilavinimą ir profesiją
Kalbant apie formalaus švietimo svarbą, verta atkreipti dėmesį į profesinį mokymą. Kalbintų profesinių mokyklų atstovai sutartinai tvirtina, kad manymas, jog profkę renkasi tik negabūs, mokykloje tingėję mokytis moksleiviai nebeatitinka šių dienų realijų. Tiesa ta, kad dalis moksleivių iš tiesų pasirenka profesinį išsilavinimą, nes nori greičiau įgyti praktinių įgūdžių ir įsilieti į darbo rinką. Be to, toks mokymas yra pigesnis nei universitetinis išsilavinimas, o ir darbo vieta beveik visais atvejais garantuota. Taip pat yra nemažai pavyzdžių, kuomet persiorientuoti darbo rinkoje panora ir tie, kurie jau turi darbus ir netgi aukštojo mokslo diplomus.
„Turime įdomių pavyzdžių iš aukštųjų mokyklų. Turėjome 25 ar 27 metų moterį, ji baigė apdailininkės specializaciją ir dabar dirba prie daugiabučių renovacijos. Ji prieš tai dirbo vienoje iš aludarių įmonių, buvo baigusi, jeigu neklystu, ekonomiką, bet, matyt, žmogui ne to reikėjo. Per metus laiko ji iš esmės pakeitė savo kryptį ir viziją gyvenime“, - vieną iš sėkmės pavyzdžių įvardijo Biržų technologijų ir verslo mokymo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Dainius Žukauskas. Jo teigimu, apie 70 proc. jų profesinės mokyklos paruoštų specialybių atstovų patenka į rajono didžiausias įmones.
„Juokaujame, kad kai vyksta renovacija, vos ne pusę mūsų mokinių galima pamatyti prie jos. Privalumas - per trumpą laiką, trejus metus gali įgyti vidurinį išsilavinimą ir specialybę. 20 metų jaunuolis ar jaunuolė nesunkiai jau gali pradėti kurti savo gyvenimo pamatus, per daug neeikvojant šeimos pinigų“, - sakė pašnekovas.
Jam antrino ir kitos profesinės mokyklos Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras, teigdamas, kad dalies tokį išsilavinimą pasirinkusių moksleivių pasiekimai tikrai džiugina. „Šių metų, nesakau, kad visų, bet gana nemažos dalies mokinių brandos egzaminų rezultatai tikrai džiugino. Yra mokinių, kurie valstybinius brandos egzaminus laikė surinkdami 98 proc. Tai tikrai ne tie mokiniai, kurie atsilikę, jie pakankamai kryptingai pasirinkę profesiją. Tokių mokinių dalis kiekvienais metais didėja“, - teigė V. Zubras.
Jis mini, kad pernai metais viena paklausiausių specialybių buvo suvirintojo amatas. Pašnekovo teigimu, visa mokinių grupė, pabaigusi šiuos kursus, jau turėjo darbus ir sėkmingai dirbo: „Kada bendraujame su verslo institucijų atstovais, girdime, kad labai trūksta inžinerinės ir statybinės krypties profesijų. Pakankamai glaudžiai bendraujame su verslo atstovais ir tai duoda dideles galimybes mokiniams“.
Neigiamos nuomonės apie profesines mokyklas keitimas
Neigiama nuomonė apie profesines mokyklas susiformavo prieš gerą dešimtmetį ir nors pamažu ji keičiasi, šis procesas nėra toks spartus, koks galėtų būti. „Metai iš metai pastebime, kad ateina moksleiviai su gana aukštais pažymių vidurkiais, sėkmingai įgija vidurinį išsilavinimą ir paskui studijuoja kolegijose, aukštosiose. Tikrai pokytis šioje srityje yra“, - tikino Biržų technologijų ir verslo mokymo centro atstovas.
Profesinių mokyklų atstovai sako manantys, kad gerą vardą tokios mokyklos galėtų pelnyti dviem keliais - viešinant gerąsias sėkmės istorijas ir gerinant mokyklų infrastuktūrą. „Deja, mus net valdžios atstovai vadina profkėmis. Dauguma net nėra jose buvę ir neįsivaizduoja, kaip jos gyvena“, - teigė D. Žukauskas.
Alytaus profesinio rengimo centro direktoriaus V. Zubro teigimu, tam, kad profesinių mokyklų vardas gerėtų, reikia pasistengti visoms pusėms. „Profesinės mokyklos tapo modernesnės ir jų populiarumas didėja. Didelę įtaką turi infrastuktūra, mokytojų kompetencija. Nacionaliniu mastu tikrai reikia nemažai ką nuveikti. Džiaugiuosi, kad jau kalbama apie tai, kad profesijos mokytojų rengimas taps aukštųjų mokyklų studijų dalimi, nes dažnai nepakanka tik technologinių žinių, reikia ir pedagoginių. Manau, kad ypatingai didelę įtaką turi sąžiningas profesinis orientavimas gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose. Neieškant sau naudos, o atsižvelgiant į mokinio poreikius ir galimybes. Niekas nesako - aukštasis mokslas tikrai yra svarbus, bet jį sėkmingai galima pasiekti ir per profesinį mokymą“.
Jo teigimu, ne mažiau svarbu ir verslo iniciatyvumas, kad būtent verslo atstovai formuotų tam tikrą požiūrį į darbininkiškas profesijas ir jų poreikį rinkoje.
Lėšų švaistymo įvardijimas
Anot Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Levickio, būtų neteisinga sakyti, kad aukštosios mokyklos darbuotojus parengia blogai, o profesinės - gerai. Tačiau žvelgiant į darbo rinką akivaizdu, kad šiuo metu didesnę paklausą turi darbininkiškų profesijų atstovai.
„Universitetus baigusių žmonių pasiūla yra pakankamai didelė, tam tikrose specialybėse netgi dešimtimis kartų viršija realią paklausą. Profesinių mokyklų absolventų stipriai trūksta. Vyravo tendencija, kad daug metų žmonės rinkosi aukštąjį mokslą ir susiformavo visuomenės nuomonė, kad jei blogai mokysies mokykloje, eisi į proftechninę. Mes taip savus vaikus mokėme ir dabar turime srėbti to rezultatus“, - situaciją komentavo V. Levickis.
Jis kaip pavyzdį pateikė suvirintojus, šaltkalvius ir tolimųjų reisių vairuotojus. Šių profesijų atstovų rinkoje labai trūksta. Jų gali būti įdarbinta labai daug, tačiau jauni žmonės tokių specialybių nesirenka.
„Pastebime ir kitą dalyką - neretai žmogus, baigęs neperspektyvią specialybę - vadybą ar teisę, suvokia, kad darbo rinkoje jis yra nereikalingas ir dėl pasirenka profesinį mokymą. Matome tame didelę problemą - tai yra valstybės lėšų švaistymas, žmogus sugaišta daug laiko, iš karto nepasirinkdamas geros specialybės. Dėl to mes sakome, kad labai svarbu vykdyti profesinį orientavimą, kad žmonės suvoktų, kokie yra vienos ar kitos specialybės privalumai ir tai keistų visuomenės požiūrį. Profesinis mokymas yra specialybė, amatas, jis yra toks pat garbingas kaip aukštojo mokslo diplomas“, - tokią nuomonę išsakė Verslo darbdavių konfederacijos atstovas.
Rinktis profesinį mokymą šiuo metu paranku ir dėl didesnių atlyginimų. V. Levickio teigimu, kadangi darbininkiškų profesijų rinkoje labai trūksta, jų atstovams mokami didesni atlyginimai. Be to, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad labai kinta ir pačios specializacijos pobūdis.
„Turėtume pamatyti, kaip dabar dirba suvirintojai ar tekintojai, tai nieko bendro neturi su pasenusia įranga, viskas yra labai modernu. Ir jie uždirba kartais daugiau negu kad tie, kurie pabaigia aukštąjį mokslą. Galiu pasakyti, kad aukštos kvalifikacijos suvirintojas gali gauti apie 2 tūkst. eurų į rankas ir dar daugiau. Jūs man parodykite vadybininką, kuris tiek uždirba“, - kalbėjo V. Levickis, pridurdamas, kad tokių gerai apmokamų specialybių yra ir daugiau.
Darbdavių konfederacijos atstovo teigimu, susidariusi situacija rinkoje stabdo verslo įmonių plėtrą, nerasdami reikiamų darbuotojų, verslininkai priversti dairytis į užsienio rinkas, tačiau įdarbinti užsieniečius jiems vėlgi kyla teisinių problemų. V. Levickis mato tik vieną išeitį - kuo plačiau įdiegti profesinį orientavimą, kad dar mokyklose besimokantys jau žinotų, kokios yra pasirinkimo galimybės ir situacija darbo rinkoje. Šiuo metu tyrimai rodo, kad vos 25 proc. absolventų patys renkasi specialybę, net 75 proc. įtaką apsisprendimui daro draugai, šeima ir t.t.
Nuomonės apie profesinį ir universitetinį išsilavinimą
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas buvo linkęs sutikti su išsakyta nuomone, kad nei aukštųjų mokyklų studentai, nei profesinių mokyklų absolventai savaime nėra geresni vieni už kitus. Kurie yra geresni darbuotojai, apsprendžia darbdaviai ir rinka.
„Iš tikrųjų bent jau trumpuoju periodu, jeigu atrodo, kad rinkai reikia daugiau profesines mokyklas baigusių, viskas gal ir neblogai. Bet ilguoju periodu mes turbūt visi suprantame, kad universitetus ir aukštąsias mokyklas baigę žmonės turėtų užimti vadovaujančias arba idėjas generuojančias pozicijas. Kitaip tariant, jie turėtų būti žmonės, kurie nekuria tik produkto, bet veda rinką į priekį. Kas yra geriau, nežinau, bet skirtumas aiškus - kam ko reikia, tas ir renkasi“, - sakė studentų atstovas.
Paklaustas, ar tarp studentų yra paplitusi nuomonė, kad tie, kurie lanko universitetus, yra labiau kultūringi ir išsilavinę, nei tie, kurie baigia profesines mokyklas, pašnekovas su tuo sutikti nenorėjo. Jo teigimu, tokias nuomones paskatina viešoje erdvėje kartais pasirodanti prieštaringa informacija.
O atsakydamas į Verslo darbdavių konfederacijos atstovo pateiktą palyginimą, kad geras suvirintojas rinkoje gali šiuo metu gauti apie 2 tūkst. eurų atlyginimą, P. Baltokas pridūrė: „Be jokios abejonės, tai tiesa, bet kaip rodo atlikti tyrimai, suvirintojas greičiausiai tuos du tūkstančius eurų visą laiką ir gaus, o teisininkui ar vadybininkui, baigus bakalaurą, magistrą ir kylant toliau, jo alga visąlaik kyla. Tai labai priklauso nuo to, ko žmogus nori“.
Suaugusiųjų mokymosi galimybės
Didėjantį mokymosi poreikį patvirtina ir Suaugusiųjų mokymo centrų populiarumas. Štai, pavyzdžiui, Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre šiais metais ypač populiarus tapo neakivaizdinis mokslas - jį rinkosi net 631 suaugusysis iš 907 prašymus mokytis centrui pateikusių žmonių. Didžioji dalis visų moksleivių - 855 - atėjo mokytis į bendrojo lavinimo klases ir tik 52 pasirinko anglų kalbos mokymąsi pagal neformalaus švietimo modulį. B.Buzienė pažymėjo, kad tarp norinčiųjų tęsti mokslus daugiausia yra siekiančiųjų vidurinio išsilavinimo - neįgijusių pagrindinio yra kur kas mažiau.
Šiemet bendrojo lavinimo klasėse pastarųjų mokosi 142. Kaip teigia B.Buzienė, mokykla, ko gero, vienintelė Lietuvoje, šiemet turinti atskirą kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų klasę, joje mokslą pradėjo 12 mokinių. Tokia klasė suformuota pirmą kartą - iki šiol žmonių, turinčių tokią negalią, mokydavosi nedaug ir jie būdavo integruoti į kitas klases. Centro direktorės manymu, priežastis, kodėl panevėžiečiai vis dažniau praveria suaugusiųjų mokymo įstaigos duris ir maksimaliai ją užpildo, yra paprasta: neturintys išsilavinimo žmonės negauna geresnio darbo, jo reikalauja Darbo birža.
Šį rugsėjį pradėjusiųjų mokytis padaugėjo ir Panevėžio pataisos namų suaugusiųjų bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Jos direktorės Genovaitės Kulvinskaitės teigimu, mokslus pradėjo 52 kalinės - pernai tuo pačiu metu buvo apie 40 besimokančiųjų. Tarp atliekančiųjų bausmę, pasak ponios Genovaitės, yra siekiančiųjų pagrindinio, vidurinio, taip pat - pradinio išsilavinimo. Pastarąjį šiemet nori įgyti 7 romų tautybės moterys. Tos, kurios nesimoko, Pataisos namų mokykloje neretai renkasi neformalaus švietimo kursus - anglų arba vokiečių kalbos, informacinio raštingumo, dailiųjų amatų, sveikos gyvensenos ugdymo. Jie populiaresni tarp vyresnio amžiaus moterų. Didėjantį moterų pasiryžimą mokytis, kaip tvirtina G.Kulvinskaitė, veikiausiai lėmė pasikeitusi situacija Lietuvoje ir darbo rinkoje.
Pagalba jaunimui, kuris nesimoko ir nedirba
2024 m. niekur nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (15-29 m.) dalis Lietuvoje siekė beveik 15 proc., rodo Statistikos departamento duomenys. Tam užkirsti kelią siekia pajūryje veikiantis „Asmenybės ugdymo kultūros“ (AUK) centras bei bendruomenės centras „K.I.N.A.S. Panemunė“, įsikūręs 1930 m. Klaipėdos mieste ir aplinkiniuose rajonuose veikiantis AUK centras suteikia erdvę jauniems žmonėms, kurie jaučiasi atitrūkę nuo mokyklos, darbo ar bendruomenės.
„Mintis kilo iš poreikio suteikti jaunimui alternatyvias veiklas, erdves regionuose, kur jie galėtų saugiai leisti laisvalaikį, ugdyti save, įgyti įgūdžių, bendrauti, išmokti valdyti emocijas, susirasti bendraminčių, integruotis į darbo rinką ar švietimo sistemą. Sujungėme jaunimo erdvę, sportą ir neformalaus ugdymo metodikas, kad padėtume jauniems žmonėms pažinti ir surasti save“, - pasakoja D. AUK centras jungia atvirą jaunimo erdvę, savanorystę, mentorystę, individualias konsultacijas ir ekstremalaus sporto veiklas. Pasak D. „Per daugiau nei dešimt metų supratome, kad svarbiausia atrasti raktą, kuris atrakintų jauno žmogaus aistrą. Geriausia pradėti nuo sportinių veiklų, tokių kaip mūsų organizuojamos aikido arba ekstremalaus sporto treniruotės - jos padeda išsijudinti, lengviau vyksta bendravimas. Paprastesnis būdas yra tiesiog konsultacijos su jaunimo darbuotoju, tačiau tam reikia žymiai daugiau laiko ir kantrybės. Šiandien AUK centras dalyvauja viename didžiausių jaunimo projektų „JUNGTYS“, kuriuo iki 2028 m. siekiama įtraukti net 8 tūkst.
Kiek kitokia bendruomenė kuriama Kaune, kur bendruomenės centras „K.I.N.A.S. Panemunė“ siekia atgaivinti seną, bažnyčios parapijai priklausantį 95 metų pastatą ir paversti jį vietos traukos centru. „Mūsų tikslas - paversti šias patalpas vieta, kur žmonės galėtų realizuoti savo idėjas su bendruomenėje veikiančių žmonių pagalba, taip užtikrinant tiek jaunų žmonių laisvalaikio užimtumą, tiek kitų narių įgalinimą. Namukas nuolat remontuojamas, įsisavinamos naujos erdvės antrame aukšte, įrengta erdvė piligrimų nakvynei, virtuvėlė, po truputį įrenginėjamas hostelis“, - sako K. Bendruomenės centro idėją sustiprino „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Fluxus Labas!“, kuri skatino bendruomenes atgaivinti apleistas erdves ir kurti naują socialinį gyvenimą. Name įrengtoje salėje vyksta sporto ir meno užsiėmimai, retro diskotekos ir kiti renginiai. Plėtojama kino meno ir filmų peržiūrų veikla, planuojama demonstruoti juostinio kino filmus.
„Nors centras veikia savanoriškai, netrūksta finansinių iššūkių. Kadangi turime 354 kv. m. patalpas, kurias reikia ne tik šildyti, bet ir prižiūrėti bei atnaujinti, turime užtikrinti nenutrūkstančias pajamas. Tinkamai vykdyti socialinį verslą yra reikalingos tam tikros kompetencijos ir vien tik savanorių turimų žinių kartais, deja, neužtenka“, - sako K. „Abejingų nelieka nei pačiam pastatui, nei mūsų veiklai, tai ir skatina mus judėti pirmyn. Norime sugeneruoti pakankamai pajamų, kad patalpas būtų galima išpirkti iš savininko ir jas palikti bendruomenei. Tam, kad augti būtų lengviau, „Asmenybės ugdymo kultūros“ centras ir „K.I.N.A.S.